Renkantis, kaip kaupti pensijai, daugelis susiduria su dilema: siekti didesnio dabartinio atlyginimo ar investuoti dalį pajamų, kad ateityje gautų didesnę pensiją. Sprendimas priklauso nuo amžiaus, finansinių žinių, disciplinos, rizikos tolerancijos ir laiko horizonto. Svarbu suprasti, kaip veikia skirtingos kaupimo priemonės ir ką duoda laikas bei sudėtinių palūkanų efektas.
Laikas - svarbiausias turtas
Jauniausi pensijų kaupimo dalyviai šiandien elgiasi taip, lyg turėtų per daug laiko ir neįvertina, kad būtent laikas jų rankose yra didžiausias turtas. Anot „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovės Ivetos Pigagienės, nors jauniems žmonėms iki pensijos dar likę daug laiko, geriausias laikas pradėti kaupti yra kuo anksčiau, gavus pirmąjį atlyginimą. Ilgas kaupimo laikotarpis įgalina sudėtinių palūkanų efektą ir gali padėti net ir skiriant nedideles sumas sukaupti solidų kapitalą pensijai.
Sudėtinių palūkanų efektas, dažnai vadinamas „aštuntuoju pasaulio stebuklu“, veikia tuomet, kai grąža gaunama ne tik nuo sumokėtų įmokų, bet ir nuo anksčiau uždirbtos grąžos. Tikėtina, kad jei vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus III pakopoje pradės kaupti nuo 25 metų ir kas mėnesį skirs 5 proc. nuo savo atlyginimo (75 eurus), išeidamas į pensiją jis bus sukaupęs daugiau nei 180 tūkst. eurų. Jei tokią sumą savo pensijai norėtų sukaupti penkiasdešimtmetis, anksčiau nekaupęs savo pensijai, per mėnesį kaupimui jis turėtų skirti apie 600 eurų. Taigi sukaupti norimą sumą pensijai yra daug paprasčiau pradėjus anksčiau, nes prie to ženkliai prisideda sudėtinių palūkanų efektas.
II pensijų pakopa: automatikos ir valstybės parama privalumai
II pensijų pakopa tinkamiausia jaunesniems arba vidutinio amžiaus dirbantiems žmonėms, kurie turi ilgą investavimo horizontą - bent 10-15 metų ar daugiau. Tokiu atveju valstybės paskata ir sudėtinių palūkanų efektas gali reikšmingai padidinti sukauptą sumą. II pensijų pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą: kiekvienam kaupiančiajam fondo strategija yra parenkama pagal jo gimimo metus, todėl ilguoju laikotarpiu didesnę dalį sudaro akcijos, o artėjant pensijai didėja saugių instrumentų dalis.
Dar vienas svarbus II pensijų pakopos pranašumas - kaupimą joje skatina ir valstybė. Kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto skiriama 34,5 euro įmoka, kuri yra investuojama su asmens įmokomis ir ilgainiui reikšmingai didina sukauptą sumą. Kaupiant šioje pakopoje, taikomi nedideli ir valstybės reguliuojami mokesčiai: iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonduose. Svarbu paminėti ir tai, kad išmokoms iš pensijų fondų nėra taikomas GPM, jei laikomasi nustatytų sąlygų.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos įtaka
II pakopa ypač naudinga tiems, kurie: neturi investavimo patirties arba tam nenori skirti daug laiko; nėra linkę nuosekliai investuoti savarankiškai; nori automatizuoto sprendimo; vertina valstybės prisidėjimą; nenori mokėti valstybei mokesčių nuo gautos investicinės grąžos.
Nekaupiantieji II pakopoje dažnai argumentuoja, kad jie negali bet kada pasinaudoti visa sukaupta suma. Vis dėlto toks „apribojimas“ veikia ir kaip pranašumas - lėšos išlieka orientuotos į pensiją ir nėra panaudojamos impulsyviam vartojimui. Sukaupus didesnę sumą, anuitetas taip pat užtikrina išmokas iki gyvenimo pabaigos. Reformos suteikė lankstumo, sumažino mokesčius ir pagerino kaupimo sąlygas, todėl kaupimo sistemos tobulinimai neturėtų tapti priežastimi nutraukti kaupimą.
