Kaip žinia, niekur nedirbantys, nesimokantys, nevykdantys jokios ekonominės veiklos darbingo amžiaus žmonės privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas. Tačiau yra išimčių - visas sąrašas čia.
Kas draudžiamas valstybės lėšomis ir kada PSD nemokėti
PSD valstybės lėšomis draudžiami asmenys, turintys įstatymu nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, darbo stažas garantuoja sveikatos draudimą valstybės lėšomis nedirbantiems darbingo amžiaus žmonėms, net jei jie nėra užsiregistravę užimtumo tarnybose. Tiems, kam šiemet sukanka senatvės pensijos amžius, PSD valstybės lėšomis garantuoja įgytas 31,5 metų pensijų socialinio draudimo stažą. Gyventojai, kurie dar iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo įgiję ne mažesnį kaip 30 metų pensijų socialinio draudimo stažą yra draudžiami PSD valstybės lėšomis. Tačiau jeigu senatvės pensijos amžius žmogus sulauks 2023 metais, tuomet PSD valstybės lėšomis jam garantuoja įgytas 33 metų stažas. Kaip ilgėja būtinasis stažas galite pamatyti čia.
Ar turite šį stažą galima pasitikrinti „Sodros“ gyventojo paskyroje prisijungę per elektroninę bankininkystę. Duomenys apie sukauptą darbo stažą registre neatsiranda savaime - reikia kreiptis į „Sodrą“, pateikti prašymą.
Nedarbo išmoka ir PSD: kam priklauso
Nedarbo išmoka priklauso ne visiems. Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis. Dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo galima kreiptis tik užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Tačiau reikia pabrėžti, kad išmoka priklauso ne visais atvejais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė „Delfi“ sakė, jog nedarbo socialinio draudimo išmoką bedarbis gali gauti, jeigu turi sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus su puse metų (arba 30 mėnesių). Išmoka mokama 9 mėnesius ir kas tris mėnesius mažėja. Jos dydis priklauso nuo anksčiau turėtų pajamų, nuo patvirtintos minimalios mėnesio algos ir nuo nustatytų „lubų“ (yra nustatyta viršutinė riba, kurios išmoka negali viršyti).
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos magistro programos
| Laikotarpis | Išmokos dalis |
|---|---|
| 1-3 mėn. | 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų |
| 4-6 mėn. | 31,03 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų |
| 7-9 mėn. | 23,27 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų |
Pastovi išmokos dalis - 141,25 eurų, plius kintama išmokos dalis (ta, kuri kas tris mėnesius mažėja). Maksimali išmoka užsiregistravusiems bedarbiais 2020 m. II ketvirtį siekė 783,51 eurus (maksimali riba kinta priklausomai nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Nedarbo išmoka galima pasiskaičiuoti čia.
Laikinoji darbo paieškos išmoka - ką pakeitė įstatymas
Šiandien Seimas priėmė Užimtumo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pataisas: nutarta pagerinti darbo paieškos išmokos mokėjimo sąlygas. Dabar gi Seime įtvirtinta, kad laikina darbo paieškos išmoka galėtų būti mokama iškart įsigaliojus įstatymui (įsigalios, kai tik pasirašys prezidentas). Ją, anot E. Samoškaitės, galės gauti Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos priemonėse (tai yra nesimokantys pagal pameistrystės sutartį, nedalyvaujantys profesiniame mokyme ir panašiai).
Jeigu bedarbis jau gauna įprastą nedarbo išmoką bus mokami 42 eurai, jei negauna - 200 eurų. E. Samoškaitės tikinimu, bedarbiams laikinoji išmoka bus pradėta skaičiuoti nuo įstatymo įsigaliojimo (įsigalios, kai pasirašys prezidentas) ir bus mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Dėl jos kreiptis reikės į Užimtumo tarnybą.
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - kas tai ir ką apima
Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.
VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą. Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui, teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys). Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
Nedarbo išmoka ir individuali veikla - mitai ir realybė
Individuali veikla yra lanksti ir paprasta veiklos forma, kai žmogus savarankiškai vykdo komercinę, gamybinę, kūrybinę ar kitokią ekonominę veiklą, siekdamas uždirbti pajamas. Vykdant individualią veiklą moka privalomas PSD ir VSD įmokas, tačiau nedarbo draudimo įmokos į šią schemą neįtrauktos. Kitaip tariant, išmokos negali būti mokamos, nes į sistemą neįnešama tam skirta dalis.
"Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą", - patikina Martynas Endrijaitis. Nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems nepriklauso. Todėl, jei planuojate dirbti savarankiškai, verta iš anksto pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ ar kitus draudimo sprendimus. Tik taip galėsite užtikrinti saugų pereinamąjį laikotarpį netekus klientų ar pajamų.
Ką daryti, jei nutraukiate arba sustabdyti individualią veiklą
Nors nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems asmenims automatiškai nepriklauso, uždarius arba laikinai sustabdžius individualią veiklą yra galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui. Tokiu atveju atveriamos kelios svarbios galimybės: Nemokamos perkvalifikacijos programos. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinio mokymo programas, kurių metu bedarbiai gali įgyti naują profesiją arba persikvalifikuoti. Mokymo paslaugos finansuojamos iki 5 minimalios mėnesinės algos (MMA), kvalifikacijai tobulinti - iki 2,5 MMA, o kompetencijai įgyti - iki 1,2 MMA; suteikiama mokymų stipendija, kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bei sveikatos tikrinimas ar skiepai.
Darbo paieškos pagalba ir karjeros konsultacijos. Užimtumo tarnyba teikia profesinio orientavimo paslaugas, kurios padeda suplanuoti karjerą, pasirinkti tinkamus mokymus, atlikti profesinį testavimą bei gauti informaciją apie dabartines darbo rinkos tendencijas ir perspektyvias profesijas. Subsidijos kuriant darbo vietą arba kuriant verslą. Taikomos priemonės, kuriose galimas savarankiško užimtumo rėmimas, darbo vietų subsidijavimas ar įdarbinimas subsidijuojant. Praktikos ir stažuotės. Bedarbiai gali dalyvauti stažuotėse iki 6 mėnesių, kurių metu mokama stipendija (apytiksliai 360,4 € per mėnesį) arba taikoma nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai leidžia atnaujinti darbo įgūdžius ir lengviau sugrįžti į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas: kas tai?
Tarptautinės praktikos ir socialinio draudimo raida
Įdomu tai, kad kai kuriose ES valstybėse savarankiškai dirbantieji turi teisę į nedarbo išmokas. Pavyzdžiui, Ispanijoje savarankiškai dirbantys moka privalomas įmokas, kurios užtikrina nedarbo draudimą, nors išmokos dažnai yra mažesnės nei samdomiems darbuotojams (European Commission). Lietuvoje kol kas tokios praktikos nėra, nors diskusijos dėl socialinių garantijų plėtimo vyksta.
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje). Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Praktiniai patarimai planuojantiems dirbti savarankiškai
Individuali veikla suteikia daug privalumų - lankstumo, galimybę uždirbti daugiau, savarankiškumą, tačiau svarbu suvokti, kad kartu prisiimate atsakomybę už socialines garantijas. Jeigu individuali veikla, kurią vykdei iki šiol, nepasiteisino ar tiesiog nebeatneša džiaugsmo, tai gali būti gera proga išbandyti kažką naujo. Perkvalifikacijos programos ir Užimtumo tarnybos siūlomos galimybės leidžia atrasti kitą kryptį - galbūt sritį, apie kurią anksčiau net nesvarstei.
Kodėl individuali veikla šių išmokų neužtikrina? Vykdantys individualią veiklą moka privalomas PSD ir VSD įmokas, tačiau nedarbo draudimo įmokos į šią schemą neįtrauktos. Kitaip tariant, išmokos negali būti mokamos, nes į sistemą neįnešama tam skirta dalis. Klausiama Martyno, ar artimiausiu metu Lietuvoje planuojama keisti draudimo mokėjimo sistemą, kad IVP asmenys būtų įtraukti į nedarbo draudimą? Deja, jis teigia, kad: "Šiuo metu neteko girdėti tokių siūlymų".
tags: #vsd #valstybinis #socialinis #draudimas #reikia #moketi