Vienintelio neįgalaus asmens globėjo teisės ir pareigos

Gyvenu kaime, dirbu bibliotekininke, - rašo Violeta V. iš Kelmės rajono. - Kadangi esu netekėjusi ir neturiu didelių šeimyninių rūpesčių, jau seniai brandinu mintį, jog reikėtų imtis globoti netoliese gyvenančią psichinės negalios kamuojamą moterį (arba tapti rūpintoja), nes jai reikalinga rimta pagalba. Todėl norėčiau plačiau sužinoti, kas gali tapti globėju (rūpintoju), kokios asmens teisės bei pareigos, kas nustato globą ir kokie dokumentai yra reikalingi?

Ką reiškia globa ir kuo ji skiriasi nuo rūpybos?

Dažnai painiojamos globos ir rūpybos sąvokos. Globa - labiau teisinė sąvoka. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas.

Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui. Vaikų globa yra kitoks veiksmas, ją teismas skiria, kai tikriesiems tėvams atimtos ar apribotos tėvystės teisės. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų.

Kam ir kada prireikia teismo sprendimo?

Civiliniame kodekse nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

Civilinis kodeksas reglamentuoja ir fizinių asmenų veiksnumo apribojimą tam tikroje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

Taip pat skaitykite: Neįgalumo pažymėjimo išdavimo tvarka Lietuvoje

Globos ir rūpybos tikslai

Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus. Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus.

Būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai

Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Kas gali būti globėju arba rūpintoju?

Rūpintoju ar globėju gali tapti bet kuris veiksnus fizinis asmuo, davęs raštišką sutikimą. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Kam teismas suteikia teisę teikti prašymą?

Į teismą su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, Socialinių reikalų skyriaus darbuotojai arba prokuroras. Socialiniame paramos skyriuje užpildžius prašymą dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo yra nurodoma ir asmens, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) gyvenamoji vieta, taip pat prašymą pildžiusio asmens kontaktai.

Taip pat skaitykite: Globėjo teisės

Procedūros eiga: nuo Socialinio paramos skyriaus iki teismo

Visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados.

Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šis etapas svarbus dėl to, kad būtent su pareiškimu teismui prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir dažnu atveju turto administratorių. Taigi parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikalingas pažymas apie tokį asmenį, taip pat pažymas tinkamai charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

Teismo psichiatrijos ekspertizė ir sprendimo priėmimas

Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.

Reikalingi dokumentai teismui

Norint asmenį pripažinti neveiksniu bei paskirti globėją, teismui būtina pateikti šiuos dokumentus:

Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti neįgalaus asmens socialinę kompetenciją?

  1. prašymą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo;
  2. būsimojo globėjo bei neveiksniu pripažįstamo asmens paso 32-ojo puslapio arba tapatybės kortelės kopijas;
  3. neveiksnaus asmens neįgalumo patvirtinimo dokumento kopiją ir pažymą iš psichikos centro arba išrašą iš jo ligos istorijos;
  4. pažymą iš gyvenamosios vietos (seniūnijos, namų bendrijos, pasų poskyrio) apie asmenis, gyvenančius su neveiksniu;
  5. pažymą apie neveiksnaus asmens turimą turtą (atitinkamas pažymas iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės. Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamojo turto, skiriamas to turto administratorius);
  6. dokumentus, įrodančius giminystės ryšį;
  7. būsimojo globėjo sveikatos patikrinimo pažymą F-046/a, o taip pat pažymą apie darbo vietą, pareigas ir gaunamas pajamas;
  8. kartu su neveiksniuoju gyvenančių suaugusių asmenų notaro patvirtintus sutikimus dėl globėjo paskyrimo.

Globėjo ir rūpintojo teisės

Globėjas turi teisę sudaryti savo atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu visus būtinus sandorius, o taip pat jis bei rūpintojas turi teisę ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai neveiksniam asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas, saugo jo teises ir interesus nuo kitų asmenų piktnaudžiavimo.

Vis dėlto reikėtų priminti, jog sudarinėdami sandorius, kurie viršija 5 000 litų, globėjas ir rūpintojas privalo gauti teismo leidimą. Išankstinis teismo leidimas taip pat reikalingas, jei globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą.

Apribojimai ir konfliktų vengimas

Globėjai, rūpintojai bei jų artimi giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintoju, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniu ar rūpintiniui yra dovanojamas arba perduodamas neatlygintai naudotis. Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

Turto administratorius: paskyrimas ir įgaliojimai

Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pavyzdžiui: pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.

Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis. Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.

Atlygintinumas už patirtas išlaidas

Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Rūpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo arba rūpintojo prašymą.

Globėjo pareigų atlikimas ir kontrolė

Kuomet teismo sprendimu asmuo tampa globėju, jis supažindinamas su tam tikromis teisėmis bei pareigomis, kurias privalo vykdyti. Jeigu tarp globėjo ir globotinio iškyla nesklandumų arba paaiškėja, jog globėjas neatlieka savo pareigų taip, kaip turėtų, neveiksnaus asmens globa gali būti panaikinta teismo nutartimi.

Globėjai ir rūpintojai privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl globos ar rūpybos panaikinimo. Dėl globos ar rūpybos panaikinimo teisę kreiptis į teismą taip pat turi globos ir rūpybos institucijos ir prokuroras.

Ką verta apsvarstyti prieš pradedant globos ar rūpybos procedūrą?

Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji. Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu.

Vis dėlto, kas vieniems atrodo nepakeliama, ir, gal net, neišmintinga, kitiems yra įveikiama, nes prasminga. Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų. Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų.

Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų. Įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams.

Štai būtent tokiems tikslams naudojamos neįgaliajam valstybės skiriamos lėšos, atitinkamai realizavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos taip pat išleidžiamos neįgaliojo priežiūrai, vaistų, reabilitacijos priemonėms įsigyti, kelionėms pas gydytojus. Nuoširdžiai linkiu žmonėms, kurie susiduria su panašiomis situacijomis šeimoje, gerai apsvarstyti šią problemą, prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo.

Teisinis pagrindas ir normos

Globa ir rūpyba yra reglamentuojamos Civilinio kodekso. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.

LR CK 3.242 straipsnis nustato, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją. 3.244 straipsnis reglamentuoja neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimą, o 3.245 straipsnis - turto administravimą.

Trumpa praktinė lentelė: svarbiausi veiksmai norint tapti globėju

Veiksmas Trumpas aprašymas
Kontaktas su socialiniu skyriumi Prašymo dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimas socialiniame paramos skyriuje.
Socialinio darbuotojo išvada Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus.
Pareiškimas teismui Pareigą teismui teikia LR CPK 463 str. nurodyti asmenys; su prašymu gali tekti pateikti reikiamus dokumentus.
Teismo psichiatrijos ekspertizė Ekspertizė, kompensuojama valstybės, kurios išvada labai svarbi sprendimui.
Teismo sprendimas Teismas pripažįsta neveiksnų arba ribotai veiksnų ir paskiria globėją/rūpintoją bei, jeigu reikia, turto administratorių.

Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimus ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos.

Kaip tapti globėju?

Keletas praktinių patarimų norintiems tapti globėju

  • Gerai apsvarstyti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę, nes globa yra sunki, bet įveikiama, nes prasminga veikla.
  • Surinkti visus reikiamus dokumentus ir pasikonsultuoti su socialinio skyriaus darbuotoju bei, jei reikia, su advokatu.
  • Įvertinti, ar reikia prašyti turto administratoriaus paskyrimo, siekiant tinkamai naudoti gautas lėšas negalinčio asmens priežiūrai.
  • Atkreipti dėmesį į teismo nustatytus apribojimus sandoriams ir išankstinius leidimus didesniems veiksmams.

Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.

tags: #vieninteliu #neigalaus #asmens #globejas