Socialinių įgūdžių lavinimo programos etapai ir metodika

Socialinių įgūdžių ir gebėjimų supratimas bei jų lavinimas turi rastis formuojantis asmenybei, jai bręstant, t. y. ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose ir kitose švietimo įstaigose. Įgūdžiai bei gebėjimai, kurie nusako asmenybės socialumą, turi būti lavinami per pratybas, mokymo(si) procese.

Programos paskirtis, trukmė ir taikymo ribos

Programos paskirtis - sudaryti sąlygas asmeniui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokytis pagal Programą iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos. Programa yra trejų metų, gali būti įgyvendinama per trumpesnį negu trejų metų laikotarpį, bet ne ilgiau, nei asmeniui sukaks 21 metai. Programa yra formalioji bendrojo ugdymo programa, pagal mokymosi metus atitinkanti vidurinio ugdymo švietimo programos lygmenį (ISCED 3).

Programos principai

• Kokybiškas kiekvieno mokinio ugdymas(is).
• Pripažįstama ir gerbiama mokinių poreikių, patirčių, gebėjimų įvairovė.
• Tęstinumas.
• Pritaikomumas.
• Lankstumas.
• Kūrybiškumas ir inovatyvumas.
• Mokinių gerovė ir saugumas.
• Mokėjimo mokytis - jausti poreikį mokytis, sužinoti nauja.

Visos ugdymo procese suteikiamos žinios ir įgūdžiai tiesiogiai siejami su mokinio praktine veikla. Siekiama, kad mokinys aktyviai dalyvautų ugdymo(si) procese, įgytų reikiamų žinių, įgūdžių per patirtis, praktinę veiklą. Sudaromos galimybės tyrinėti, spręsti problemas, praktiškai veikti pritaikant skirtingų sričių žinias ir gebėjimus.

Ugdymo turinio komponentai ir moduliai

Pa(si)renkamas ugdymo turinys įgyvendinamas per numatytą bendruosiuose ugdymo planuose pamokų skaičių, skirtą asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, galias, gebėjimus ir tolesnius ketinimus, siekiant padėti mokiniui ugdytis gyvenimui būtinas bendrąsias kompetencijas, gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, reikalingas profesinei veiklai.

Laisvai pa(si)renkamą ugdymo turinį sudaro mokyklos rengiami ir siūlomi moduliai, veiklos, kuriuos gali sudaryti:

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

• Praktiniai įvairių dalykų / veiklų moduliai, kuriuos rengia mokykla, atsižvelgdama į mokinių galimybes, poreikius bei mokyklos turimus išteklius, socialinius partnerius;
• Profesinis informavimas, profesinis veiklinimas (profesinių interesų, kryptingumo formavimas) ar profesinis konsultavimas.

Profesiniam orientavimui taikomi pagrindiniai metodai: savęs pažinimas, karjeros gebėjimų ugdymas klasėse; individualus darbas grupėje ir individualios ar grupinės konsultacijos; išvykos į įmones ir profesinio mokymo įstaigas, susitikimai su profesijų atstovais ir buvusiais profesinio mokymo įstaigų absolventais; darbinė praktika, savanoriškas darbas ir kt.

Socialinių kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas

Socialinių kompetencijų ugdymas apima savęs pažinimą, bendravimą, bendradarbiavimą, problemų sprendimo bei gyvenimo sunkumų įveikimo įgūdžius. Veiklos, skirtos įgyti gyvenime būtinų praktinių gebėjimų ir problemų sprendimo įgūdžių, mokytis įvairių komunikacijos būdų, technologijų, susipažinti su menų, sporto ar kt.

Mokymo turinys orientuojamas į realias gyvenimo situacijas: žino elementarias matematikos sąvokas, atlieka nesudėtingas skaičiavimo užduotis su skaičiavimo priemonėmis; atpažįsta kai kurias geometrines figūras, pastebi skirtumus, moka palyginti; žino pagrindinius ilgio, talpos, masės, laiko matavimo vienetus, pažįsta laikrodį; suvokia pinigų vertę (žino jų reikšmę, geba jais naudotis prekybos centruose, supranta, kas yra grąža ir kt.); geba atlikti praktines užduotis: matuoti, sverti, pilstyti ir kt.; sprendžia patirtį ir interesus atitinkančias gyvenimo problemas.

Socialiniai aspektai: su svetainėmis susijusios praktinės kompetencijos - geba pasirūpinti savimi (asmens higiena, apsitarnavimas ir pan.), kitais ir aplinka; suvokia laiko, gamtos ir žmonių gyvenimo kaitą; žino, kaip tausoti aplinką, vandens, energetinius ir kt. išteklius; žino saugaus elgesio taisykles įvairiose kasdienėse situacijose ir jų laikosi, geba kreiptis pagalbos į pareigūnus, kitus asmenis, įvairias pagalbos įstaigas, žino pagalbos telefonų numerius; geba suteikti elementarią pirmąją pagalbą sau ir kitiems.

