Smurtas šeimoje yra viena iš opiausių moterų bendruomenės patiriamų problemų, kuri naikina visas kitas moterų teises bei galimybes. Tai užkerta kelią jomis naudotis ir menkina moterų gyvenimo kokybę. Smurtas šeimoje ne visuomet yra matomas akivaizdžiai - tai gali būti tiek fizinis, tiek psichologinis, seksualinis ar ekonominis smurtas. Ypač sunkiai pastebimas yra psichologinis smurtas, kuris gali visiškai sutrypti aukos savivertę ir pasitikėjimą savimi bei kitais žmonėmis.
Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, priimtą 2011 m. gegužės 26 d. ir įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 15 d., smurtas artimoje aplinkoje yra tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, daromas asmeniui aplinkos asmenų, su kuriais jį sieja arba siejo artimi santykiai. Šio įstatymo tikslas - mažinti smurto atvejų skaičių ir teikti kompleksinę pagalbą nukentėjusiems asmenims.
Specializuota pagalba ir jos teikėjai
Šalyje veikia specializuoti pagalbos centrai, kurie teikia kompleksinę pagalbą nukentėjusioms nuo smurto moterims - tai informavimas, psichologinis ir teisinis konsultavimas, palaikymas, tarpininkavimas bei atstovavimas įvairiose institucijose. Vieni pagrindinių šios pagalbos teikėjų yra Asociacija „Vilniaus moterų namai“, vykdanti Specializuotos pagalbos centro funkcijas Vilniuje nuo 2012 m., ir Asociacija „Kauno moterų linija“, organizuojanti emocinės paramos tarnybą „Pagalbos moterims linija“.
Vilniaus moterų namai glaudžiai bendradarbiauja su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis institucijomis, proaktyviai susisiekia su nukentėjusiomis moterimis gavus duomenis iš policijos, nes smurtas artimoje aplinkoje dažnai slepiamas, o moterys retai pačios kreipiasi pagalbos.
„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę pagalbą 24/7. Konsultantės yra moterys, praėjusios specialius mokymus, kurios suteikia emocinę paramą, išklauso, nukreipia į kitas pagalbos formas. Linija veiklą pradėjo 2004 m., veikia Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, ir per metus atsako į tūkstančius skambučių, laiškų bei pokalbių žinutėmis.
Taip pat skaitykite: Vyro senėjimas nuo 30 metų
Emocinė parama ir jos svarba
Emocinė pagalba yra ypatingai svarbi, nes moterys, patyrusios smurtą, dažnai jaučiasi vienišos, nepasmerktos, neturi kam atsiverti. „Pagalbos moterims linijos“ savanorės ne tik išklauso, bet ir padeda priimti sprendimą nutraukti smurtinius santykius, informuoja apie tolimesnę pagalbą. Šiuo metu linijoje dirba apie 200 savanorių, o atranka ir rengimas naujų savanorių yra nuolatinis procesas, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą pagalbą.
Emocinė parama padeda moterims įveikti krizės situacijas, suteikia drąsos ir paramos, kad jos galėtų žengti pirmuosius žingsnius ištrūkus iš smurtinių santykių. Tai itin svarbu, nes psichologinis smurtas gali žymiai sumažinti aukos savivertę ir pasitikėjimą, todėl moterys dažnai jaučiasi nevertos pagalbos.
Teisinė pagalba ir konsultacijos
Specializuotų centrų teisininkai konsultuoja įvairais su smurtu šeimoje susijusiais klausimais: vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo, žalos atlyginimo, ikiteisminio tyrimo ir kitais. Jie padeda parengti reikiamus dokumentus, tokius kaip ieškiniai, prašymai ar pareiškimai, taip užtikrindami, kad moterys gautų tinkamą teisinę apsaugą.
