Lietuvoje įvairiose mokslinėse diskusijose ir praktiniuose debatuose plėtojama socialinės teisinės valstybės idėja bei gerovės valstybės koncepcija.
Šios koncepcijos neatsiejamai susijusios su viešosios socialinės politikos sprendimais, viešojo valdymo kokybe, efektyvumu ir įgyvendinimu.
Straipsnyje pateikiama konceptualinė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo analizė.
Teigiama, kad viešasis interesas negali prieštarauti individualiems visuomene sudarančių asmenų interesams ir turėtų su jais sutapti.
Tačiau, remiantis Arrow teorema, toks viešasis interesas yra neįmanomas, jei norima, kad jis būtų sąžiningas ir racionalus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Kadangi negalima išpildyti visų su viešojo intereso turiniu sietinų intuicijų, maksimaliai įmanomai šias intuicijas patenkintų viešojo intereso sutapatinimas su asmens neliečiamumo principu, besiskleidžiančiu asmens gyvybės, laisvės ir nuosavybės neliečiamumo aspektais.
Tai leistų koegzistuoti kuo įvairesniems interesams, niekam neprimetant jokio privalomo intereso.
Socialinės politikos įgyvendinimas užtikrinant onkologine liga sergančių asmenų poreikius - mažai nagrinėta tema tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslinėje literatūroje.
Mokslinius darbus, skirtus šios temos atskirų aspektų analizei, galima sugrupuoti pagal pagrindinius tyrimo objektus: socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, slaugytojų patirtis, onkologinių ligonių įvairių poreikių analizę, įgalinančių socialinių paslaugų modelio socialinės gerovės valstybės kontekste pagrindimą, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sampratą, stebėsenos ir vertinimo metodus bei reikšmę sveikatos politikoje, socialinės atskirties aspektus, žmogaus teises gauti socialinę paramą susirgus onkologine liga, teisinio gynimo pagrindus, kokybės vadybą socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, valstybės socialinės politikos teoriją, gerovės valstybės koncepciją.
Dažniausiai mokslinėje literatūroje analizuojamos medicinos politikos priemonės, skirtos asmenims, sergantiems onkologine liga.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Platesnės socialinės politikos įgyvendinimo analizės užtikrinant onkologine liga sergančių asmenų poreikius pasigendama, todėl šio tyrimo tikslas - atskleisti teorinius socialinės politikos įgyvendinimo užtikrinant onkologine liga sergančių asmenų poreikius aspektus.
Tyrimo objektas - socialinės politikos įgyvendinimas užtikrinant onkologine liga sergančių asmenų poreikius.
Tyrimui naudota mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analizė, turinio analizė.
Raktiniai žodžiai: socialinė politika, socialinės politikos įgyvendinimas, onkologine liga sergančių asmenų poreikiai, gerovės valstybė.
Liberaliosios socialinės politikos tendencijos Lietuvoje
Po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, šalyje susiformavo Bismarko korporatyvinis socialinės politikos modelis, tačiau maždaug nuo 2000 m. Lietuvos socialinėje politikoje pastebimas liberalių marginalinių elementų stiprėjimas.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Daugelis šiame dokumente nustatytų veiksnių, tokie kaip privačių kaupiamųjų pensijų fondų steigimas, tam tikrų socialinių išmokų skyrimas ir pagalbos teikimas tik įvertinus kandidato pajamas, mažinamos ir numatomos mažinti socialinės išmokos, vis daugiau privačių ir nevyriausybinių institucijų įtraukimas į socialinės pagalbos teikimą savivaldybės lygiu, rodo, kad Lietuvos socialinė politika vystosi liberalaus marginalinio socialinės politikos modelio link.
Viena iš šioje knygoje padarytų išvadų teigiama, kad liberalus marginalinis modelis nėra progresyvus dėl žemų socialinių rodiklių, tačiau plėtojant Lietuvos socialinę politiką galime daug pasimokyti iš užsienio šalių, kurios taiko šį modelį, patirties.
