Socialinis atstumas yra sąvoka, apibūdinanti socialinių grupių padėtį, jų sąveikos laipsnį. „Socialinio atstumo“ (angl. social distancing) sąvoka greitai pateko į mūsų žodyną, net nesusimąstant, kaip tai paveiks reikšmingą visuomenės dalį, kuri jau prieš tai dėl amžiaus, psichologinės ar fizinės negalios, ar dėl to, kad priklausė kitai pažeidžiamai grupei, gyveno socialinėje atskirtyje.
Pandemija - viena iš rimčiausių krizės formų: jos neįmanoma kontroliuoti, poveikis - visa apimantis, o nepažįstamas virusas kelia neapibrėžtumo jausmą (Kahn, 2020). Krizę galima apibrėžti kaip ypač ūmų, katastrofišką ir netikėtą įvykį, kuris priverčia imtis skubių sprendimų spaudžiant laikui (Offe, 1976). Šis autorius, kalbėdamas apie „krizių valdymo krizę“ teigė, kad krizės keičia įprastus, nusistovėjusius procesus, o jų baigtis gali būti sunkiai nuspėjama (Offe, 1976, p. 29).
Fizinis ir socialinis atstumas: termino kritika ir siūlomi pakaitalai
Viena iš iniciatyvų siūlo rinktis tikslesnį terminą „fizinis atstumas“ vietoje frazės „socialinis atstumas“, kad nepadidintume socialinės izoliacijos poveikio pažeidžiamoms grupėms. Vos prieš porą savaičių „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ (FGIP) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) paskelbė iniciatyvą „Kartu per atstumą“, kuri kviečia visuomenę vietoje sąvokos „socialinis atstumas“ rinktis tikslesnę - „fizinis atstumas“ ir, svarbiausia, pasirūpinti socialinių ryšių stokojančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, taip pat žmonėmis su negalia ar psichikos sutrikimais, užmegzti su jais ryšį ir padėti įveikti šį sunkų laikotarpį.
Pasak R. van Voren, frazė „socialinis atstumas“ yra labai žalojanti, nes dabartinėje krizėje labiausiai nukenčia tie, kuriems reikalingas socialinis ryšys - vieniši, vyresni žmonės, neturintys socialinio tinklo palaikymo, arba kenčiantieji nuo chroniškų ar psichikos ligų, kurių problemos dažnai ignoruojamos. Turime palaikyti tikėjimą mūsų jėgomis įveikti šią sunkią krizę, o ne susitaikyti ir pastūmėti didelę visuomenės dalį į dar didesnį nusivylimą.
Komunikacijos vaidmuo krizės valdyme
Viena iš svarbiausių priemonių krizinėse situacijose yra tinkama komunikacija. Coombs (2015) komunikaciją krizių metu lygina su gyvybiškai svarbia kraujotaka - jai nutrūkus, krizės valdymas žlunga. Pandemijų atveju tinkamai suformuluotos žinutės mažina susirgimų skaičių, gelbsti gyvybes ir padeda išsaugoti socialinę struktūrą (Reynolds & Quinn, 2008).
Taip pat skaitykite: Priežiūra senjorams namuose Lietuvoje
Pasaulio sveikatos organizacija situaciją COVID-19 pandemijos metu pavadino infodemija, kuriai būdingi dideli informacijos srautai, įskaitant ir klaidinančią informaciją skaitmeninėje aplinkoje. Ji itin pavojinga pažeidžiamų visuomenės grupių atstovams, turintiems mažiau galimybių gauti patikimos informacijos ir atpažinti melagingas žinias.
Tyrimai rodo, kad pandemija smarkiai koregavo komunikacijos socialiniame darbe tikslus ir pobūdį. Bendravimas ir santykio kūrimas yra kertinė socialinio darbo veikla. COVID-19 krizė išryškino technologinius komunikacijos aspektus, tokius kaip veikiantis ryšys, kliento aprūpinimas veikiančia įranga (Mishna, 2021). Ne mažiau svarbus - etiškas socialinių darbuotojų veikimas sprendžiant su nuotoline komunikacija susijusius sunkumus (Banks et al., 2020) bei patikimos informacijos apie saugumo priemones, COVID-19 keliamas rizikas ir būdus apsisaugoti nuo jų perdavimas (Lum et al., 2020).
