Stambulo konvencija - bene pirmasis tarptautinis dokumentas, sulaukęs tokio didelio visuomenės susidomėjimo Lietuvoje, dar jo net neratifikavus. Nors apie Stambulo konvenciją internete galima rasti nemažai informacijos, vis dėlto dalis jos stokoja tikslumo, o kartais ir sąmoningai iškreipia faktus.
Šiame straipsnyje panagrinėsime socialinių konvencijų apibrėžimą, Stambulo konvencijos esmę ir jos įtaką lyčių lygybei bei kovai su smurtu prieš moteris.
Stambulo konvencija: pagrindiniai aspektai
2011 m. Europos Taryba Stambule priėmė Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją. Ši Konvencija - iki šiol išsamiausia, maždaug 30 puslapių tarptautinė sutartis, kuri įpareigoja valstybes imtis sisteminių priemonių ir efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje.
Pagrindinė Konvencijos idėja užfiksuota jos pavadinime - „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo“. Sutartis buvo sudaryta 2011 m. Trisdešimties puslapių dokumente išskiriamos Lietuvai aktualios nuostatos: visapusiška pagalba ir apsauga nuo smurto nukentėjusiems asmenims, baudžiamosios teisinės pasekmės dėl persekiojimo ir skirtingų institucijų susitelkimas siekiant smurto prevencijos.
Stambulo konvencija yra tarptautinė sutartis, 2011 m. pasirašyta Stambule ir įsigaliojusi 2014 metais. Ją yra ratifikavusios 19 iš 28 ES valstybių narių. Visi sutinka, kad smurtas prieš moteris Europoje išlieka rimtu klausimu ir niekas neginčija fakto, kad jis turi būti įveiktas. Smurtas prieš moteris pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir privalo būti sustabdytas.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Konvencijos tikslai:
- apsaugoti moteris ir mergaites nuo visų formų smurto ir užkirsti jam kelią;
- taikyti smurtautojams prieš moteris ir smurtautojams artimoje aplinkoje teisinę atsakomybę;
- pripažįstama, kad struktūriškai smurtas prieš moteris yra smurtas dėl lyties.
Konvenciją ratifikavusios valstybės t. p. turi priimti ir įgyvendinti visoje valstybėje taikomą veiksmingą, visapusišką ir koordinuojamą politiką, apimančią atitinkamas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui, įtrauktam į šios Konvencijos taikymo sritį.
Valstybės turi remti su smurtu prieš moteris kovojančių nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės darbą bei bendradarbiauti su jomis. Konvencijoje nustatyta valstybių pareiga imtis būtinų teisėkūros ir kitų priemonių, kad būtų užtikrintos deramos pastangos siekiant užkirsti kelią nevalstybinių subjektų vykdomiems į šios Konvencijos taikymo sritį įtrauktiems smurto veiksmams, juos tirti, už juos bausti ir atlyginti jais padarytą žalą, t. y. valstybės gali būti teisiškai atsakingos ir tokiais atvejais, kai smurtauja privatūs subjektai.
Konvencijos įgyvendinimą stebi Kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje ekspertų grupė (Group of Experts on Action against Violence against Women and Domestic Violence, GREVIO), kurią sudaro nuo 10 iki 15 narių (gali būti tik vienas tos pačios valstybės pilietis).
Stambulo konvencija yra nukreipta prieš tas smurto rūšis, kurios labiau paveikia moteris - tai smurtas artimoje aplinkoje, seksualinis priekabiavimas, išžaginimai, priverstinės santuokos, lyties organų žalojimas, nusikaltimai, kurie vykdomi prisidengiant vadinamąja garbe.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Konvencija kalba ne tik apie smurtą artimoje aplinkoje, bet ir apie seksualinį priekabiavimą, ir įtvirtina nuostatą taikyti baudžiamąsias ar kitas teisines priemones. Šiuo metu, pagal Baudžiamąjį kodeksą, seksualinis priekabiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik jeigu buvo priekabiauta prie „pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“.
Stambulo konvencijos siekis į švietimo sistemą įtraukti mokymą apie nestereotipinius lyčių vaidmenis institutas mato kaip prieštaraujantį Konstitucijos nuostatai, kad „tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.
Ką būtina žinoti kiekvienam, norinčiam geriau suprasti Stambulo konvenciją?
- didelis smurto prieš moteris paplitimas yra vis dar egzistuojančių patriarchalinių nuostatų pasekmė - istoriškai susiklosčiusių nelygių vyrų ir moterų galios santykių išraiška;
- Konvencija įpareigoja šalis imtis priemonių, kuriomis būtų skatinami socialiniai, kultūriniai moterų bei vyrų elgsenos modelių pokyčiai;
- Konvencija remiasi supratimu, kad kova su smurtu prieš moteris gali būti efektyvi tik užtikrinus valstybės institucijų bei nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimą.
