Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų Sąjungos Socialinė Programa: Prioritetai ir Tikslai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) - daugiau kaip šimtą metų aktyvios politinės veiklos patirtį turinti politinė jėga, savo politinę veiklą grindžianti vertybine politika - gerovės visiems Lietuvos žmonėms siekimu, tradicinės šeimos, lietuvybės, kultūros tradicijų, gamtos puoselėjimu. Laimėjusi Seimo rinkimus, LVŽS 2016-2020 valstybėje pradėjo svarbius pokyčius, kurie lėmė žmonių pajamų ir valstybės gerovės augimą, skurdo lygio mažėjimą bei sukūrė prielaidas sėkmingai įveikti pirmąją COVID-19 bangą, išlaikant vieną stabiliausių ekonomikų ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet ir pasaulio mastu. LVŽS inicijavo ir ryžtingai ėmėsi įgyvendinti pokyčius aplinkosaugos srityje, didelis dėmesys skirtas šalies ekonomikos, krašto apsaugos stiprinimui, emigracijos mažinimui.

Matydama, kad po 2020 m. Seimo rinkimų naujoji valdančioji dauguma nusigręžia nuo šimtmečiais Lietuvą auginusių vertybių bei atsisako vertybinės politikos, siekdama visuomenės gerovės bei darbų tęstinumo, LVŽS suformavo šešėlinę Vyriausybę, kuri teikia savo programą, kaip alternatyvą valdančiųjų - konservatorių ir liberalų - Vyriausybės programai.

LVŽS, priešingai nei dabar valdančiojoje daugumoje esančios partijos, pabrėžia tradicinę šeimą, kuriai valstybė turi užtikrinti visus reikiamus resursus vystytis ir augti, mokytis ir dirbti, būti sveikiems ir saugiems, gyventi švarioje aplinkoje. LVŽS siekia ugdyti dorą bei išsilavinusį valstybės pilietį, norintį ir galintį gyventi oriai bei kurti Lietuvoje, turintį reikalingų profesinių žinių ir gebėjimų, tačiau visų pirma - vertybinius pamatus, leidžiančius su atsakomybe pritaikyti žinias ir kompetencijas savo gyvenime.

LVŽS yra tvirtai įsitikinusi, kad valstybė būtų stipri, būtina įtvirtinti pamatinį gėrį - saugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą, užtikrinti tvarų sambūvį su gamta, puoselėti darnią šeimą ir bendruomenę, kurti tvarią ekonominę ir skaidrią politinę aplinką. Valstybės vaidmuo - įgalinti asmenis ir bendruomenes spręsti savo ir aplinkos problemas, įstatymais skatinti rinktis tokį elgesį, kuris kurtų pamatinius gėrius ir vengtų destrukcijos. Valstybės valdymo tikslas - piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir atstovavimas nacionaliniam interesui užsienio politikoje, o valstybėje sukuriama pridėtinė vertė turi pasiekti visus piliečius, gyvenančius visuose šalies regionuose, užtikrinti orias bei saugias jų gyvenimo sąlygas.

Šios LVŽS puoselėjamos vertybės darniai sujungia visus LVŽS siūlomus darbus sveikatos ir socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio, ekonomikos ir finansų, teisėsaugos ir kovos su korupcija, savivaldos ir regioninės politikos srityse bei numatomą vykdyti užsienio politiką.

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

Mūsų šešėlinės Vyriausybės programoje rasite išsamius pasiūlymus, kaip Lietuvoje sukurti valstybę stiprinančius ir orų žmonių gyvenimą užtikrinančius pasirinkimus. Neabejojame, jog pamatinio gėrio, grįsto tradicinėmis vertybėmis, kūrimas padarys Lietuvą klestinčia šalimi, kurioje gera gyventi.