Išorinė komunikacija socialinių paslaugų įstaigose pandemijos metu
Komunikacija krizių metu socialines paslaugas teikiančiose organizacijose aktuali, bet mažai tirta tema. Straipsnio tikslas - ištirti, kaip krizės akivaizdoje vyko dienos centrų ir stacionarios globos įstaigų išorinė komunikacija interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose.
Tyrimo objektas - socialines paslaugas teikiančių įstaigų komunikacinis efektyvumas veikiant krizinių situacijų akivaizdoje. Tyrimo metodas. Kabinetinio tyrimo metodu buvo analizuojama informacija organizacijų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Duomenys pildomi Microsoft „Excel“ lentelėje, kurią sudarė klausimai apie tyrimo tikslą ir uždavinius. Toks tyrimo būdas buvo pasirinktas kaip geriausiai galintis atskleisti organizacijos pateikiamą informaciją taip, kaip ją mato svetainės ar socialinio tinklo lankytojas.
Tyrimo eigoje duomenys buvo renkami internetu, fiksuojant ir analizuojant organizacijų interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose pateikiamą informaciją. Duomenų rinkimas iš nuolat atsinaujinančių šaltinių apsunkina tyrimo atlikimą, nes tyrimo eigoje organizacijos gali papildyti savo išorinės komunikacijos kanalus ir taip iškreipti tyrimo rezultatus, todėl buvo svarbu numatyti tikslų tyrimo darbų laiką ir organizavimo procesą.
Taip pat skaitykite: ką reikia žinoti apie atlyginimo mokėjimo tvarką
Stebimų laikotarpių aprėptis ir atranka
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2021 m. vasario 22 d. iki balandžio 29 d. Stebimas laikotarpis aprėpė pirmojo ir antrojo karantino laikotarpius: 2020 m. kovo 16 d. - birželio 17 d. (pirmojo karantino laikotarpis); ir 2020 m. lapkričio 7 d. (skelbiamas antrasis karantinas) - 2021 m. balandžio mėn. (duomenų rinkimo pabaiga tęsiantis antrajam karantinui).
Tiriamųjų imtis sudaryta netikimybinės tikslinės atrankos metodu, pasitelkus savivaldybių patvirtintus socialines paslaugas teikiančių organizacijų sąrašus. Pagrindiniai atrankos kriterijai - veiklos pobūdis, geografinė aprėptis (tirtos organizacijos iš visų 60-ties savivaldybių), pavaldumo įvairovė (pavaldžios savivaldybei, privačiam sektoriui, religinėms bendruomenėms, nevyriausybinėms ir viešosioms organizacijoms) ir bent vienas turimas išorinės komunikacijos kanalas.
Interneto svetainės ir socialiniai tinklai: lūkesčiai ir realybė
Interneto svetainė leidžia organizacijai pateikti aktualią informaciją apie veiklą, darbo laiką, kontaktus, ji gali būti lengvai randama, atnaujinama, išryškinama. Dauguma organizacijų turėjo interneto svetaines, išskyrus klubus, kurie dažniau renkasi „Facebook“.
Socialiniai tinklai skiriasi nuo interneto svetainių kaita ir dinamiškumu. Svetainėje paprastai tikimasi rasti formalią, statišką informaciją, o socialiniuose tinkluose ieškoma naujienų, informacijos apie naujausią veiklą. Tyrime buvo fiksuojama, ar socialinis tinklas „atnaujinamas“ - kai jame buvo stebima kelių dienų besikeičianti informacija, ir „neatnaujinama“ - kai informacija atnaujinama labai dideliais laiko tarpais, arba yra neatnaujinama. Atnaujinti socialinio tinklo paskyrą paprasčiau nei interneto svetainę, jame galima lengviau pateikti tekstinę ir vaizdinę informaciją, ją ištrinti ar atnaujinti.
Informacija turi būti nuolat atnaujinama, nes ji greitai praranda aktualumą. Buvo stebimi keturi paskutiniai atnaujinimai ir fiksuojama, ar informacija atnaujinama „labai dažnai“ (1-3 k. per savaitę), „dažnai“ (1-2 k. per mėnesį), „tik esant poreikiui“ - kai informacija neatnaujinama nuolat, tačiau galima rasti šiuo metu aktualią informaciją, ir „neatnaujinama“ - kai randama tik nekintanti informacija arba senesnė nei vienerių metų atnaujinimo data. Tyrimo metu buvo vertinama, ar interneto svetainėje ir socialiniame tinkle skelbiama su karantino pokyčiais susijusi informacija, jos pateikimo aiškumas, informavimas apie veiklos pokyčius antraštiniame puslapyje arba specialiame meniu punkte.
Taip pat skaitykite: Veiksniai, didinantys fizinį ir imuninį pajėgumą
Išorinės komunikacijos poreikio augimas ir apribojimai
Prasidėjus pandemijai didėjo socialinių paslaugų poreikis, ir socialiniai darbuotojai, siekdami tinkamai atliepti klientų poreikius, siųsti juos į reikiamas paslaugas teikiančias organizacijas, turėjo aiškiai žinoti jų veiklos pokyčius. Padidėjęs darbo krūvis labai sumažino vienam klientui skirtą laiką, tad informacija išorinės komunikacijos kanaluose tapo ypač svarbi, kita vertus, esant didelei apkrovai priešakinių linijų darbuotojams (Civinskas et al., 2021) infekcijos kontrolės ir prevencijos reikalavimai bei paslaugų teikimas laikantis naujų algoritmų būtinybę užsiimti išorine komunikacija nustūmė į antrą planą.
Didėjo išorinės komunikacijos poreikis, kuris leistų organizacijai bendrauti su globotinių artimaisiais, pranešti apie lankymo ribojimus, siuntinių perdavimo taisykles, galimybes komunikuoti nuotoliniu būdu. Vienas iš didžiausių globos įstaigų klausimų - kaip pasirūpinti, kad įstaigų darbuotojai ar klientų artimieji neatneštų ligos, kaip apsaugoti gyventojus ir personalą ligos protrūkio atveju.
SADM (2021) duomenimis, Lietuvoje iš 205 socialinės globos paslaugas teikiančių organizacijų 22 buvo tapusios COVID-19 židiniais, o nuo ligos proveržio pradžios 383 globotiniai mirė nuo COVID-19. Socialinis atstumas labai neigiamai atsiliepė tiek patiems stacionarių globos namų gyventojams, tiek personalui.
Praktinės komunikacijos priemonės ir poveikis
Pastebėta, kad įvestos telefoninės pagalbos linijos, kuriomis paskambinus buvo galima gauti emocinę paramą, labai pagerino globos įstaigų gyventojų būklę (Smith et al., 2020). Ne mažiau svarbi tapo ir galimybė bendrauti su artimaisiais ar kitų bendruomenių nariais virtualiu būdu matant ir vaizdą. Pandemija pakeitė vaikų dienos centrų veiklos pobūdį, apribojo galimybes dirbti kontaktiniu būdu. Didėjo poreikis informuoti klientus apie nuotolinio susitikimo laiką ir siūlomą veiklą.
Dalis paslaugų, pvz., klientų informavimas ar konsultavimas, galėjo būti sėkmingai užtikrinamos telefonu, tačiau kilo sunkumų kokybiškai organizuoti pagalbą vaikams ruošiant pamokas, organizuojant fizinio aktyvumo ar kūrybines veiklas. Pandemijos pradžioje buvo fiksuojamas labai didelis vyresnio amžiaus ir gretutinių ligų turinčių pacientų mirtingumas. Statistikos departamento (2021) duomenimis, daugiausiai fiksuota 70-89 metų amžiaus asmenų mirties atvejų. Didelis vyresnio amžiaus asmenų mirtingumas kėlė nerimą dienos centro paslaugas teikiančioms organizacijoms, kurių dauguma pirmojo karantino periodu paslaugų visai neteikė, kontaktinė veikla buvo draudžiama, o teikti paslaugas nuotoliu nebuvo galimybių dėl technologinių įgūdžių ir priemonių stokos (SADM, 2021).
Tyrimo išvados: išorinės komunikacijos kokybės problemos
Tyrimas identifikuoja sistemines ir organizacines spragas išorinės komunikacijos įgūdžiuose socialinių paslaugų teikėjų tarpe. Buvo pastebėta, kad daug organizacijų nepakankamai dažnai atnaujina informaciją interneto svetainėse, o socialiniuose tinkluose komunikacija dažnai epizodinė. Daugiau nei ketvirtadalis organizacijų neatnaujina savo interneto svetainių aktualia informacija, apsiribodamos nuorodomis į kontaktus, veiklas, paslaugas.
