Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje, o tai kelia rimtų iššūkių ne tik senatvės pensijų sistemai, bet ir visai socialinės apsaugos sąrangai, ekonomikos tvarumui. Dėl ypač reikšmingų gyventojų amžiaus struktūros pokyčių, kuriuos daugiausia sukelia didelis emigracijos mastas, senėjančios visuomenės ir didesnio su ja susijusių senyvo amžiaus asmenų globos poreikio Lietuvoje jokiu būdu negalima įvardyti kaip „sėkmės istorijos“.
Šiame kontekste akivaizdu, kad esamos ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos ir slaugos (toliau IGS) sistemos tobulinimas yra ypač aktuali tema tiek akademiniu, tiek politiniu ir praktiniu požiūriais. O uždavinys užkrinti darnią ir tvarią ilgalaikės senyvo amžiaus žmonių globos ir slaugos sistemą reiškia būtinybę sukurti ne tik ekonominiu požiūriu efektyvią, bet ir paslaugų kokybę bei prieinamumą garantuojančią sistemą, derančią su bendraisiais visuomenės lūkesčiais, suinteresuotųjų šalių ir paslaugų teikėjų požiūriais.
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad visuomenės požiūrius ir lūkesčius socialinės politikos atžvilgiu (tam tikrose socialinės politikos srityse) veikia ne tik ideologiniai ir vertybiniai veiksniai, bet ir situacinės aplinkybės, atspindinčios tiek asmens situaciją aptariamos socialinės politikos atžvilgiu, tiek ir aptariamos socialinės politikos srities būklę šalyje.
Šio straipsnio tikslas - aptarti pagrindines gerovės kultūros ir viešųjų vertybių vadybos sampratų tezes ir jomis remiantis išanalizuoti ir įvertinti IGS situaciją Lietuvoje. Straipsnyje koncentruojamasi į valstybei, verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms bei šeimai ir artimiesiems priskiriamą (tenkančią) atsakomybę IGS srityje.
Pirmiausia apžvelgiama šioms tradiciškai gerovės režimuose išskiriamoms institucijoms Lietuvoje objektyviai tenkanti, t. y. atsispindinti de facto būklę, IGS srities atsakomybių našta. Kitose empiriniais duomenimis pagrįstose straipsnio dalyse susitelkiama į Lietuvos plačiosios visuomenės ir atskirai 50-65 m. asmenų, t. y. dabartinių IGS (neformalių) teikėjų ir eventualių IGS gavėjų, bei IGS srities paslaugų teikėjų Lietuvoje nuostatų analizę.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
Straipsnis baigiamas rezultatų aptarimu, išvadomis ir rekomendacijomis politikos formuotojams bei tolesniems akademiniams svarstymams.
Gerovės Kultūros Prieiga
Gerovės kultūros prieiga teigia, kad skirtingose šalyse realiai veikiančios ir įgyvendinamos socialinės politikos programos gali sukelti skirtingus paramos gavėjų elgsenos modelius, pagrįstus skirtingais lūkesčiais. Socialinės politikos tyrėjai pabrėžia, kad atskirose visuomenėse galima atpažinti savitą „gerovės kultūrą“, apimančią reikšmingas žinias, vertybes ir idėjas, kuriomis vadovaujasi socialiniai veikėjai ir yra grindžiamos gerovės valstybės institucijos ir konkrečios socialinės politikos priemonės.
Šie gerovės kultūros atributai (arba, apibendrintai tariant, su socialine politika susijusios kultūrinės nuostatos) veikia lygia greta su klasikiniais „baziniais principais“, kuriais grindžiami gerovės režimai (solidarumas, lygybė, valstybės, individo ir rinkos vaidmuo). Socialinėje realybėje (kasdienybėje) analitiškai skiriami trys gerovės kultūros sluoksniai (pirmą sudaro žinios ir bendras supratimas apie realiai veikiančias socialinės politikos institucijas ir programas, antrąjį - su socialine politika susijusios ideologijos ir kultūrinės vertybės, o trečiąjį - žmonių lūkesčiai ir idėjos apie socialinės politikos ateitį ir galimybes) gali būti logiškai nenuoseklūs ir jų tarpusavio dermė priklauso nuo socialinio, ekonominio, politinio ir pan. kontekstų nacionaliniu ir tarptautiniu bei regioniniu lygmeniu.
Atitinkamai kultūrinės nuostatos, kurios „galioja“ gerovės kultūroje, gali reikšmingai atskirti tam tikrų socialinės politikos priemonių spektrą, sumažinti jų patrauklumą ir veiksmingumą. Gerovės kultūros teorija taip pat pabrėžia, kad, pirma, socialinėje politikoje esama daug politinio veiksmo (angl. political agency), nes socialinės politikos priemonės ir praktikos yra įvairių socialinių aktorių (pirmiausia socialinių paslaugų gavėjų / vartotojų ir formuotojų / teikėjų), vedamų savo kultūrinių nuostatų, skatinančių daugiau ar mažiau atvirai vykstančias derybas ir pasiekiamus kompromisus, rezultatas ir, antra, kad gerovės kultūra daro diferencijuojamąjį poveikį tam, kaip tam tikri socialinės politikos sprendimai ir socialinės apsaugos būklė veikia suinteresuotųjų šalių elgesį ir lūkesčius.