I. Socialinė Politika

Šeimos puoselėjimas ir palankios aplinkos šeimai sukūrimas yra ilgalaikė ir vertingiausia investicija į žmogų. LVŽS visada nuosekliai pripažino, kad vyro ir moters santuoka grindžiama šeima yra patikimiausias institutas, sudarantis geriausias sąlygas visiems jos nariams, kaip asmenybėms, visapusiškai atsiskleisti bei socialiniams įgūdžiams formuotis. Todėl nuo 2016 m. daug dėmesio skirta šeimos politikai. Priimtas Šeimos stiprinimo įstatymas, leidęs užtikrinti geresnį atstovavimą Lietuvos šeimų interesams tiek savivaldos, tiek ir valstybės lygmeniu. Įvesta šeimos kortelė daugiavaikėms šeimoms, suteikianti nuolaidas prekėms ir paslaugoms. Išplėstas šeimai teikiamų paslaugų ratas. Pradėti mokėti vaiko pinigai, kurie, remiantis Europos Komisija, yra viena efektyviausių kada nors taikytų skurdo mažinimo priemonių Lietuvoje. Pradėtas visuotinis nemokamas ikimokyklinukų ir pirmokų maitinimas. Nuo 2016 m. nuosekliai augo šeimų pajamos.

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2016-2020 m. didėjo daugiau nei 200 eurų ir 2020 m. I ketvirtį pasiekė 879,2 eurų („į rankas“). Nuo 200 iki 400 eurų padidėjo neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), o panaikinus beveik 4 mlrd. eurų siekusią SODROS skolą ir įsipareigojimus privatiems pensijų fondams, augo senatvės pensijos. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2016-2020 m. padidėjo 33 proc. arba 133 eurais ir šiuo metu siekia daugiau nei 400 eurų. Sukauptas 540 mln. eurų dydžio SODROS rezervas leidžia užtikrinti pensijų mokėjimo stabilumą. Pamažu kompensuojamos per 2008-2009 m. krizę sumažintos pensijos bei kitos socialinės išmokos. Statistika patvirtina šių priemonių teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, 7,7 proc. sumažėjo absoliutaus skurdo lygis, mažėja ir pajamų atotrūkis tarp turtingų ir nepasiturinčių. Matome teigiamas demografines tendencijas, daug mūsų piliečių grįžta į Lietuvą. Kadangi senatvės pensijos augo net sparčiau nei atlyginimai, senjorų skurdo rizikos lygis sumažėjo 6 proc. Maža to, tolygiai mažėja vaikų ir dirbančiųjų skurdo rizikos lygis. Pokyčiai palietė ir kitas sritis. Buvo apribotos antstolių galimybės išieškoti skolas iš mažas pajamas gaunančių asmenų. Piliečiams įgavus teisę paskirti dalį savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) konkrečiai profesinei sąjungai, pastarosios tapo finansiškai savarankiškesnės. Galiausiai, pačioje pandemijos pradžioje operatyviai patvirtintos ir efektyvios COVID-19 pandemijos socialinių padarinių mažinimo priemonės padėjo išvengti ženklaus šalies gyventojų pajamų nuosmukio.

Nepaisant šių pasiekimų, socialinėje sferoje išlieka daug įsisenėjusių problemų. Pavyzdžiui, skurdo lygis Lietuvoje, nors 2016-2020 m. laikotarpiu nuosekliai mažėjo, tebėra santykinai aukštas. Maža to, su sunkumais, gaunant kompleksines paslaugas, susiduria regionuose gyvenančios šeimos. Pagaliau, būtina užtikrinti nuoseklų senjorų pensijų augimą, geresnes darbo rinkos sąlygas, mažinti pajamų atotrūkį. Todėl siūlome:

1.1. Toliau Kurti Šeimai Palankią Aplinką:

• Skatinti atstovavimą šeimoms vietos ir nacionaliniame lygmenyje, stiprinant šeimos tarybų ir šeimoms atstovaujančių organizacijų vaidmenį.
• Didinti kompleksinių paslaugų šeimai apimtis ir kokybę, remti nevyriausybines organizacijas, teikiančias šias paslaugas, plėsti paslaugų šeimai prieinamumą regionuose.
• Didinti vaiko pinigus sparčiau, nei numato išmokų indeksavimo įstatymas.
• Tęsti paramą, skirtą pirmajam būstui regionuose įsigyti, plėsti šios programos galimybes, tam tikslui panaudojant įsteigto valstybės banko garantijas bei kitas valstybės paskatas.
• Plėsti nemokamo mokinių maitinimo mokyklose apimtis iki visi priešmokyklinės ir pradinės ugdymo programos mokiniai gaus nemokamą maitinimą.
• Siekti, kad valstybė užtikrintų reikiamą pagalbą šeimoms, išlaikant šeimos stabilumą: prieinama psichologinė ir kita pagalba konfliktus patiriančioms šeimoms, bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžių mokymosi galimybės ir kita tolygiai visoje šalyje teikiama pagalba.
• Užtikrinti, kad visos šeimos arba vienišos moterys, išgyvenančios krizę nėštumo metu, laiku gautų konsultacijas ir socialines paslaugas iki gimdymo ir po jo.