Išorinė komunikacija, kuri pasižymi nuoseklumu, aiškumu, aktualios informacijos teikimu ir kurios svarba itin didelė atsveriant melagingas naujienas, mokslininkų nėra plačiai analizuota. Tyrimas pabrėžia nuolatinės, aiškiai pateiktos informacijos poreikį ir identifikuoja technologines, teisinias bei politines prielaidas, kurios reikalingos žinių spragai ir technologiniam atskyrimui spręsti.
Technologiniai ir etiniai iššūkiai
Bendravimas ir santykio kūrimas yra kertinė socialinio darbo veikla. COVID-19 krizė išryškino technologinius komunikacijos aspektus, tokius kaip veikiantis ryšys, kliento aprūpinimas veikiančia įranga (Mishna, 2021). Autoriai pažymi socialinių darbuotojų pastangas tęsti paslaugas, išlaikyti ryšį su klientais bendraujant nuotoliu, informuojant apie galimybes saugiai susitikti (Redondo-Sama et al. 2020). Ne mažiau svarbus - etiškas socialinių darbuotojų veikimas sprendžiant su nuotoline komunikacija susijusius sunkumus (Banks et al., 2020).
Pandemijos laikotarpiu aktualizuota žinių atotrūkio teorija, žinių skirtumą grindžianti sociostruktūrinėmis nelygybėmis (Tichenor et al., 1970), bei skaitmeninė skirtis tarp tų, kurie turi prieigą prie skaitmeninių technologijų ir jos neturinčiųjų, socialinį pažeidžiamumą laikant viena iš tos skirties priežasčių (van Dijck & Hacker, 2003).
Praktinės rekomendacijos komunikacijai gerinti
- Užtikrinti nuolatinį informacijos atnaujinimą interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose: skelbti aiškias instrukcijas apie lankymo taisykles, siuntinių perdavimą, nuotolinio bendravimo galimybes.
- Suteikti technologinę pagalbą pažeidžiamiems klientams: aprūpinti veikiančia įranga, pamokyti naudoti vaizdo ryšio priemones.
- Kurti telefonines pagalbos linijas ir emocinės paramos kanalus: tokios linijos žymiai pagerina gyventojų būklę ir mažina vienišumo jausmą.
- Skatinti nuoseklią, aiškią ir patikimą informaciją, kad būtų kovojama su infodemija ir melagingomis žiniomis.
- Plėtoti išorinių komunikacijos kanalų prieinamumą visose savivaldybėse, atsižvelgiant į organizacijų įvairumą ir jų teikiamų paslaugų pobūdį.
Komunikacijos ir socialinio atstumo santykis ateityje
Remiantis kabalos mokslu, socialinis atstumas pradės mažėti. Pajausime būtinybę suartėti, nes nuo to priklauso mūsų gyvenimo patogumas, žmonių saugumas ir sveikata, visų rūšių epidemijų ir problemų prevencija. Dabar judame socialinio atstumo mažinimo link. Apskritai pasaulis mažėja. Bet tai vis dar nėra tas atstumas, kurio norime pasiekti. Žmogus pakyla virš savęs. Daugelis iš mūsų gyvena skraidydami iš šalies į šalį. Tačiau svarbiausia, kad pamažu pradedame labiau vieni kitus suprasti. Net jeigu nesuartėjame, bent jau matome, kad yra priešingų mums žmonių.
| Problema | Padarinys | Rekomendacija |
|---|---|---|
| Neatlyginta arba vangiai atnaujinama išorinė komunikacija | Neinformuoti klientai, ilgesnė pagalbos reakcija | Reguliarūs atnaujinimai svetainėse ir socialiniuose tinkluose |
| Skaitmeninis atotrūkis pažeidžiamose grupėse | Ribota prieiga prie paslaugų, informacijos | Technologinė pagalba ir švietimas |
| Infodemija ir melagingos žinios | Panika, netinkami sprendimai | Nuosekli, patikima komunikacija ir kovos su dezinformacija priemonės |
Komunikacijos svarba socialiniame darbe išliks esminė ir po krizės: ji ne tik perduoda informaciją, bet ir padeda išsaugoti socialinius ryšius, saugumą bei psichinę gerovę. Pandemija reikšmingai pakeitė požiūrį į komunikaciją socialiniame darbe - jos tikslus, pobūdį ir technologinius sprendimus - ir šių pakeitimų poveikis išliks ilgą laiką.
tags: #visas #atstumas #socialinis #atstumas #komunikacija