Meninio ir technologinio ugdymo integracija

Meninio ugdymo sritį sudaro dvi programos. Dalis programų tęsia pagrindinės mokyklos kursą (muzika, dailė, šokis, teatras) ir yra orientuotos į mokinių meninės raiškos gebėjimų ugdymą. Kita dalis programų siejama su kompiuterinėmis technologijomis (filmų kūrimas, fotografija, grafinis dizainas, kompiuterinės muzikos technologijos). Šios programos orientuotos į kūrybos proceso pažinimą, mokinių kūrybinių gebėjimų ugdymą ir tam reikalingų kompiuterinių technologijų įsisavinimą.

Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika

Mokiniai, kurie pagrindinėje mokykloje mokėsi muzikos, dailės, šokio, teatro pagal programą, gali rinktis bet kurią iš šių aštuonių meninio ugdymo(si) programų, atsižvelgiant į mokyklos galimybes programai įgyvendinti (specialistai, materialinė bazė).

Kūno kultūra ir fizinis aktyvumas

Kūno kultūros ugdymą sudaro sveika gyvensena, sporto šakos, netradicinis fizinis aktyvumas. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupei pratimai ir fizinis krūvis skiriami pagal gydytojų rekomendacijas. Parengiamosios fizinio pajėgumo grupei fiziniai pratimai taikomi atsižvelgiant į sveikatos sutrikimus, atsisakant pratimų, galinčių sukelti ligų paūmėjimą.

Praktiniai įgūdžiai namų ruoše ir buityje

Gebėjimai, reikalingi kasdieniam gyvenimui: geba naudotis virtuvės įranga ir tinkamai ją prižiūrėti; žino pagrindinius maisto produktus, jų laikymo būdus, elementarias maisto ruošos technologijas, laikydamiesi saugos ir higienos reikalavimų gamina nesudėtingus patiekalus. Geba naudotis valgomaisiais įrankiais, vaišindamiesi ir vaišindami kitus laikosi etiketo taisyklių. Tinkamai pasirenka drabužius ir avalynę, žino įvairius jų priežiūros būdus; geba kirpti, siūti, susiūti ir kt. Geba prižiūrėti patalpas, saugiai naudojasi cheminėmis priemonėmis, prietaisais ir įrankiais. Saugiai eksploatuoja ir prižiūri buitinę techniką ir namų elektroniką.

Metodika: aktyvūs metodai ir pedagoginės technologijos

Tyrimo tikslai: Pirma, atrinkti socialinių įgūdžių lavinimo metodines priemones, naujas pedagogines technologijas, padedančias tobulinti socialinių įgūdžių lavinimą ugdymo procese. Antra, išryškinti pedagogų požiūrį į naujų pedagoginių technologijų ir metodų taikymo galimybes ugdymo procese.

Straipsnyje išskiriami trys tyrimo metodai. Pirma, mokslinės literatūros analizė taikoma siekiant patikslinti socialinius įgūdžius bei gebėjimus, būtinus gyvenant demokratinėje visuomenėje, įvardijant galimas socialinių įgūdžių lavinimo priemones. Antra, kvalifikacijos tobulinimo renginys - edukacinis seminaras. Trečia, anketine apklausa, pagrįsta įgūdžiais ir gebėjimais, būtinais gyvenant demokratinėje visuomenėje, siekiama nustatyti ir įvertinti pedagogų požiūrį į naujų pedagoginių technologijų taikymo lavinant socialinius įgūdžius bei tobulinant mokymo(si) procesą galimybes.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Rezultatai: the most frequently applied methods of social skills training have been enumerated: active teaching methods and pedagogic techniques of debates. The most frequently applied active teaching methods have been singled out that is discussion in groups, learning in collaboration and methods of performing roles. Mokytojo ir mokinio tarpusavio ryšiais grįstas, mokymąsi palaikantis formuojamasis vertinimas ypač svarbus ugdymo(si) procese.

Pagrindiniai taikomi metodai

1. Diskusijos grupėse - leidžia lavinti argumentavimo, klausymo ir pozicijos gynimo įgūdžius.
2. Bendradarbiavimo metodai (kooperatyvus mokymasis) - orientuoti į tarpusavio pagalbą, atsakomybę ir bendrų rezultatų siekimą.
3. Rolės atlikimo (žaidimų) metodai - lavina empatiją, emocijų atpažinimą ir socialinių situacijų sprendimą.
4. Debatai ir struktūruotos diskusijos - ugdo gebėjimą formuluoti nuomonę, priimti kitokią perspektyvą ir argumentuoti.
5. Simuliacijos ir praktinės veiklos - siejamos su mokinio praktine veikla ir realiomis gyvenimo užduotimis.
6. Formuojamasis vertinimas ir grįžtamasis ryšys - skatina mokymosi motyvaciją ir pageidaujamo elgesio kartojimą.