Pfau-Effinger (2005) skiria penkias gerovės valstybės politiką formuojančias veiksnių grupes (angl. welfare state policies). Pirmoji ir svarbiausia veiksnių grupė - plačiai suprantama kultūrinė sistema, apimanti įvairiausias visuomenėje cirkuliuojančias žinias, idealus ir vertybes, iš kurių išskiriamos „gerovės kultūrai“ būdingos nuostatos, susijusios su gerovės valstybe ir įtvirtinančios ir(ar) įteisinančios jos vykdomą politiką.
Taip pat skaitykite: Socialinės integracijos apibrėžimas ir svarba
Antrą grupę sudaro socialinės individų praktikos, siejamos tiek su „gerovės kultūra“, tiek su trečią veiksnių grupę sudarančia socialine struktūra (apimančia socialinę nelygybę, galios santykius ir darbo pasidalijimo principus). Ketvirtą veiksnių grupę sudaro politikos veikėjai (besireiškiantys per konfliktus, derybų procesus ir vertybinius diskursus), kurie idėjų lygmeniu yra siejami su pirma veiksnių grupe - gerovės kultūra, o interesų lygmeniu jie veikia per ir yra priklausomi nuo penkto veiksnių bloko - gerovės sistemos, apimančios tiek gerovės valstybės institucijas, tiek kitas esmines visuomenės institucijas, tokias kaip šeima, laisvoji rinka, darbo rinka, ir ne pelno sektorius.
Suprantama, kad „gerovės kultūra“ gerovės valstybės politiką veikia ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, t. y. darydama poveikį visiems pirmiau analitiškai išskirtiems veiksnių blokams.
Vaikų Globos Situacija Lietuvoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pateikia įžvalgas apie vaikų globos situaciją Lietuvoje.
Šiuo metu globojamų (rūpinamų) vaikų Lietuvoje skaičius siekia 6 427. Daugiausiai globotinių yra šeimose - 4 488 vaikai, šeimynose - 298, globos įstaigose auga 1 466 vaikai, globos centruose - 175. Didžiosios dalies globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 m. iki 17 m. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus.
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų integracija į visuomenę
Pasak D.Matulevičiūtės, iki 2018-ųjų metų šalyje veikusi institucinės globos sistema taip pat galėjo prisidėti prie neigiamo visuomenės požiūrio į tėvų globos netekusius vaikus.
Šiandien tėvų globos netekę vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN), šeimynose po 5-6 vaikus, kur veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu - dažniausiai BVGN įkuriami privačiuose butuose ar namuose, kur vaikus prižiūri socialiniai darbuotojai.
Pasak jos, kartu keičiasi ir visuomenės požiūris - vis daugiau informacijos apie vaikų globą, šeimos svarbą vaiko raidai, globos sritis vis mažiau stigmatizuojama.
Liepą vykdytos apklausos duomenimis, 16 proc. respondentų nenorėtų gyventi šalia bedarbių, po 9 proc. - šalia įvaikintų vaikų ir senjorų. Nė vienos tyrimo metu išvardintos gyventojų grupės kaimynystė neužkliuvo tik 16-ai proc. apklaustųjų.
Trys ketvirtadaliai globą vertina teigiamai. Stiprų visuomenės palaikymą globėjams ir tėvų globos netekusiems vaikams rodo naujausios, rugsėjo-spalio mėnesiais atliktos, internetinės apklausos duomenys. Net trys ketvirtadaliai (75 proc.) iš 3000 apklaustųjų globą vertina labai teigiamai arba teigiamai.
Spalio pabaigos duomenimis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4826, o globos institucijoje - 1028 vaikai.
Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorėIlma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, spalio viduryje globos sistemoje buvo registruoti 5,9 tūkst. vaikų - trečdaliu mažiau nei prieš 5 metus, kai sistemoje buvo 8,9 tūkst. vaikų.
Šiuo metu siekiama užtikrinti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų kraštutinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai susiduriama su sunkiausiais vaiko teisių pažeidimais, kai kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.
Pasak pašnekovės, pasikeitus galimų vaiko teisių pažeidimų vertinimui, dabar stengiamasi identifikuoti ne tik vaikui kylančias grėsmes ir rizikas, bet ir šeimos stiprybes, turimus resursus, kurie leistų geriau jai padėti.
Taip pat, pailgėjo mobiliosios komandos darbo laikas su krizę patiriančia šeima - anksčiau buvo 14 dienų, o nuo 2020 m. pradžios mobilioji komanda su šeima dirba 30 dienų. Esant poreikiui, pagalba gali būti pratęsiama dar 10 dienų.