III pensijų pakopa: mokestinės lengvatos ir lankstumas
III pakopa yra papildomas savanoriškas kaupimas pensijai. Kas mėnesį galima įmokėti pasirinktą sumą, o prireikus lanksčiai koreguoti kaupimą: keisti įmokų dydį arba visai jų nebemokėti ar bet kada pasiimti dalį arba visas sukauptas lėšas. III pakopa labiausiai tinka aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms; tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata (iki 300 eurų per metus iki 2034 m., jei kaupimas pradėtas iki 2025 m.); darbuotojams, kuriems prie kaupimo prisideda darbdavys; žmonėms, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo.
III pensijų pakopos efektyvumas ypač didelis, kai įmokas didina darbdavys arba visiškai išnaudojama mokestinė lengvata. Išlaikius nustatytą laikotarpį ir artėjant pensijai, išmokoms gali būti taikomos palankesnės mokestinės sąlygos. Vis dėlto yra atvejų, kai III pakopa gali būti mažiau patraukli: jei investavimo horizontas trumpas; dėl šiek tiek didesnių valdymo mokesčių nei II pakopoje arba investuojant savarankiškai; jei yra noro ir galimybių investuoti savarankiškai.
Savarankiškas investavimas: daugiausia laisvės, bet reikia žinių
Savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo. Praktika rodo, kad daugelis žmonių investuoja nenuosekliai, reaguoja į rinkų svyravimus ar priima emocinius sprendimus ir taip mažina galimą ilgalaikę grąžą. Investuojant savarankiškai, svarbu nepamiršti, kad gauta investicinė grąža yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Taip pat skaitykite: Draudimas studentams ir moksleiviams
Savarankiškas investavimas labiau tinka žmogui, kuris turi aukštą finansinį raštingumą; supranta rizikas ir geba investuoti nuosekliai; išlaiko discipliną ilgalaikėje perspektyvoje; nori visiškos kontrolės ir maksimalaus lankstumo; turi nereguliarias pajamas ir negali kaupti periodiškai; siekia didesnio likvidumo.
Ekspertų nuomonės: derinti priemones, ugdyti finansinį raštingumą
„Swedbank“ investicijų valdymo laikinojo vadovo Valdo Sejavičiaus teigimu, visi būdai, kuriais nusprendžiama kaupti pensijai, yra geri, nes dėl demografinių pokyčių valstybės mokama pensija ateityje, tikėtina, mažės. Todėl kiekvieno asmeninis indėlis prie savo finansinės gerovės pensijoje - sveikintinas ir skatintinas. Pasak V. Sejavičiaus, pasirinkimas priklauso nuo žmogaus finansinių žinių, patirties ir laiko, kurį jis gali skirti; kaupti pensijai galima pasitelkus visus šiuos instrumentus, nebūtina pasirinkti tik vieno būdo.
Verslininkas Ilja Laursas pabrėžia, kad pensijų fondai šiandien yra tam tikra minimali apsauga žmogui nuo jo paties: „kol kas dabartiniame pasaulyje, deja, žmogus už save neatsako, o valstybė iš esmės apsiima tokio prievartinio 'manęs nuo manęs saugojimo' funkciją.“ Tačiau jis ragina investuoti į finansinį raštingumą ir pačiam valdyti savo pinigus: „jeigu yra pasirinkimas, iš viešos poliklinikos reikia išsiimti visą savo sveikatos istoriją ir ieškoti kitų, juolab kad savarankiškų, privačių instrumentų ir institucijų yra sočiai.“
I. Laursas taip pat atkreipia dėmesį į silpną lietuvių finansinį raštingumą: tyrimai rodo, kad Lietuva yra tarp paskutinių šalių pagal investuojančiųjų skaičių. Daugelis žmonių „nežino, ko nežino“ - nesupranta turto klasių, investavimo instrumentų, rizikos ar grąžos principų. Todėl jo manymu, žmonės pirmiausia turėtų mokytis valdyti savo investicinį portfelį ir suprasti, kaip paskirstyti turtą tarp skirtingų investicijų.
