Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime ir LVŽS Valdybos nariai susitiko su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais ir aptarė opiausias šio sektoriaus problemas. Sektorius pasigedo dėmesio iš dabartinės valdžios, o nei vienam nariui iš Lietuvos Europos Parlamento netapus žemės ūkio komiteto nariais, nuogąstaujama, kad dabartinės valdžios atstovai Lietuvos žemės ūkį paliks likimo valiai.
„Partijos numatytų darbų 2024-2028 m. plane įsipareigojame atsižvelgti į Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovų reikalavimus, kurie mums atrodo suprantami ir savalaikiai“, - teigia LVŽS atstovai. Pagrindiniai tikslai - struktūriniai pokyčiai ministerijoje, aiški kompetencijų kontrolė ir neutralus moderavimas ginčuose. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tiesioginės išmokos voko dydis BŽŪP laikotarpiu pasiektų ES šalių vidurkį, o lėšos būtų naudojamos tik pagal Sutartyje (SESV) nustatytą paskirtį - maisto gamybai ir žemės ūkio regionams.
Vyriausybės ir žemės ūkio ministerijos valdymo reformos
Planuojama įsteigti nešališką moderatoriaus instituciją nesutarimams ir problemoms spręsti, kad būtų galima efektyviau spręsti ginčus tarp žemdirbių ir valstybės institucijų. Taip patąstebimas rodo būtinybę atlikti Žemės ūkio ministerijos veiklos auditą šioje kadencijoje. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad esminiai sprendimai būtų priimami be savivaldos atstovų sutikimo praleidimo periodo.
Finansavimas, investicijos ir prioritetai
Pirmasis žingsnis - 25 proc. Mokesčių ir investicijų mechanizmas - siūloma neskirti 200 mln. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (EREFF) bei Lietuvos žemės ūkio skaitmenizavimui ir precizinio ūkininkavimo programai „Daugiau su mažiau“. Taip pat būtina skirti 200 mln. Eur iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKaimo plėtrai). Tokios lėšos padėtų įgyvendinti programų, skatinančių žaliojo kurso įgyvendinimą ir žemės ūkio prisitaikymą prie ES reikalavimų, įgyvendinimą.
Melioracijos įrenginiai šiuo metu susidėvėję iki 85 proc.; siekiant juos sutvarkyti, reikia bent 50 mln. Eur kasmet. Siūloma skirti dalį žemės mokesčio Melioracijos fondui, bet ne papildomai apmokestinti žemdirbius. Taip pat pažymėta būtinybė skatinti dirvožemio tyrimus ir kompensuoti susijusias išlaidas, siekiant sumažinti aplinkos poveikį ir didinti efektyvumą.
Taip pat skaitykite: LVŽS tikslai socialinėje srityje
Kooperacija ir perdirbimas
Kadangi silpnai išvystyta kooperacija ir pieno gamintojai gauna mažiausias supirkimo kainas ES, reikia didinti esamo pieno perdirbimo kooperatyvo „PienasLT“ pajėgumus, paskiriant investicijų į perdirbimą 25 mln. Eur, taip siekiant kooperuoto pieno perdirbimą Lietuvoje padvigubinti. Dabar kooperuoto pieno perdirbimas sudaro apie 20% viso Lietuvoje pagaminto pieno. Be to, siūloma kompensuoti iki 30 proc. pieninių veislių telyčių įsigijimo išlaidas ir pieninių karvių veislinės medžiagos įsigijimą, atnaujinti grynaveislių mėsinių galvijų įsigijimo kompensavimo tvarką ir sukurti aukštos genetinės vertės mėsinių galvijų selekcinius branduolius.
KPF parama ir žemės ūkio mokesčiai
Stiprinant pieno ūkius, būtina didinti KPF paramos intensyvumą iki 70 proc. projektui. Žemdirbiams neturi būti įvedami nauji ar didinami jau esami mokesčiai. Siūloma taikyti nulinį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą žemės ūkio veikloje naudojamiems pastatams ir statiniams. Taip pat siūloma atkurti visą Žemės ūkio rūmų įstatymą - panaikinti jo statusą ir įgyvendinti kaip asociacijų įstatymo paveiktą organizaciją, kad būtų aiški ir skaidri priklausomybė.
