Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Tėvų valdžia, be kitų dalykų, yra teisės ir pareigos, susijusios su rūpinimusi vaiku kaip fiziniu asmeniu ir vaiko turtu. Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys. Asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti vaiko priežiūros, saugumo ir tinkamo auklėjimo poreikiai. Asmuo, kuriam priklauso vaiko globa, taip pat privalo užtikrinti pagal vaiko amžių, raidą ir kitas aplinkybes reikalingą priežiūrą, ir privalo stebėti, ar vaikas gauna pakankamai pagalbos ir ar yra pakankamai lavinamas.
Paprastai teisėtas vaiko globėjas yra vaiko tėvai arba vienas iš jų. Jeigu vaikui gimus tėvai yra susituokę vienas su kitu, globa savaime priklauso abiem tėvams. Jeigu tėvai susituokia vėliau, jie įgyja bendros globos teises santuokos būdu. Jeigu vaikui gimus tėvai nėra susituokę vienas su kitu, vaiko globa priklauso motinai. Tačiau tėvai gali lengvai įgyti bendros globos teises jas užregistruodami. Tam tikrais atvejais vaiko globa iš vaiko tėvų arba vieno iš jų gali būti perduota specialiai paskirtam globėjui. Globą gali tekti tokiu būdu perduoti, jeigu kuris nors iš tėvų pripažinamas smurtavęs, aplaidžiai vykdęs arba kitaip nevykdęs savo pareigos rūpintis vaiku ir vaiko sveikatai arba raidai dėl to nuolat grėsė pavojus. Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau. Santuokos nutraukimo atveju teismui nereikia dėl to priimti jokio sprendimo. Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, globos klausimą galima spręsti teisme. Vaiko tėvai turi būti dalyvavę Socialinės paramos valdybos informaciniame pokalbyje ir tik tada gali iškelti teisme bylą dėl globos teisių, gyvenamosios vietos ir teisės bendrauti su vaiku. Taip pat žr. Jei tėvai sutaria dėl pakeitimo, jie gali globos klausimą išspręsti sudarydami sutartį neteismine tvarka. Sutartis turi būti patvirtinta Socialinės paramos valdybos, sudaryta raštu ir pasirašyta abiejų tėvų. Savivaldybė privalo per Socialinės paramos valdybą siūlyti tėvams tartis dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku profesionalaus tarpininkavimo būdu. Tarpininkavimas yra savanoriškas, todėl dėl tarpininkavimo turi kartu kreiptis abu tėvai. Jeigu tėvams pavyksta susitarti dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku, jie gali pasirašyti sutartį. Paprastai nuo 2022 m. kovo 1 d. vaiko tėvai pirmiausia turi būti dalyvavę informaciniuose pokalbiuose su savivaldybe, o tik tada galima iškelti bylą teisme. Tai reiškia, kad tėvai turi kreiptis į savivaldybę ir bandyti išspręsti ginčą padedant Socialinės paramos valdybai (dažnai padedant vadinamajam šeimos teisės departamentui).
Būtent savivaldybės, kurioje vaikas yra registruotas, Socialinės paramos valdyba privalo užtikrinti, kad šie pokalbiai būtų surengti. Per informacinius pokalbius tėvai gauna aktualią informaciją, kuria siekiama surasti vaikui geriausią sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku. Tėvams iš pradžių pasiūlomas tarpininkavimas, o prireikus jiems pasiūloma kitokių formų parama ir pagalba, arba jie orientuojami ta linkme. Po pokalbio išduodama ataskaita, kuri naudojama tuo atveju, jeigu tėvai dar nesusitarė ir nusprendžia iškelti bylą teisme. Jei po informacinio pokalbio tėvai kreipiasi į teismą ir anksčiau nesinaudojo tarpininkavimu, o teismas mano, kad sąlygos susitarti taikiai yra, teismas gali pasiūlyti jiems kreiptis į Socialinės paramos valdybą dėl tarpininkavimo. Jeigu tėvai jau naudojosi tarpininkavimu, tačiau susitarti nepavyko, teismas gali pats paskirti asmenį tėvams taikinti.
Tas iš tėvų, kuriam globa priklauso vienam, turi teisę priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų vienas. Asmuo, kuriam priklauso globa, neprivalo konsultuotis su kitu iš tėvų tais klausimais arba gauti kito iš tėvų sutikimo. Tačiau vaikas turi teisę bendrauti su kitu iš tėvų ir asmuo, kuriam priklauso globa, privalo užtikrinti galimybes naudotis tokia teise. Bendra globa reiškia, kad tėvai privalo priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų kartu. Pirmiausia tėvai privalo susitarti dėl visų su vaiku susijusių dalykų. Tačiau nesutarimus dėl bendravimo su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos gali spręsti teismas. Sprendimą apie globą, gyvenamąją vietą arba bendravimą su vaiku gali bet kuris iš tėvų pareikšti teismui apylinkės teisme pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Jei kompetentingo apylinkės teismo nėra, jurisdikcija priklauso Stockholmo apylinkės teismui. Prašymas turi būti sudarytas raštu ir pasirašytas pareiškėjo asmeniškai arba jo atstovo, su informacija apie šalis, konkrečiu reikalavimu ir pagrindais, įrodymais ir jurisdikcija.
Kaip veikia teisminė tvarka ir laikinosios priemonės
Paprastai globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo klausimai turi būti sprendžiami greitai. Teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku. Apylinkės teismo sprendimą galima skųsti apeliaciniam teismui. Sprendimą arba apeliacinio teismo nutartį galima apskųsti Aukščiausiajam Teismui. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Teismo sprendimų, nutarčių arba sutarčių dėl globos, gyvenamosios vietos arba bendravimo su vaiku vykdymą galima užtikrinti priverstinėmis priemonėmis. Dėl vykdymo užtikrinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Paprastai teismas stengiasi perduoti vaiką savanoriškai, o kai tai neįmanoma, gali būti taikoma sąlyginė bauda arba vaiką perimti priverstiniu būdu. Prireikus gali būti taikomas Briuselio II reglamentas arba kitos tarptautinės konvencijos. Jei sprendimas priimtas pagal Briuselio II reglamentą, jo pripažinimas ir vykdymas vyksta be papildomos procedūros.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai