Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, labai svarbu visais lygmenimis užtikrinti, kad kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų jų poreikius ir teisę į vaikystę galinčiose užtikrinti šeimose. „Šis siekis turi sujungti ne tik valstybės sektorių, bet ir savivaldą bei vaikų globos namus", - teigia O.
Pastaraisiais metais įvaikinimo dinamika Lietuvos gyventojų tarpe išlieka svarbiu klausimu. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų skaičius buvo stabilus - kiek daugiau nei 100 vaikų kasmet (2011 m. įvaikintas 101 vaikas, 2012 m. - 112 vaikų). Tuo tarpu užsieniečių ir Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, įvaikintų vaikų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo (2011 m. - 144 vaikai, 2012 m. - 98 vaikai, 2013 m. - 2011-2013 m. įvaikinimų apžvalga).
2013 m. įvaikinimo ir globos procesų plėtrai didelę įtaką darė įvaikinimo parengiantis GIMK modelis. Per šį laikotarpį daugiau kaip 2 tūkstančiai būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių išklausė įvadinius mokymus, o tęstinius mokymus, skirtus globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms, lankė beveik 2 tūkstančiai asmenų (2011 m. - 540, 2012 m. - 547, 2013 m.).
- 2013 m. duomenimis, 53 proc. apklaustų vaikų teigė norintys būti įvaikinti, tačiau reali įvaikinimo praktika priklauso nuo vaiko nuomonės ir gebėjimo ją išreikšti.
- Nuo liepos 2014 m. visos regioninės vaiko teisių apsaugos tarnybos pereina į centralizuotą valdymą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sistemą.
- Įvaikinimo procesas Lietuvoje nevisiškai vienareikšmis; teikiama prioritetas vaikų saugumui, bet kartais trūksta nuolatinės Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklos, kurios turi būti derinamos su savivaldomis.
Auditorių duomenimis, beveik pusė savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių nedalyvauja išklausant vaiko nuomonę dėl įvaikinimo, o pasitiki globos namų darbuotojų pateikta informacija. Taip pat nustatyta atvejų, kai savivaldybės darbuotojai išklausia vaikus tiesiogiai ir išstumia įvaikinimo procesą, nors pirminėje informacijoje nurodyta priešingai. Lietuvoje kasmet įvaikinama apie 2 proc. tėvų globos netekusių vaikų. Pernai buvo 1 803 galimi įvaikinti vaikai.
Per pastaruosius trejus metus įvaikintų vaikų skaičius nuolat mažėjo (2011 m. - 245 vaikai, 2012 m. - neaiškiai pateikta informacija, o 2013 m. - tęsiantys), tačiau R + D duomenų rinkimas tęsiasi. Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba siekia sukurti prevencinį darbą su vaiku ir šeima modelį ir įsteigti socialinio globėjo institutą. Taip pat planuojama įvesti finansinę apsaugą, kad tėvams būtų lengviau užtikrinti vaikų priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie įvaikinimą Lietuvoje
Naujoji reformų nuostata pareikalaus aiškaus vaiko nuomonės vertinimo proceso. Duomenimis, 2013 m. dviejų miestų regionuose 53 proc. vaikų sakė norintys būti įvaikinti, tačiau realus procesas turėjo atsižvelgti į brandumo lygį ir gebėjimą išreikšti nuomonę. Taip pat vertinta, kad kai kurios įvaikinimo galimybės priklauso nuo asmenų, besirūpinančių vaikais, finansinių galimybių ir šeimos tinklo.
2013 m. duomenimis buvo pastebėta, kad net apie 2013 m. duomenimis slėgė sprendimų greitis: per mėnesį nemažai vaikų buvo paimama laikinojoje globos formoje, o teisinis procesas turėjo būti sparčiai vykdomas. Ukmergės rajone buvo įgyvendinta nauja decentralizuota sistema, kurią aptarnavo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su nauja mobilioji komanda. Vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone dirba su 5 darbuotojais ir turi 5 darbo kabinetus, įskaitant vaiko apklausos kambarį.
Galiausiai, įvaikinimo tendencijos rodo, kad vyresniam amžiaus vaikams ateina daugiau sunkumų rasti įtėvius ar globėjus, todėl skiriamas didesnis dėmesys šiai grupei. „Paprastai tokių kraštutinių priemonių prireikia retai, specialistai sugeba vaikus prikalbinti laikinai palikti tėvus ir išvykti pas giminaičius ar į globos įstaigą“, - sako A. Tarnybos specialistai.
Šiuo metu į šį sąrašą įrašyta 74 tėvų globos netekusių vaikų, iš jų 18 iki 3 metų. 62 proc. vaikų, dažniausiai vyresnio mokyklinio amžiaus, nesutinka būti įvaikinti, nes turi artimus ryšius su biologine šeima arba svarbiais asmenimis ir renkasi likti Lietuvoje. Vaiko nuomonė yra vienas svarbiausių aspektų įvaikinimo procese, net jeigu teisinių kliūčių nėra. Aišku, procesas gali būti sustabdytas, jei vaikas nesutinka būti įvaikintas, o tuo atveju įvertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti nuomonę.
Šiandien mąstymas apie įvaikinimą ir globą Lietuvoje keičiasi: 2014-2020 m. reformų laikotarpiu socialinės globos sistema perėjo į centrinius valdymo mechanizmus, o Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų ir kitų susijusių įstatymų projektai siekia sukurti prevencinį darbą su vaiku ir šeima modelį ir įsteigti socialinio globėjo institutą. Daug dėmesio skiriama vaiko apsaugos priemonių įvairovė ir jų tinkamas taikymas.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimo patirtys Lietuvoje
Verslo valdymo sistema Finvalda WEB (funkcijų apžvalga)
Šiandieniniai pokyčiai rodo, kad Vaiko teisių apsaugos sistema siekia užtikrinti, kad vaikai augtų šeimose ir gautų tinkamą pagalbą. Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijos centralizuotos, o atvejo vadyba vis labiau koordinuojama tarp savivaldybių ir centrų. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone toliau aptarnauja regioną ir plėtoja mobilias komandas, kurios dirba su priklausomybės problemomis bei kitais sudėtingais atvejais.
| Skaiciaus metai | Įvaikintų vaikų skaičius Lietuvoje | Užsieniečių įvaikinimai | Vienetų skaičius globos atvejais |
|---|---|---|---|
| 2011 | 101 | 144 | 245 |
| 2012 | 112 | 98 | - |
| 2013 | - | - | - |
Vaiko nuomonė ir geriausių interesų principas lieka kertiniai įvaikinimo proceso akcentai. Taip pat būtina nuosekčiau informuoti visuomenę ir skatinti bendradarbiavimą tarp valstybės, savivaldų ir globos įstaigų, kad būtų įmanoma suteikti daugiau vaikams galimybių augti saugioje ir mylinčioje šeimoje.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimas ir darbo teisė
tags: #volkovas #z #del #ivaikinimo