1.2. Mažinti Pajamų Nelygybę ir Didinti Minimalias Pajamas:

• Siekti didesnio viešųjų finansų perskirstymo, solidaresnės mokesčių ir išmokų sistemos.
• Siekti, kad mažiausių socialinės paramos sistemos išmokų dydis siektų valstybės nustatytą minimalaus vartojimo poreikio dydį (MVPD). Esant sudėtingoms situacijoms, tokioms kaip šiuo metu kovojant su COVID-19 ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, padėti ypač sudėtingoje finansinėje situacijoje esančioms šeimoms, ieškoti vienkartinių ir tęstinių priemonių, kurios skatintų ne tik skurdo mažėjimą, bet ir taptų šalies ekonomikos augimo dalimi.
• Aktyviai dalyvauti Europos mokslo ir politikų diskusijoje dėl universalių bazinių pajamų idėjos, rengti aptarimus Lietuvoje.
• Remti Europos Komisijos pasiūlymą dėl ES direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ES.

1.3. Didinti Darbo Rinkos Patrauklumą:

• Skatinti lanksčių darbo formų prieinamumą (galimybė dirbti lanksčiu grafiku, dalį darbo laiko dirbti namuose esančioje darbo vietoje, dirbti tik dalį dienos ir pan.).
• Didinti kokybiškų, lanksčių vaiko priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą. Šios priemonės apims: ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo plėtrą, skatinant darbovietes, akademinius miestelius kurti darželius, šeimos darželių kūrimo skatinimą, vaiko priežiūros atostogose esančiai mamai suteikiant galimybę už atlygį prižiūrėti dar keletą vaikų, nemažinant mamos gaunamų išmokų ir pan.
• Skatinti kokybiškų, lanksčių paslaugų, orientuotų į specialiųjų poreikių turinčias šeimas, plėtrą (specializuoti vaiko dienos centrai, jaunimo centrai, laikino atokvėpio paslaugos turi tapti labiau prieinamos ne vien didžiuosiuose miestuose).
• Kartu su kitomis valstybėmis narėmis remti ES pastangas sutrumpinti savaitės darbo laiką iki penktadienio pietų, nemažinant darbuotojų atlyginimų.
• Stiprinti savarankiškai ir darbo platformose dirbančių, o taip pat komandiruojamų darbuotojų teisinę apsaugą, didinti jų socialines garantijas.
• Stiprinti tolimųjų reisų vairuotojų darbo sąlygų priežiūrą.
• Toliau stiprinti kolektyvinių derybų, socialinio dialogo institutą, tęsti profsąjungų stiprinimą, didinti darbo ginčų komisijų nepriklausomumą ir darbo efektyvumą per skaitmenizavimą.
• Remti verslo ir darbo vietų, infrastuktūros regionuose plėtrą, kuri padarytų žmogaus gyvenimo ir darbo sąlygas patrauklesnėmis.

1.4. Efektyvinti Jaunimo Politiką:

• Stiprinti regioninius profesinio rengimo centrus, įgyvendinti jaunimo verslumo ugdymo ir įdarbinimo programas, užtikrinti jaunimui skirtų programų tęstinumą.
• Kurti paskatas darbdaviams priimti į darbą jų sritį studijuojantį jaunimą, kad kuo greičiau formuotųsi praktiniai profesijos įgūdžiai.