Užsiėmimų etapai ir pavyzdiniai moduliai

Konkrečių užsiėmimų pavyzdžiai, kuriuos galima įtraukti į programą:

• I užsiėmimas - „Susipažinkime“
• II užsiėmimas - „Neatstumk“
• III užsiėmimas - „Nepyk“
• IV užsiėmimas - „Kaip pasakyti „NE““
• V užsiėmimas - „Išvenk nesėkmės - spėliok“
• VI užsiėmimas - „Įvertink save“
• VII užsiėmimas - „Priimk mane tokį koks esu“
• VIII užsiėmimas - „Sėkmingas problemų sprendimas“
• IX užsiėmimas - „Kaip man atsipalaiduoti?“
• X užsiėmimas - „O buvo taip.“

Tokie užsiėmimai apima tiek emocinį intelektą, tiek praktinius socialinius įgūdžius: aktyvų klausymą, konfliktų sprendimą, saviraišką, atsparumą stresui, savivertės stiprinimą ir empatiją.

Vertinimas ir pedagogų požiūris

Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso dalis ir turi derėti su mokiniui keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu, padėti veiksmingai organizuoti ugdymą ir švietimo pagalbą. Ugdymo(si) procese ypač svarbus mokytojo ir mokinio tarpusavio ryšiais grįstas, mokymąsi palaikantis formuojamasis vertinimas.

Tyrimo objektas - pedagogų ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos, rengiančios pedagogus, dėstytojų, dalyvavusių edukaciniuose seminaruose, požiūris į naujų pedagoginių technologijų bei metodų taikymą tobulinant ugdymo procesą. Anketinė apklausa leidžia nustatyti ir įvertinti pedagogų nuostatas, o edukaciniai seminarai - skleisti gerąją praktiką ir mokyti taikyti aktyvius metodus.

Programos dermė su Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa ir prevencinėmis iniciatyvomis

LIONS QUEST programos yra kompleksinės programos, keliančios socialinio ir emocinio ugdymo, prevencijos, sveikatos stiprinimo, pilietiškumo ugdymo ir kitus svarbius gyvenimui tikslus. Atnaujintas ugdymo turinys dar labiau aktualizuoja socialinių ir emocinių įgūdžių svarbą. Atlikta integruojamų programų analizė parodė, kad siekiant sveikatos, lytiškumo, karjeros, saugos, patyčių, žalingų įpročių, savižudybių ir kitų prevencijos ir ugdymo tikslų kai kurios temos yra labai persipynusios ir daugumos jų pagrindas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai.

Gyvenimo įgūdžių dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią bei tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius.

Rekomendacijos praktikai

• Integruoti aktyvius metodus į kasdienes pamokas: diskusijas grupėse, vaidmenų žaidimus, kooperatyvų užduotis.
• Taikyti formuojamąjį vertinimą su aiškiu grįžtamuoju ryšiu ir teigiamu skatinimu.
• Plėtoti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais: įmonėmis, profesinio mokymo įstaigomis, socialiniais darbuotojais.
• Uždaryti spragas praktiniuose gebėjimuose per modulines veiklas (virtuvės, siuvimo, buities technikos priežiūros praktika).
• Derinti meninį ir technologinį ugdymą siekiant skatinti kūrybiškumą ir medijų raštingumą.
• Įtraukti tėvus ir šeimas į ugdymo procesą teikiant informaciją apie vaiko pasiekimus ir rekomendacijas tolesniam darbui.

Etapas / Modulis	Pagrindinis tikslas	Taikomi metodai
Susipažinimas ir pasitikėjimo kūrimas	Kurti saugią mokymosi aplinką, skatinti tarpusavio pažinimą	Žaidimai, supažindinimo užduotys, „AŠ kalba“
Emocinis intelektas ir konfliktų sprendimas	Atpažinti, įvardinti ir valdyti emocijas, spręsti konfliktus	Emocijų kortelės, vaidmenų žaidimai, diskusijos
Praktiniai gyvenimo įgūdžiai	Ugdyti buities, finansų ir laiko valdymo įgūdžius	Praktinės užduotys, simuliacijos, darbinė praktika
Profesinis orientavimas	Padėti pasirinkti profesinį kelią, ugdyti karjeros gebėjimus	Išvykos, susitikimai, konsultacijos, praktika

Socialiniai įgūdžiai yra esminis raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus santykius. Jie padeda vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais.

„Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams yra esminis aspektas, nes jis apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius“, - pažymi „Vitlio darželio“ psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė. „Mūsų tikslas - padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas.“

tags: #socialiniu #igudziu #lavinimo #programos #etapai