Praktiniai skaičiavimai ir prielaidos
Apskaičiavimuose daroma prielaida, kad žmogus pradeda kaupti būdamas 25 arba 50 metų, gaudamas 1500 eurų atlyginimą, atskaičius mokesčius, su 4 % atlyginimo augimo metams. Prognozuojama investicinė grąža mažėja artėjant pensiniam amžiui: 25 metų žmogui taikoma investicinė grąža nuo 7,1 % iki 3,6 %, o 50 metų žmogui - nuo 7,0 % iki 3,7 %. Vidutinė investicijų grąža, atskaičius valdymo mokesčius, yra 6,7 proc. ir mažėja su amžiumi, kol pasiekia 2,8 proc., kai žmogui sukanka 64 metai.
Taip pat skaitykite: Kas yra vienišo asmens išmoka?
| Pradžios amžius | Mėnesinė įmoka (pavyzdys) | Prognozuota sukaupta suma | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 25 metai | 75 EUR (5% nuo 1500 EUR) | ~180 000 EUR | Ilgas laikas ir sudėtinės palūkanos |
| 50 metai | ~600 EUR | Tokios pačios siekiamai sumai surinkti | Reikalingos gerokai didesnės mėnesinės įmokos |
Kitų instrumentų privalumai ir svarstymai
Investicinis gyvybės draudimas išsiskiria lankstumu: galimos vienkartinės arba periodiškai mokamos įmokos, galimybė laisvai disponuoti sukauptomis lėšomis, keisti įmokų dydžius. Likus penkeriems metams iki pensijos, sukauptas lėšas galima atsiimti be papildomų GPM mokesčių. Skirtingai nuo antros pensijų pakopos, siūloma daugiau investavimo krypčių - žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondų.
Priimant sprendimą, kur investuoti atsiimtas lėšas, įtakos turi investuotojo amžius, rizikos tolerancija, laikas, kuriam investuojama. Vieno atsakymo nėra: kai kurie ekspertai pabrėžia automatizuoto kaupimo ir valstybės paskatų naudą, kiti ragina daugiau atsakomybės už savo ateitį prisiimti patiems.
Interviu su ministre Zailskiene – pensijų kaupimo pinigai: kam naudinga, o kam – ne? | DIENOS PJŪVIS
Praktinis patarimas
Teisingas sprendimas - apskritai kaupti pensijai; kokiu būdu - kiekvienam įsivertinti asmeniškai. Jei savarankiškai priimti sprendimą sunku, visada galima kreiptis pagalbos į šios srities profesionalus - užsiregistruoti į konsultaciją savo banke ar pensijų kaupimo bendrovėje. Jei žmogus tvirtai apsisprendė nutraukti kaupimą II pakopoje, svarbu neatidėliojant pasirinkti kitą kaupimo ar investavimo instrumentą, padedantį nuosekliai kaupti savo ateičiai, nes sukauptai sumai didelę įtaką daro laikas.
Be to, net ir nutraukus kaupimą II pakopoje, galima be apribojimų vėl pradėti kaupti ir toliau naudotis visais II pakopos privalumais, įskaitant ir valstybės paskatą. Kai kuriems tai gali pasirodyti ne tokia ir didelė suma, tačiau kaupiant visą darbingą laikotarpį, apie 40 metų, vien tik valstybės paskatos ir nuo jos uždirbtos investicinės grąžos sukaupta suma gali siekti daugiau nei 80 tūkst. eurų.