„Šiuo metu daugiau orientuojamasi į prevencinę pagalbą šeimai. Tai reiškia, kad kompleksinė pagalba gali būti teikiama ir toms šeimoms, kuriose nėra jokių vaiko teisių pažeidimų. Tokiu būdu siekiama stiprinti šeimas, padėti joms įveikti kylančius sunkumus, kai vaiko teisių pažeidimų dar nėra, bet šeimai reikalingas stiprus palaikymas ir pagalba“, - sako K. Stepanova.
Prevencinėmis socialinėmis paslaugomis pasinaudoti gali ne tik šeimos, bet ir pavieniai asmenys - nuo šių metų liepos 1 d. Socialinių paslaugų įstatyme įsigaliojusi nauja priemonė nemokamai siūloma visiems norintiems, siekiant padėti išvengti socialinės rizikos atsiradimo ir socialinių problemų ateityje.
Pasiteisino ir kompleksinių paslaugų šeimai projektai, vykdomi visose savivaldybėse: visos šeimos be išimties gali gauti įvairias paslaugas, pvz., pozityvios tėvystės mokymus, individualias ir grupines konsultacijas, mediaciją, savitarpio pagalbos grupes, socialinių įgūdžių grupes vaikams ir paaugliams, šeimų konsultavimą ir kt. Nuo šių paslaugų taikymo pradžios iki šių metų birželio mėn. šiomis priemonėmis pasinaudojo 90 tūkst. šalies gyventojų, nors tikėtasi 30-ties tūkst.
„Didžiausias pasiekimas yra tas, kad pagaliau turime visapusišką supratimą, kad anksčiau turėtos didžiulės vaikų globos institucijos, kuriose gyveno po 40, o kartais ir daugiau vaikų, yra jiems žalingos. Deja, bet institucinė globa tokiose įstaigose, kuriose tiesiog nėra galimybės suteikti vaikui asmeninio dėmesio, kurioje vaikas neturi galimybės formuotis artimo, saugaus ryšio su suaugusiuoju, palieka didžiules neigiamas pasekmes kiekvieno vaiko gyvenime. Be to, tokioje aplinkoje yra ribotos individualumo raiškos, gyvenimui svarbių įgūdžių formavimosi galimybės“, - sako K. Stepanova.
Keitėsi ne tik globos institucijos, bet ir požiūris tiek į jas, tiek į globojamus vaikus. Tai parodo ir šalies gyventojų entuziazmas vasario pradžioje padėti nuo Rusijos Ukrainoje sukelto karo bėgantiems vaikams - jų šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 1 tūkst., dauguma jų globojama kartu su jais atvykusiais asmenimis.
Pasak jos, į globos sistemą patenkantys vaikai yra linkę į rizikingą elgesį, kuris yra ilgalaikės prievartos, nepriežiūros, tinkamo šeimos modelio bei stiprių ir sveikų santykių su suaugusiais stokos ir kitų neigiamų patirčių pasekmė.
„Šiuo metu svarstome galimybę plėsti nuolatinių globėjų modelį, siekiant rengti tokius globėjus, kurie nuolatinėje globoje galėtų globoti vaikus, kuriems reikia daugiau individualaus dėmesio, daugiau kantrybės ir pagalbos. Tai vaikai, kurie turi kompleksinių elgesio iššūkių, didelės vaikų grupės - seserys ir broliai, kai jų yra 3 ir daugiau, vyresnio amžiaus vaikai, vaikai, turintys negalią, ir pan.“, - vardija K. Stepanova.
Akcentuojamas ir savivaldybių institucijų vaidmuo.
Šis straipsnis yra VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuotos komunikacijos kampanijos „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ dalis. Kampanija siekiama skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Apibendrinant, visuomenės požiūris į globą Lietuvoje yra sudėtingas ir daugiaplanis, apimantis tiek teigiamas tendencijas, tiek išliekančius iššūkius. Nors institucinė globa mažėja ir vis daugiau vaikų patenka į šeimyninę aplinką, vis dar egzistuoja neigiamos nuostatos ir stereotipai, kuriuos reikia įveikti. Svarbu tęsti švietimo ir informavimo kampanijas, siekiant skatinti teigiamą požiūrį į globą ir įvaikinimą, bei užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Tėvų neturinčių vaikų globėja: valdžia apgaule atėmė mažylius
Vaikų globos situacija Lietuvoje
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Globojamų vaikų skaičius | 6 427 |
| Globojami šeimose | 4 488 |
| Globojami šeimynose | 298 |
| Globojami globos įstaigose | 1 466 |
| Globojami globos centruose | 175 |
| Įvaikinta per 2021 m. pirmą pusmetį | 22 |
| Šeimų, laukiančių įvaikinimo | 154 |
Statistika apie vaikų globą Lietuvoje
Vaikų globos svarba
tags: #visuomene #nepasiruosusi #savo #nuostatomis #globai