Viena iš tokių patirčių galėtų būti nevyriausybinių ir privačių organizacijų įtraukimas į socialinės pagalbos teikimą savivaldybėse, naujo viešojo valdymo (arba naujos viešosios administracijos) taikymas teikiant tokias paslaugas, tam tikrų rinkos dalyvių įtraukimas į šeimos politiką.
Tarptautinės studijų programos MRU
Pirmadienį Mykolo Romerio universitete (MRU) prasidės antrosios laidos jungtinės tarptautinės magistrantūros studijų programos "Lyginamoji socialinė politika ir gerovė" studentų baigiamųjų darbų gynimas.
Programą parengė ir vykdo MRU Socialinės politikos fakulteto Socialinės politikos katedra kartu su užsienio partneriais - Tamperės universitetu (Suomija) ir Linco Johano Keplerio universitetu (Austrija).
Jungtinė magistrantūros studijų programa "Lyginamoji socialinė politika ir gerovė" pradėta vykdyti 2008-2009 mokslo metais.
2010/2011 studijų metais šioje programoje studijuoja jau antroji studentų iš Lietuvos, Austrijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos Respublikos, Rusijos ir kitų šalių laida.
Giedrė Blažytė, viena pirmosios tokios MRU laidos magistrių, kuriai 2010 m. rugsėjo 1-ąją iškilmingai buvo įteiktas trijų rektorių patvirtintas jungtinių studijų diplomas pastebi, kad baigti tokią programą didžiulis privalumas.
"Juk tai reiškia ir puikų užsienio kalbų mokėjimą, ir visapusišką patirtį, ir geras profesines žinias", - sako G.
Artimiausioje ateityje visas MRU magistrantūros studijų programas planuojama paversti jungtinėmis.
Šiuo metu magistratams be "Lyginamosios socialinės politikos ir gerovės" dar siūloma "Europos Sąjungos teisė ir valdymas" jungtinė tarptautinė programa su Bordeaux IV (Monteskje) universitetu (Prancūzija) ir Tarptautinės teisės programa su Gento universitetu (Belgija).
MRU būsimiems bakalaurams šiais mokslo metais siūloma unikali galimybė studijuoti ir įgyti dvigubą diplomą kartu su Pietų Korėjos Ajou universitetu, pasirenkant Verslo informatikos arba Organizacijų vadybos bakalauro studijas.
Universitete taip pat intensyviai rengiamos tokios programos kaip Klimato kaitos valdymas (kartu su Švedijos Lundo universitetu); Viešasis valdymas (kartu su Olandijos Radboun universiteto Nijmegene Vadybos mokykla); Žmogiškųjų išteklių valdymas (kartu su Žilinos universitetu (Slovakija) ir Nijmegeno universitetu (Olandija); ES projektų valdymas (kartu su Sveikatos ir teisės universitetu (Lilis II, Prancūzija); Europos ekonomika: bendradarbiavimas per sieną (kartu su Maskvos valstybiniu Lomonosovo universitetu (Rusija) ir Torūnės aukštąja bankininkystės mokykla (Lenkija); Verslo informatika (kartu su Portugalijos Fernando Pessoa universitetu); Socialinės technologijos (kartu su Portugalijos Santaremo universitetu); Socialinis darbas su vaikais ir jaunimu (kartu su Porto universitetu (Portugalija), Rygos Stardinos universitetu (Latvija), Prešov universitetu (Slovakija); Darbo ir organizacinė psichologija (kartu su Talino technologijos universitetu (Estija) bei kitos.
Socialinis teisingumas socialinėje politikoje
Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta socialinio teisingumo samprata ir vieta socialinėje politikoje bei viešojo administravimo kontekste, iškeltos socialinio teisingumo trūkumo, socialinio dialogo efektyvumo problemos, pateiktas galimybių tyrimas joms spręsti.
Pirmojoje darbo dalyje pateikiamas socialinio teisingumo sampratos teorinis modelis, viešojo administravimo ypatumai, socialinių partnerių bendradarbiavimo galimybės.
Antroje dalyje nagrinėjami socialinės politikos aspektai, lyginami Lietuvos ir užsienio šalių socialiniai modeliai, apžvelgiamos pensijų sistemos aktualijos, pateikiami jos trūkumai ir privalumai socialinio teisingumo atžvilgiu.