Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė. Šiame straipsnyje pažvelgsime į enterovirusų simptomus, gydymo galimybes ir svarbą atkreipti dėmesį į šias infekcijas, kad apsaugotume savo vaikus nuo galimų pavojų.
Nepatikslintos lokalizacijos virusinės infekcijos dažniausiai paveikia imuninę sistemą, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems organams bei sistemoms. Virusai, sukeliantys šias infekcijas, gali plisti per kraują ir limfą, paveikdami įvairius audinius ir organus, tokius kaip kepenys, inkstai, širdis ir centrinė nervų sistema. Nepatikslintos lokalizacijos virusinės infekcijos yra grupė virusinių ligų, kurioms būdingas nespecifinių simptomų kompleksas, bet nėra aiškiai apibrėžta uždegimo vieta. Virusai gali sukelti įvairias reakcijas, pradedant nuo lengvų simptomų, tokių kaip karščiavimas ir nuovargis, iki sunkių komplikacijų, tokių kaip organų nepakankamumas.
Kas yra enterovirusai ir kodėl jie pavojingi vaikams
Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.
Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią.
The Story of Cholera
Enterovirusų sukelti klinikiniai sindromai
- Rankų, kojų ir burnos liga: tai dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
- Meningitas: tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
- Miokarditas ir perikarditas: širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
- Encefalitas: smegenų uždegimas, dažnai sukeliamas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams.
- Naujagimių enterovirusinė infekcija: naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas.
Enteroviruso bėrimai: kaip atskirti
Siekiant atskirti entero viruso bėrimus, svarbu atsiminti kelis pagrindinius faktorius: Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija. Kadangi enterovirusų bėrimai gali būti panašūs į kitų virusinių ligų simptomus, tokių kaip vėjaraupiai ar alerginės reakcijos, svarbu, tik pastebėjus atsirandančius bėrimus ant kūno bei juos lydinčius simptomus, nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali atlikti diagnostinius tyrimus ir patvirtinti infekciją.
Taip pat skaitykite: Rotaviruso simptomai ir gydymo būdai
Kaip enterovirusai plinta ir kaip apsisaugoti
Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis.
- Rankų higiena: Laikytis rankų higienos. Kruopščiai ir dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, gaminant valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, po kontakto su gyvūnais, keičiant kūdikiui sauskelnes, slaugant ligonius ar pagyvenusius asmenis ir kt.
- Vaikų kolektyvai: Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs ir virusinės žarnyno infekcijos lengvai plinta kolektyvuose, tad jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į kolektyvą ar kitus vaikų susibūrimus.
- Užkrečiamumo trukmė: Asmuo, užsikrėtęs enterovirusu, gali būti užkrečiamas kelias savaites po to, kai simptomai išnyksta.
Poliovirusas ir poliomielitas: nuolatinė grėsmė
Poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Šiandien daugeliui atrodo, kad poliomielitas - praeities liga, kuri mums nebekelia grėsmės. Tačiau pasaulyje vis dar fiksuojami nauji poliomielito atvejai, o skiepijimosi svarba išlieka aktuali ir šiandien. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.
The Story of Cholera
Enterovirusų simptomai ir gydymas
Simptomai dažniausiai laikosi nuo 3 iki 7 dienų. Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.
Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų. Nėščioms moterims pajautus bent vieną simptomą, panašų į enterovirusą, vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų.
Taip pat skaitykite: Mitybos įtaka gyvenimo kokybei
Virusinės žarnyno infekcijos: rotavirusas ir norovirusas
Kasmet virusinių žarnyno infekcijų sergamumo rodiklis Kauno apskrityje svyruoja apie 40 atvejų 10 000 gyventojų, iš kurių didžiausią dalį (11 atvejų / 10 000 gyventojų) sudaro rotavirusinės infekcijos, Noro viruso sukelti viduriavimai - 3 atvejai /10 000 gyventojų. 2019 metais registruoti net 67 virusų sukelti žarnyno infekcijų protrūkiai šeimose bei kolektyvuose. Dažniausiai šiomis ligomis sirgo ikimokyklinio (iki 7 metų) amžiaus vaikai. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės biudžeto lėšomis yra skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos.