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvos įstatymuose buvo apibrėžtas prieš dešimt metų. Iki tol tokios teisinės kategorijos nebuvo - smurtas namuose buvo laikomas tokia pat smurto rūšimi kaip ir kitos. 2011 m. priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas tokį smurtą priskyrė prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikaltimų. Tai reiškia, kad nukentėjusiųjų interesams ėmė atstovauti valstybė.
Pernai Lietuvoje policija užfiksavo 58,5 tūkst. iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. 7,1 tūkst. jų buvo registruoti kaip nusikaltimai. 80 proc. visų nukentėjusiųjų - moterys, ir beveik 80 proc.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Anot Seimo kontrolierių, iškvietus policiją, pareigūnai ne visuomet atskiria kitas smurto rūšis, todėl kartais ikiteisminiai tyrimai nebūna pradedami, o nukentėję žmonės - dažniausia moterys - taip ir paliekami su smurtautoju. Taip pat pastebėtas pagalbą teikiančių specialistų ir saugaus apgyvendinimo vietų trūkumas, o gautos paslaugos ne visada efektyviai pagerina nukentėjusiųjų padėtį.
Kiekviena savivaldybė yra įsipareigojusi nedelsiant savo lėšomis suteikti laikinojo apgyvendinimo paslaugas nukentėjusiam žmogui, jeigu tam yra būtinybė. Tačiau jeigu moteris nukentėjo Klaipėdos rajone arba ji neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste, ji negali gauti apgyvendinimo šiame centre. Pagalba regionuose yra sunkiau prieinama, nes trūksta savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimo.
Taip pat ne visose savivaldybių suteikiamose patalpose yra užtikrinamas žmonių saugumas: Teko girdėti pavyzdžių, kai pagalbą laikinai apgyvendinant organizuoja žmonės, kurie turi ryšių su smurtavusiu žmogumi, pavyzdžiui, yra jo giminaičiai, draugai ar pažįstami. Svarbi problema yra ir negebėjimas atskirti smurtinių santykių ir jų pateisinimas. Prie to prisideda ir kai kurių socialinių darbuotojų kompetencijos trūkumas.
Dabartiniai Lietuvos įstatymai nesaugo smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą dėl lyties patyrusio žmogaus nuo persekiojimo.
Statistika:
- Nuo fizinio ar seksualinio smurto nukentėjo kas trečia pasaulio moteris.
- Intymaus partnerio smurtas yra labiausiai paplitusi smurto prieš moteris forma.
- 2020 m. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų - moterys.
Stambulo konvencijos kelias Lietuvoje:
- 2013 m. Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją.
- 2018 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė teikė Stambulo konvenciją ratifikuoti Seimui, bet ten ši tarptautinė sutartis įstrigusi iki šiol.
- Dokumento ratifikavimas buvo įtrauktas į valdančiosios koalicijos programą, tačiau dėl šio klausimo koalicijos partnerės nesutaria.
Kas yra Stambulo konvencija?
Sąvokos "lytis" ir "socialinė lytis"
Visus šiuos metus daugiausia diskusijų kelia Konvencijoje įvardijamos sąvokos „sex“ (liet. „lytis biologiniu aspektu“) ir „gender“ (liet. „lytis socialiniu aspektu“). Konvencijoje lytis socialiniu aspektu apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.
Stambulo konvencijai dėl „lyties socialiniu aspektu“ sąvokos priešinasi ir Katalikų bažnyčia. Lietuvos vyskupų konferencija išplatino pranešimą, kuriame šias dvi eilutes interpretuoja kaip siekį suvienodinti visus žmones ir panaikinti lyčių skirtumus: „Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą.
Konvencijos tikslas keisti archaiškus lyčių vaidmenis, labiau atsižvelgiant nusistovėjusių stereotipų griovimą. Moteris ir mergaitė turi jaustis visavertė ir saugi - tokia esminė Stambulo Konvencijos idėja.
Svarbu paminėti, kad Konvencijoje lyties (anglų kalba gender) sąvoka yra apibrėžta kaip socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams. Pagal Konvenciją tik smurtas prieš moteris gali būti laikomas smurtu dėl lyties.
Francisco Agnello atkreipia dėmesį, kad „lyties apibrėžimas konvencijos tikslui yra bereikšmis: moterų teisių požiūriu, toks apibrėžimas ir už jo slypinčios teorijos niekaip neprisideda prie moterų apsaugos, kuri numatyta konvencijos straipsniuose“.
Taigi, socialinės lyties (gender) samprata yra priešinga biologinės lyties (sex) sampratai. Kodėl? Todėl, kad biologinė lytis yra duota, ji - objektyvi ir yra žmogaus prigimties dalis, tuo tarpu socialinės lyties samprata teigia, kad biologinė lytis neturi jokios socialinės prasmės ir yra kintanti.
Konvencijos priešininkai dažniausiai įžvelgia grėsmes jos 12 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad šalys imasi būtinų priemonių, kuriomis būtų skatinami socialinių ir kultūrinių moterų ir vyrų elgsenos modelių pokyčiai, siekdamos panaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamus žemesnės moterų padėties idėja arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis; taip pat 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose numatyta, kad Konvencijos šalys prireikus imasi būtinų priemonių, kad į mokymo medžiagą būtų įtraukta mokomoji medžiaga tokiais klausimais kaip moterų ir vyrų lygybė, nestereotipiniai lyčių vaidmenys.
Atsakydama į šią kritiką, 2018 m. Europos Taryba pareiškė, kad „Konvencija tikrai nėra skirta skirtumams tarp moterų ir vyrų panaikinti. Konvencijoje niekur nėra užsimenama, kad moterys ir vyrai yra ar turėtų būti vienodi“ ir kad „Konvencija nesiekiama reguliuoti šeimos gyvenimo ir (arba) šeimos struktūrų: joje nepateikiamas nei šeimos apibrėžimas, nei skatinamas konkretus šeimos sąrangos tipas“.
Valstybių pozicijos dėl Stambulo konvencijos
Nors Stambulo konvenciją pasirašė ir ratifikavo Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Estija, Kroatija, Moldova, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovėnija ir Ukraina, didelėje dalyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių Stambulo konvencija kelia tam tikrų nesutarimų. Vengrija Konvenciją pasirašė 2014 m., tačiau 2020 m. balsavo prieš jos ratifikavimą. Stambulo konvencijos neratifikavo šešios Europos Sąjungos narės (Bulgarija, Vengrija, Čekija, Latvija, Lietuva ir Slovakija).
Pastaraisiais metais keli Vidurio ir Rytų Europos konstituciniai teismai nagrinėjo klausimus, susijusius su Stambulo konvencijos konstitucingumu. Bulgarijoje ir Latvijoje Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimas buvo išspręstas prieš jos ratifikavimą, o Moldovoje Konstitucinio Teismo buvo paprašyta priimti sprendimą dėl Stambulo Konvencijos ratifikavimo įstatymo. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo buvo paprašyta priimti sprendimą dėl Stambulo konvencijos konstitucingumo praėjus 5 metams po šios tarptautinės sutarties ratifikavimo.
Bulgarijos Konstitucinis Teismas (Bulgarijos KT) buvo pirmasis konstitucinis teismas regione, sprendęs Stambulo konvencijos konstitucingumo klausimą. 2018 m. liepos 27 d. Bulgarijos KT priėmė sprendimą, kuriuo Stambulo konvenciją pripažino prieštaraujančia Konstitucijai.
Latvijos Konstitucinis Teismas (Latvijos KT) laikėsi visiškai kitokios pozicijos dėl Stambulo konvencijos nuostatų konstitucingumo. 2021 m. birželio 4 d. sprendime Latvijos KT įvertino Stambulo konvencijos 3 straipsnio c punkto, 4 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio konstitucingumą ir konstatavo, kad jos nuostata dėl specialių priemonių, skirtų apsaugoti moteris nuo smurto, įgyvendinimo atitinka Konstituciją, o likusios bylos dalies nagrinėjimas turi būti nutrauktas.
Moldovos Konstitucinis Teismas (Moldovos KT) gavęs prašymą išnagrinėti įstatymo ratifikavusio Stambulo konvencijos konstitucingumą, 2022 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad šis prašymas neatitinka priimtinumo sąlygų ir negali būti priimtas nagrinėti iš esmės.
Šių metų liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen inicijuotam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos. Konkrečiau Konstitucinio Teismo būtų prašoma pateikti išvadą ar Stambulo konvencijos 3 straipsnio c ir d punktai, 4 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, 29 straipsniui, 38 straipsnio pirmajai, trečiajai, penktajai ir šeštajai dalims; taip pat ar jos 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio pirmajai daliai, 26 straipsnio penktajai daliai, 38 straipsnio šeštajai daliai, 40 straipsnio trečiajai daliai ir 41 straipsnio pirmajai daliai.
Vis dėlto iniciatyva dėl Stambulo konvencijos nuostatų konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą neabejotinai vertintina palankiai, kaip padėsianti išsklaidyti abejones dėl Konvencijos konstitucingumo. Konstitucinis Teismas yra vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įvertinti šios tarptautinės sutarties atitiktį Konstitucijai.
| Valstybė | Pozicija dėl Stambulo konvencijos |
|---|---|
| Albanija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Bosnija ir Hercegovina | Pasirašė ir ratifikavo |
| Juodkalnija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Estija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Kroatija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Moldova | Pasirašė ir ratifikavo |
| Šiaurės Makedonija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Lenkija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Rumunija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Serbija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Slovėnija | Pasirašė ir ratifikavo |
| Ukraina | Pasirašė ir ratifikavo |
| Vengrija | Pasirašė, bet neratifikavo |
| Bulgarija | Neratifikavo |
| Čekija | Neratifikavo |
| Latvija | Neratifikavo |
| Lietuva | Pasirašė, bet neratifikavo |
| Slovakija | Neratifikavo |
tags: #kas #yra #socialines #konvencijos