1.5. Rūpintis Pažeidžiamomis Visuomenės Grupėmis:

• Valstybinėse įstaigose ir valstybės finansuojamuose projektuose skatinti neįgaliųjų įdarbinimą, plėtoti paskatas darbdaviams įdarbinti neįgaliuosius.
• Skaidrinti ir keisti medicininį negalios nustatymą, įvertinant socialinius ir aplinkos pritaikymo aspektus žmogaus su negalia dalyvavimui visuomenėje užtikrinti. Susieti negalios nustatymą su socialinių, užimtumo ir kitų reikalingų paslaugų teikimu.
• Įkurti nacionalinį socialinio būsto plėtros fondą ir taip efektyviau spręsti socialinio būsto trūkumo problemą.
• Didinti aplinkos ir infrastruktūros prieinamumą bei pritaikymą skirtingų negalių asmenims.
• Skatinti socialiai orientuotą būsto rinką, o nuomojantiems - socialiniam būstui taikyti pajamų mokesčio lengvatą.
• Toliau plėsti užimtumo ir socialines programas ilgalaikiams bedarbiams, siekiant padėti grįžti į darbo rinką.
• Peržiūrėti užimtumo ir piniginių išmokų mechanizmą, susiejant juos su socialinių paslaugų teikimu, skatinti koordinuotą savivaldos, užimtumo tarnybos, darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų atvejo vadybą. Spręsti socialinės paramos nepaėmimo problemą, supaprastinant jos gavimo sąlygas.
• Užtikrinti asmeninio asistento paslaugų teikimą asmenims, kuriems jos yra būtinos savarankiškumo įgalinimui visose gyvenimo srityse.

1.6. Užtikrinti Senjorų Gerovę:

• Sparčiau nei planuota, augant šalies ekonomikai, didinti senatvės pensijas, tęsti mažų pensijų priemokų mokėjimą.
• Įvesti tryliktąją (vienkartinę) pensiją, kuri būtų mokama tik tais metais, kai valstybės biudžeto balansas teigiamas.
• Plėsti senelių globos namų tinklą, įgalinant šias paslaugas teikti nevyriausybines organizacijas ir verslą.
• Tęsti 2008-2009 m. krizės metu sumažintų pensijų ir kitų išmokų kompensavimą.

1.7. Gerinti Socialinių Darbuotojų Darbo Sąlygas ir Vystyti Socialines Paslaugas:

• Skirti daugiau lėšų socialinių paslaugų finansavimui, sukurti nacionalinę socialinių paslaugų kokybės vertinimo priemonę ir ją skleisti Lietuvoje.
• Sukurti kompleksinių paslaugų paketus įvairioms pažeidžiamoms grupėms (žmonės su negalia, senjorai, benamiai, priklausomybių turintys asmenys ir kt.) ir užtikrinti jų plėtrą Lietuvoje.
• Siekti skirtingo pavaldumo socialinių darbuotojų atlyginimų suvienodinimo, toliau gerinti socialinių darbuotojų darbo saugos sąlygas. Ypatingą dėmesį skirti socialiniams darbuotojams, dirbantiems sveikatos priežiūros įstaigose ir sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems globos namuose, šiems darbuotojams užtikrinant socialines garantijas.

1.8. Rūpintis Šeimos Sampratos Puoselėjimu:

• Peržiūrėti ir tobulinti programą, siekiant, kad lytiškumo ugdymas mokyklose remtųsi prigimtinio lytiškumo, skirto meilei išreikšti ir gyvybei pradėti, samprata ir būtų nukreiptas į vyro ir moters šeimos sukūrimą (santuokos sudarymą).
• Didinti tėvų įtraukimo į programos realizavimą galimybes, leidžiant tėvams vaikus ugdyti pagal savo religinius įsitikinimus, užtikrinti, kad mokyklos bendruomenės siektų bendradarbiavimo su mokinių tėvais.
• Tėvams, kurie nori tobulinti savo žinias ir įgūdžius - kaip šeimos ir lytiškumo klausimais kalbėti su savo vaikais - teikti metodinę bei pedagoginę pagalbą, įskaitant mokymus.
• Užtikrinti mokytojams ir mokiniams skirtos metodinės medžiagos, kuri atitiktų programoje nustatytus ugdymo principus, parengimą bei mokytojų kvalifikacijos kėlimą, kuris leistų efektyviai naudotis metodinėmis priemonėmis ir tinkamai realizuoti programą.
• Sukurti ir įgyvendinti programos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą, kad būtų gaunamas tiek mokytojų, tiek tėvų bei mokinių grįžtamasis ryšys, toliau tobulinti programą, kad ji atitiktų besikeičiančius visuomenės poreikius.

Gimstamumo rodikliai Europos Sąjungoje.

Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje

II. Sveikatos Apsauga

2016-2020 m. Seimo kadencijos metu LVŽS ne tik sėkmingai įveikė pirmąją COVID-19 bangą, bet ir nuosekliai stiprino tiek žmogiškuosius, tiek ir fizinius sveikatos sistemos išteklius. Didinti medikų atlyginimai, įdarbinta e. sveikata, įteisintas „žalos be kaltės“ atlyginimo modelis. Maža to, mažėjo priemokos už vaistus, o kompensuojamieji vaistai senjorams tapo nemokami. Augo slaugos lovų skaičius, daug dėmesio skirta alkoholio ir tabako vartojimo prevencijai - didinti akcizai, ribota priklausomybę sukeliančių produktų reklama, mažintas šių produktų prieinamumas. Pažymėtina, kad Lietuva tapo tarptautiniu pavyzdžiu, vertinant alkoholio vartojimo ...

Teisė į sveiką, ilgą ir aktyvų gyvenimą yra esminė žmogaus teisė. Todėl LVŽS sveikatos apsaugos ir sveikatinimo politika siekia išsaugoti žmonių sveikatą, kurti tvarią, prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūros sistemą Lietuvoje. Mūsų tikslas yra ne tik gydyti ligas, bet ir skatinti visuomenę gyventi sveikiau, taip mažinant bendrą ligų naštą šalyje. Mes suvokiame, kad ligos išvengti yra pigiau ir lengviau, negu ją gydyti, kad su ligomis susijusios išlaidos nesuvaržytų vis didesnės ekonomikos dalies, o gyvenimo kokybė ir produktyvumas nemažėtų dėl prastos sveikatos. Gyventojų sveikatos stiprinimas, žalingų įpročių atsisakymas, fizinio aktyvumo didinimas, sveikos mitybos skatinimas, psichologinio atsparumo didinimas, higienos taisyklių išmanymas ir laikymasis, sąmoningumas ir dėmesys savo sveikatai turi didelę reikšmę šalies gerovei. Sveikata - tai ne vien tai, kad žmogus gyvena be ligų. Sveikata apima fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną, kasdienio gyvenimo poreikiams būtinų jėgų perteklių.

• Universali prieiga prie sveikatos priežiūros.
• Solidarumas ir lygybė.
• Prevencija ir sveikatinimas.
• Sveikatos priežiūros kokybė.
• Nepriklausoma sveikatos apsaugos stebėsena ir nuolatinis tobulėjimas.
• Paciento teisių apsauga.
• Medicinos personalo darbo apsauga.
• Įsitikinimų ir etikos paisymas.
• Pagarba žmogaus gyvybei nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. Užtikrina, kad būtų dedamos visos pastangos kiekvienos gyvybės...

Lietuvos sveikatos priežiūros sistema.

Kultūra

Harmoningai subalansuota nacionalinių tradicijų ir modernumo sąveika, nacionalinio identiteto stiprinimas pasitelkus kultūrą, kultūros plėtra ir prieinamumas yra LVŽS kultūros politikos siekinys. Kultūros politikoje atsigręšime į nacionalinio turinio kūrimą mūsų operoje, teatre, muzikoje, kine bei kitose meno šakose, intensyvinsime nacionalinio meno sklaidą Lietuvoje bei užsienyje, ateities kartoms saugosime kultūros paveldą kaip esminę tautos tapatybės dalį.

