Kompensacijos yra svarbi finansinės paramos forma, skirta padėti asmenims ar jų šeimoms susidoroti su įvairiomis netikėtomis situacijomis. Jos gali būti skiriamos tiek vienkartine išmoka, tiek periodinėmis išmokomis. Šiame straipsnyje aptarsime vienkartinių ir periodinių kompensacijų skirtumus, atsižvelgiant į įvairias situacijas, tokias kaip pareigūnų žūtis ar sveikatos sutrikimai tarnybos metu.
Vienkartinės kompensacijos
Vienkartinė kompensacija - tai vienkartinė išmoka, skirta padengti tam tikras išlaidas ar nuostolius, patirtus dėl konkretaus įvykio. Pavyzdžiui, pareigūno, žuvusio atliekant tarnybines pareigas, šeimai išmokama vienkartinė kompensacija, lygi 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžiui. Ši kompensacija sumažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir išlaikytiniams.
Taip pat, žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas už valstybės lėšas arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas: viskas, ką reikia žinoti“ | Teisės aktų nustatyta tvarka
Periodinės kompensacijos
Periodinės kompensacijos - tai reguliarios išmokos, skirtos kompensuoti nuolatinius nuostolius ar išlaidas. Pavyzdžiui, pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, gali būti išmokama periodinė kompensacija, mokėtina ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Kompensacijos dydis priklauso nuo netekto dalyvumo lygio.
Taip pat skaitykite: Išmokos neįgaliesiems: kas priklauso?
Kompensacijos dydžiai pagal dalyvumo lygį:
| Dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis) | Kompensacijos dydis |
|---|---|
| Netekus 75-100 procentų dalyvumo | Didžiausia kompensacija |
| Netekus 60-70 procentų dalyvumo | Vidutinė kompensacija |
| Netekus 45-55 procentų dalyvumo | Mažesnė kompensacija |
| Netekus iki 40 procentų dalyvumo | Minimali kompensacija |
Karantino laikotarpio išmokos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo karantino pradžios skelbia statistinius rodiklius apie prastovas, nedarbą, nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas, socialines pašalpas, nemokamas atostogas. Pranešus apie valstybės subsidijas darbdaviams, kurie karantino metu ne atleidžia darbuotojus, bet skelbia jiems prastovas ir taip išlaiko dalį jų pajamų, iki balandžio 13 dienos prastovas 190 tūkst. darbuotojų paskelbė apie 28 tūkst. įmonių. Tokius duomenis darbdaviai pateikė Valstybinei darbo inspekcijai. Į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų jau kreipėsi beveik 2,5 tūkst. darbdavių dėl 13,8 tūkst. darbuotojų. Darbdaviai prašymus subsidijai už kovo mėnesį gali pateikti iki pat balandžio mėnesio pabaigos.
Į Užimtumo tarnybą iki balandžio 13 dienos dėl fiksuoto dydžio išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims jau kreipėsi beveik 38 tūkst. asmenų. Dar apie 50 tūkst. darbuotojų turi nedarbingumą ir gauna ligos išmokas - arba dėl saviizoliacijos, arba dėl mažų vaikų, asmenų su negalia ir senjorų priežiūros. Ligos išmoka saviizoliacijos atveju siekia 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus”, vaiko, asmens su negalia ar senjoro priežiūrai - 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus”.
Visi šie trys mechanizmai - ligos išmoka, prastovos ir išmokos savarankiškai dirbantiems - išlaiko dalį darbuotojų pajamų, kol baigsis karantinas ir jau bus galima sugrįžti į šiek tiek įprastesnį gyvenimą. Kad darbdaviai linkę išlaikyti darbuotojus, parodo gana nuosaikūs skirtumai tarp priimtų ir atleistų darbuotojų. Užimtumo tarnyboje iš viso registruota apie 185 tūkst. bedarbių. Pirmą karantino dieną bedarbių skaičius siekė apie 160 tūkst.
Bedarbiai, negaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokų, nes neturi sukaupę reikiamo stažo, turėtų kreiptis į savo savivaldybes dėl piniginės socialinės paramos. Socialinė pašalpa priklauso nepasiturintiems gyventojams, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniu per mėnesį neviršija 125 eurų, į bendras pajamas nepriskaičiuojant vaiko pinigų ir 15-35 proc. Prašyti būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima, kai išlaidos šildymui viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, atitinkamai karšto ir šalto vandens kompensacija priklauso, kai išlaidos vandeniui viršija 5 ir 2 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio.
Taip pat skaitykite: Maksimalus kompensacijos dydis
Taip pat skaitykite: Pensijų anuitetų pasirinkimai Lietuvoje
tags: #vienkartines #ar #periodines #kompensacijos #isaiskinimas