Prevencija, informuotumo didinimas ir visuomenės vaidmuo
Remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, dauguma moterų žino apie teisės aktus, skirtus kovai su smurtu, tačiau pastebima, kad daug moterų apie tai dar nenori arba negali kalbėti. Visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai ir kaltinimai nukentėjusioms moterims, kurios dažnai susiduria su socialine izoliacija ir net palaikymu smurtautojui.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto inicijuota socialinė kampanija „Moterys - moterims“ siekia sumažinti aukų kaltinimą ir suteikti moterims saugią erdvę dalintis savo istorijomis bei patirtimis. Forumas MoterysMoterims.lt leidžia smurtą patyrusioms moterims ne tik pasidalinti savo patirtimis, bet ir gauti praktinių patarimų, kaip bendrauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Statistiniai duomenys ir smurto tendencijos
| Smurto rūšis | Lietuvos duomenys (%) | Europos Sąjungoje (%) |
|---|---|---|
| Patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą | 20-29 | 33 |
| Patyrusios psichologinį smurtą | 50-59 | - |
| Moterys, kurios nesikreipia pagalbos | 60 (apie) | - |
Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, tačiau psichologinio, ekonominio ar seksualinio smurto atvejai yra žymiai mažiau atpažįstami ir deklaruojami. Tai kelia papildomų iššūkių suteikiant tinkamą pagalbą bei apsaugą smurtą patiriančioms moterims.
Skubios pagalbos ir kontaktų svarba
Kreiptis pagalbos būtina skubiais atvejais - telefonu bendruoju pagalbos numeriu 112 galima pranešti apie smurtą. Jei nėra skubaus pavojaus, policijos pagalbos galima kreiptis telefonu (8 5) 272 5372 arba tiesiogiai į specializuotus pagalbos centrus, veikiančius kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Šie centrai teikia nemokamą socialinę, psichologinę ir teisinę pagalbą.
Taip pat galima naudotis bendru telefono numeriu 8-700-55516, kuriuo surenkama informacija, teikiama teisinė ir psichologinė pagalba visoje šalyje konfidencialiai ir nemokamai. Emocinę paramą galima gauti ir internetu, siunčiant laiškus ar naudojantis pokalbių platformomis - tai ypač svarbu užsienyje gyvenančioms ar studijuojančioms moterims, kurios dažnai susiduria su vienatve ir nepritekliumi.
Psichologinės pagalbos aktualumas
Psichologinės problemos, tokios kaip depresija, panikos atakos ar pogimdyminė depresija, dažnai lydi smurtą patiriančias moteris. Pasaulyje pogimdyminę depresiją patiria nuo 10 iki 15 proc. jaunų mamų, tačiau ši problema vis dar menkai suprantama ir dažnai smerkiama. Emocinė pagalba ir greita intervencija gali padėti sumažinti ilgalaikes neigiamas pasekmes, įskaitant net savižudybių riziką.
Visuomenės požiūris ir iššūkiai
Vis dar vyrauja mitai, kad smurtautojas yra „pavydus“ arba kad moteris „pati kalta“. Smurtas dažnai yra vertinamas kaip šeimos problema ar net kaip nelaimė. Tokie požiūriai trukdo nukentėjusioms kreiptis pagalbos ir didina jos izoliaciją. Be to, visuomenės spaudimas išlikti „pilnoje šeimoje“ dažnai priverčia moteris pakęsti smurtą ir nepripažinti problemos.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Specialistai ragina visuomenę būti jautrią ir palaikančią, nes smurtas artimoje aplinkoje palieka ilgalaikes fizines ir psichologines žaizdas, tarp kurių ypač sunkios yra psichologinės traumos bei socialinė izoliacija.
Kaip atpažinti smurtą ir kur kreiptis
- Fiziniai smurto požymiai - mėlynės, sužalojimai.
- Psichologinis smurtas - sumažėjusi savivertė, izoliacija, bauginimas, kontrolė.
- Ekonominis smurtas - kontrolė finansų, draudimas dirbti ar mokytis.
- Seksualinis smurtas - prievarta ar spaudimas seksualiniams veiksmams.
Jei jaučiate nerimą dėl savo ar artimos moters saugumo, svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į specializuotas institucijas ar nemokamas paramos linijas. Pagalba gali būti teikiama anonimiškai ir visą parą.
Skubios pagalbos numeriai:
- Bendrasis pagalbos numeris: 112
- Policijos pagalba nesant skubiam pavojui: (8 5) 272 5372
- Specializuotų pagalbos centrų bendra linija: 8-700-55516
- „Pagalbos moterims linija“: telefonas, laiškai, internetiniai pokalbiai (veikia 24/7)
Visa pagalba, įskaitant emocinę, psichologinę ir teisinę paramą, teikiama nemokamai ir konfidencialiai. Be to, galimos konsultacijos ir keliose kalbose: lietuvių, anglų, lenkų, rusų bei lietuvių gestų kalba.