• Regioninė kultūra: sukursime ir įgyvendinsime nacionalinio lygmens programą, skirtą mažinti kultūrinę atskirtį regionuose, sieksime užtikrinti, kad kultūrinė veikla ir renginiai būtų prieinami ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose bei kaimuose, puoselėsime regionų kultūros savastį, tobulinsime etnografinių Lietuvos regionų detalizavimą kaip etnoso raidos žemėlapį.
• Kultūros finansavimas: sieksime, kad bendrasis kultūros finansavimas nuo BVP didėtų bent 0,3 procento, kad kultūros sektorius per Kultūros tarybas gautų didesnį finansavimą, kad valstybė daugiau investuotų į kultūros infrastruktūrą, meno ir kultūros projektus bei iniciatyvas tam, kad išaugtų kultūros sektoriaus sukuriama BVP dalis. Sudarysime teisines sąlygas, kad kultūros darbuotojų atlyginimai būtų konkurencingi šalies mastu.
• Kultūros prieinamumas: sieksime, kad kultūra būtų prieinama visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių įsitrauktų į kultūrinę veiklą. Skatinsime menininkus rengti tęstinius bendradarbiavimo su regionų bendruomenėmis projektus. Stiprinsime pagalbą nevalstybiniams menininkų ir kūrėjų projektams.
• Kultūros įstaigos ir dalyviai: stiprinsime valstybinių ir nevalstybinių organizacijų bei meno dalyvių teisinę aplinką. Sudarysime teisines sąlygas, kad Lietuvos universitetuose būtų atkurtos kokybiškos kultūrai plėtoti reikalingos aukštosios studijos - muziejininkystės, paveldosaugos, archyvistikos, bibliotekininkystės ir kitos. Skatinsime kultūros įstaigų vadovų rengimą ir nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą, sieksime užtikrinti konkursų nešališkumą, objektyvumą ir skaidrumą. Rūpinsimės didelę vertę sukuriančiais meno atlikėjais ir kūrėjais, tyrėjais ir skleidėjais, liaudies, modernaus meno ir netradicinių menų entuziastais.
• Kultūrinis visuomenės švietimas: remsime ir skatinsime programas, ugdančias jaunų žmonių domėjimąsi menu, muzika, literatura ir kitomis kultūros sritimis. Įgyvendinsime nacionalinį projektą „Tautos namai“, tęsime Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektą. Plėtosime Kultūros paso koncepciją; sieksime įvesti Nacionalinį kultūros pasą visiems Lietuvos piliečiams, plėsime Šeimos kortelės panaudojimo galimybes. Skatinsime daugiavaikių šeimų ir šeimų, auginančių neįgalius vaikus, kultūrinį švietimą sudarydami galimybes nemokamai lankyti valstybinius muziejus, dalyvauti edukacijose, ekskursijose. Sieksime, kad Lietuvos kultūrinė aplinka sukurtų sąlygas formuotis brandžiai ir sąmoningai, priešiškoms kultūroms bei idėjoms atspariai asmenybei.
• Kūrybinės industrijos: skirsime dėmesį kūrybinėms industrijoms, siekdami skatinti jų augimą ir plėtrą.

Kultūros pasas - galimybė visiems piliečiams dalyvauti kultūriniame gyvenime.

Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius

Švietimas ir Mokslas

LVŽS švietimo ir mokslo politikos esminis tikslas - moderni, prieinama ir kokybiška švietimo ir mokslo sistema, kuri tenkintų dabarties poreikius, atitiktų šiuolaikinius visuomenės ir darbo rinkos reikalavimus, būtų orientuota į ilgalaikį sistemos tvarumą ir pažangą, konkurencingumą, istorinės atminties perdavimą ir lietuvių tautines tradicijas bei kultūrinių pokyčių keliamus iššūkius.

• Prieinamumas ir lygybė: švietimas turi būti prieinamas visiems, visi vaikai ir jaunimas privalo turėti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, nepriklausomai nuo jų tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių. Tai apima ir fizinį prieinamumą (mokyklų tinklas, infrastruktūra), ir finansinį prieinamumą (stipendijos, subsidijos).
• Kokybė: švietimo sistemos turi užtikrinti aukštą mokymo ir mokymosi kokybę visuose švietimo lygmenyse - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo - ir vienodą ugdymo kokybę visoje Lietuvoje - mieste ir kaime.
• Mokytojų ir dėstytojų rengimas: profesinis tobulėjimas, nuolatinis mokymasis yra būtini siekiant užtikrinti aukštą mokymo kokybę.
• Lankstumas ir inovacijos: švietimo politika turi skatinti inovacijas ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių visuomenės ir darbo rinkos poreikių.
• Socialinė įtrauktis: švietimo sistemos turi būti pritaikytos visiems mokiniams, įskaitant tuos, kurie turi specialiųjų poreikių.
• Atvirumas ir atsakomybė: švietimo politika turi būti atvira visuomenei, o jos formavimas ir įgyvendinimas turi būti skaidrus ir atsakingas.
• Sudarysime teisines sąlygas, kad būtų sukurta aukštą mokymosi kokybę motyvuojanti bendrojo ugdymo mokyklos baigimo sistema.
• Lietuvos mokytojų trūkumas tapo nacionalinio masto problema, kuri gali visas švietimo pastangas paversti niekais.
• Finansavimas ir investicijos: palaikysime didesnes investicijas į profesinio mokymo įstaigas, sieksime pagerinti mokymosi sąlygas, atnaujinti įrangą ir infrastruktūrą.

tags: #lietuvos #valstieciai #ir #zalieji #socialines #programo