Liga prasideda ūmiai, po 24 - 72 valandų po užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų bei pilvo skausmas. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. „Virusai gali išlikti gyvybingi aplinkoje ilgą laiką ir plisti per įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai dedasi į burną. Šiais sukėlėjais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas neplautomis rankomis.
- „Apie lengvą dehidratacijos formą signalizuoja pasireiškęs bent vienas iš šių požymių: lipšnus liežuvis, kiek sumažėjęs šlapinimasis, kai sauskelnės išlieka tuščios 4-6 val. arba vaikas nesišlapina 6-8 val., troškulys, neramumas ar šiek tiek sumažėjęs ašarų kiekis verkiant“.
- „Norint atstatyti skysčius ir elektrolitus netinka sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikalingas gliukozės ir elektrolitų kiekis.“
- „Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. „Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu.“
Rotaviruso ir noroviruso gydymo ir prevencijos akcentai
Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Verta nepamiršti, kad didžiausias pavojus sirgti sunkia rotavirusinės infekcijos forma kyla 6-24 mėn. amžiaus kūdikiams ir vaikams, kurie nėra paskiepyti nuo šio sukėlėjo.
Virusai ir vaikų širdies bei nervų sistemos pažeidimai
Viena dažniausių neišeminių širdies ligų - dilatacinė kardiomiopatija, pasireiškianti širdies nepakankamumu. Mūsų širdis - nenuilstamai susitraukinėjantis organas, kurio ypatingai svarbų darbą gali apsunkinti įvairios ligos. Viena tokių - dilatacinė kardiomiopatija. Ligai progresuojant kairysis skilvelis ima plėstis, širdies raumens sluoksnis plonėja ir silpnėja, kol nebepajėgia pumpuoti kraujo. Šią ligą gali sukelti įvairūs veiksniai: netinkamas gyvenimo būdas, genų mutacijos, įvairios kitų ligų komplikacijos ir pan. Vis dėlto, jau dabar žinoma, kad šis virusas gali sukelti ir miokarditą, o net apie 25 proc. ūmaus miokardito atvejų progresuoja į dilatacinę kardiomiopatiją.
PV-B19 viriono struktūra yra paprasta, jis sudarytas tik iš dviejų tipų baltymų (VP1 ir VP2) bei viengrandės linijinės DNR molekulės. 1985 m. Ilgą laiką šio viruso sukeliama liga buvo siejama tik su infekcine eritema - taip vadinama „penktąja liga“, kuri vardą įgijo dėl paplitimo dažnumo tarp vaikų. Labiausiai pastebimas infekcinės eritemos simptomas - raudonas bėrimas ant skruostų. Nėra jokio šios ligos gydymo - po tam tikro laiko ji pati praeina. Yra žinoma, kad parvovirusas B19 gali infekuoti eritroblastus, makrofagus, endotelines ir kitas ląsteles, tačiau, viruso replikacija vyksta tiktai eritrocitų ląstelėse-pirmtakėse.
Taip pat skaitykite: Senjorų sveikata globos namuose
Gauti rezultatai rodo, kad PV-B19 VP1u sugeba atpažinti ir integruotis į endotelines ląsteles, tačiau baltymo fragmentas žudančiu poveikiu nepasižymėjo, priešingai - jis skatino ląstelių dauginimąsi bei migraciją. Akivaizdu, kad baltymo VP1u poveikis gyvame organizme (in vivo) skyrėsi nuo jo veikimo ląstelių kultūroje (in vitro). Tai leidžia manyti, kad toksinį poveikį in vivo inicijuoja papildomas veiksnys, tikriausiai - organizmo imuninė sistema. Detaliai suprastas „nekalto“ vaikiško viruso B19 vaidmuo ir reikšmė dilatacinės kardiomiopatijos pažeistoje širdyje turėtų padėti išsiaiškinti šios širdies ligos išsivystymo mechanizmą, sukurti tikslesnius diagnozavimo bei galimo gydymo metodus.