Auganti reikšmė kooperacijai ir rinkos konstrukcijoms
Reikia turėti atstovą Briuselyje, finansuojamą valstybės lėšomis. Plano tikslas - parengti priemonių planą, kad Lietuva galėtų užtikrinti maisto atsargas viduje, įskaitant žemės ūkio sektoriams, kurių gamyba yra mažesnė nei suvartojimas (pvz., kiauliena, paukštiena). Taip pat būtina peržiūrėti sanitarinius reikalavimus gyvulininkystės objektams, kad jie neprasidėtų kaip gyvenamojo pobūdžio teritorijų aukos.
Apsaugos modeliai ir naudingos praktikos
Rezoliucijoje LVŽS siūloma suteikti Lietuvos žemės ūkiui ypatingą statusą ir įteisinti nėščiųjų bei vaikų apsaugą per socialines programas. Siūloma įtraukti universaliąsias priemones, kurios užtikrintų suderintą paramą ūkininkams ir užtikrintų rinkos stabilumą, įgyvendinant modelį, kurį jau diegia Ispanija. Lietuvos pieno sektoriuje įsidiegti įstatyminį mechanizmą, kuris padėtų išspręsti ilgalaikes problemas su kainomis ir perdirbimu.
BNS Spaudos centro pranešimuose minima, kad rezoliuciją parengę „valstiečiai“ ragina suteikti žemės ūkiui ypatingą statusą ir siekti, kad ES šalyse kai kurios valstybės taikytų panašias priemones, siekiančias stabilizuoti ūkininkų pajamas net sudėtingais laikais.
Taip pat skaitykite: Subsidijos vėjo jėgainėms
Socialinė politika ir pagalba šeimoms
Socialinėje srityje numatytos priemonės apima - šeimos puoselėjimą, paramą vaikams, mokymų įvairovę ir regioninį paslaugų prieinamumą. Taip pat siūloma didinti minimalias pajamas, skatinti darbo rinkos lankstumą, plėtoti vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas ir stiprinti socialinių darbuotojų saugą bei atlyginimus.
Specialus dėmesys skiriamas pažeidžiamoms visuomenės grupėms: neįgaliesiems, senjorams, benamiams ir priklausomybių turintiems asmenims, įtraukiant jų integraciją į darbo rinką ir teikiant socialines paslaugas. Taip pat planuojama įsteigti nacionalinį socialinio būsto plėtros fondą ir didinti socialinį atsakomybės lygį regionuose.
Techninės detalės ir metrika
- Stiprus dėmesys žemės ūkio sektoriaus stabilumui ir kooperacijai
- Investicijos į perdirbimą ir logistikas - didinant pridėtinę vertę
- Biudžeto įsipareigojimai regionams - mažinti nelygybę ir auginti pajamas
- Oficiali Žemės ūkio rūmų įstatymo reforma
Matytina, kad LVŽS rezoliucijoje siūlomi mechanizmai ir investicijos skirti žemės ūkiui yra orientuoti į didesnį ekonominį atsparumą, žemės ūkio išsaugojimą, skaidrų reguliavimą ir tvaresnį žemės ūkių vystymą regione.
| Priemonė | Biudžetas (min. Eur) | Tikslas |
|---|---|---|
| EREFF lėšos perdirbimui | 200 | Didinti pridėtinę vertę |
| EŽŪF parama kaimo plėtrai | 200 | Regionų plėtra |
| Melioracijos fondas | 50/metus | Sutvarkyti melioraciją |
| PienasLT kooperacijos plėtra | 25 | Padidinti kooperatyvų veiklą |
Parengti priemonių planą, kad Lietuva pati užtikrintų maisto atsargas viduje, įskaitant sektorius, kurių gamyba sparčiai auga ar mažėja dėl tarptautinių įvykių ir rinkos pokyčių. Taip pat numatoma peržiūrėti sanitarinius reikalavimus bei užtikrinti, kad žemdirbiai netaptų papildoma našta dėl reguliavimo.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti palūkanų grąžinimo subsidiją?
tags: #zalieji #valstieciai #subsidijos #ukiams