Sezoninės kvėpavimo takų infekcijos ir vaikų imunitetas
Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę.
Žiemos sezonu dauguma kvėpavimo takų infekcijų atrodo panašios: sloga, kosulys, pakilusi temperatūra. Tačiau už, rodos, eilinio peršalimo gali slėptis respiracinis sincitinis virusas (RSV) - vienas dažniausių bronchiolito ir pneumonijos sukėlėjų kūdikiams ir mažiems vaikams. Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu.
DUK apie enterovirusus ir rizikas vaikams
Ar enterovirusu serga suaugusieji?
Taip, enterovirusu gali užsikrėsti ir suaugusieji. Nors simptomai dažnai būna lengvesni nei vaikams, suaugusieji taip pat gali susirgti sunkesnėmis formomis, ypač jei turi susilpnėjusią imuninę sistemą.
Koks yra enteroviruso inkubacinis periodas?
Enterovirusų inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 3 iki 6 dienų, tačiau jis gali svyruoti priklausomai nuo viruso tipo.
Kiek laiko asmuo yra užkrečiamas?
Asmuo, užsikrėtęs enterovirusu, gali būti užkrečiamas kelias savaites po to, kai simptomai išnyksta. Virusai gali išlikti organizme ir būti perduodami kitiems per išmatas ar oro lašeliniu būdu.
Ar enterovirusas pavojingas nėštumo metu?
Nors dauguma enterovirusų nėštumo metu nėra itin pavojingi, kai kurios infekcijos gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, sukelti naujagimiui sepsi. Nėščioms moterims pajautus bent vieną simptomą, panašų į enterovirusą, vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, siekiant išvengti tolimesnių komplikacijų.
Kokios yra enteroviruso komplikacijos vaikams?
Enterovirusas vaikams gali sukelti sunkesnes komplikacijas, tokias kaip meningitas, miokarditas, pleurodynia, o retais atvejais - encefalitas ar paralyžius.
Kaip galima užsikrėsti enterovirusu?
Enterovirusai plinta per tiesioginį kontaktą su užkrėstu asmeniu arba seilėmis, išmatomis užterštais paviršiais, taip pat oro lašeliniu būdu, pvz.: per kosulį ar čiaudulį, bei per užterštą vandenį ir maistą.
Ar egzistuoja skiepai nuo enterovirusų?
Nors yra vakcina nuo polioviruso, kuris yra entero virusų šeimos dalis, kitiems enterovirusams vakcinos kol kas nėra.
Trumpa lentelė: pagrindiniai virusai ir jų galimos ilgalaikės pasekmės vaikams
| Virusas | Pagrindinės ligos | Galimos ilgalaikės pasekmės |
|---|---|---|
| Enterovirusai (EV-A71, Coxsackie) | Rankų, kojų ir burnos liga, meningitas, miokarditas | Neurologiniai sutrikimai, širdies funkcijos sutrikimai |
| Poliovirusas | Poliomielitas | Paralyžius, galūnių deformacijos |
| Parvovirusas B19 | Infekcinė eritema, miokarditas | Dilatacinė kardiomiopatija |
| Rotavirusas | Ūmus gastroenteritas | Dehidratacijos komplikacijos, augimo sulėtėjimas (retai) |
| Norovirusas | Ūmus gastroenteritas | Pakartotinės infekcijos, dehidratacija |
Prevencijos pagrindai: higiena ir skiepai
Kadangi specifinių skiepų nuo visų enterovirusų dar nėra, ypač svarbu plėsti vaikų supratimą apie tinkamą higieną ir stiprinti jų imunitetą. Ypač svarbu pasiskiepyti nuo poliomelito - vienintelės enteroviruso ligos, nuo kurios galima apsisaugoti vakcinos pagalba. Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. „Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija ar rekomendacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą.