Socialinis darbas yra profesinė veikla, atsiradusi kaip atsakas į socialines problemas, kylančias dėl skurdo, ligų, nedarbo, diskriminacijos, socialinės nelygybės ir kitų visuomeninių iššūkių. Socialinio darbo ištakos siekia XIX a. Socialinis darbas vystėsi nuo labdaringos pagalbos iki profesionalios, kompleksinės ir etiškai pagrįstos veiklos.
Kontrolė ar pasitikėjimas?
Pirmiausia norėčiau pakviesti pagalvoti iki skausmo žinomu klausimu: Kontroliuoti ar pasitikėti? Jei kiekvienas sau atsakėte, kad socialines rizikas šeimas reikia nuolat kontroliuoti, tai tuomet kviečiu atsakyti į klausimą: ar kontrolė reiškia pagalbą? Pvz. „Socialinis darbuotojas nuolat kontroliuoja šeimą primena kada susitvarkyti pašalpą, kompensaciją už šildymą, primena, kad jai reikia nueiti į biržą, atsiimti intervencinius maisto produktus ir t.t.“ Taip kai kas gali pasakyti, kad tai pagalba, bet pagalba kam socialiniam darbuotojui ar šeimai? Jei socialiniui darbuotojui, galėčiau sutikti, darbuotojas viską sutvarko už šeimą ir jis „ramus“.
Jei kas nors sakys, kad tai pagalba šeimai, toumet pažiūrėkim kas gaunasi. Šeima tampa „neįgali“, ji pripranta, kad už ją viskas yra sutvarkoma, jai nuolat primenama ką ir kaip reikia padaryti. Ilgainiui ji yra nušalinama arba pati nusišalina nuo savo gyvenimo, nebemąsto ką ir kaip reikia daryti, nesprendžia savo problemų, praranda atsakomybę už save ir už savo šeimą.
Dar vienas kontrolės pavyzdys. Šeimoje vyras, turintis priklausomybę alkoholiui, prikalbintas socialinės darbuotojos, sutinka gydytis savo turimą priklausomybę. Socialinė darbuotoja, pasinaudodama savivaldybėje esančiu projektu, užregistruoja savo klientą kodavimo paslaugai. Taip, greičiausia todėl, kad socialinė darbuotoja pasinaudojo projektu ir pati užregistravo klientą priklausomybės gydymui, nenorėdama rizikuoti „savo reputacija“, o gal todėl, kad jai rūpi šeimoje augantys vaikai, ji dar kartą aplanko savo klientą ir jai ramu. Tuo tarpu klientas patiria nuolatinę kontrolę, jis jaučia, kad socialinė darbuotoja juo nepasitiki.
Aišku, aš nenoriu pasakyti, kad kontrolė yra visiškai nereikalinga. Greičiausiai tai labai priklauso nuo šeimos ir esamos situacijos šeimoje, nuo vaikų amžiaus, kurie auga šeimoje ir nuo esančių problemų.
Taip pat skaitykite: Užduotys socialiniame darbe
Praktinis pavyzdys
Labai neseniai susidūriau su situacija: Mama (apie 40 metų) viena augina tris vaikus ir vienam iš vaikų, tai yra mergaitei (apie 14 metų), atsikėlus ryte dingo balsas (mergaitė negalėjo nei ištarti, nei išleisti jokio balso). Paauglė mergaitė serganti depresija. Mama ateina pas socialinę darbuotoją, pasakoja visą situaciją ir teigia, kad šeimos gydytoja jos dukrą siunčia į rajono ligoninę. Socialinė darbuotoja paaiškina mamai, kad tai rimta problema ir pasiūlo jai kartu su dukra vykti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Klientė pagalvojusi sutinka važiuoti į Kauno miestą ir teigia, kad pati savarankiškai susiras kas ją nuveš. Socialinė darbuotoja, po kurio laiko paskambina moteriai pasiteirauti, kaip jai ir jos dukrai sekėsi. Pašnekės-išsiaiškinusi situaciją socialinė darbuotoja nusiuntė moterį į gydymo įstaigą, tačiau dabar darbuotoja pati surado kas nuveš moterį ir jos dukrą.
Pagalba yra vienas esminių sąvokų, apibūdinančių socialinio darbo prigimtį. Tai nėra atsitiktinis ar vienkartinis veiksmas - pagalba socialiniame darbe yra sąmoningas, tikslingas ir planuotas veiksmas, kuriuo siekiama palengvinti žmogaus kasdienį gyvenimą, padėti įveikti sunkumus, susijusius su amžiumi, sveikata, negalia ar socialine padėtimi. Pagalba gali būti emocinė, fizinė ar socialinė, priklausomai nuo konkrečių žmogaus poreikių.
Socialinė įtrauktis ir gyvenimo kokybė
Socialinė įtrauktis - tai žmogaus teisė būti aktyviu visuomenės dalyviu, nepriklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ar socialinio statuso. Tai reiškia galimybę gyventi bendruomenėje, bendrauti, naudotis paslaugomis, išreikšti savo nuomonę ir būti išgirstam. Gyvenimo kokybės gerinimas apima ne tik fizinį komfortą, bet ir emocinę, psichologinę bei socialinę gerovę-saugumo jausmą, orumo išsaugojimą, galimybę rinktis, jaustis vertingu ir matomu. Savarankiškumas - gebėjimas pasirūpinti savimi, priimti sprendimus, dalyvauti savo gyvenimo planavime. Socialinė izoliacija - būsena, kai žmogus praranda ryšį su aplinka, jaučiasi vienišas, nereikalingas, atskirtas nuo visuomenės.
Profesinė etika socialiniame darbe
Profesinė etika yra esminė socialinio darbo dalis, formuojanti šios profesijos identitetą, pasitikėjimą ja ir jos veiklos kokybę. Socialinis darbas yra orientuotas į darbą su žmogumi-dažnai pažeidžiamu, patiriančiu sunkumų, stokojančiu išteklių ar gebėjimų savarankiškai tvarkytis su gyvenimo iššūkiais.
Etika - tai moralinių vertybių ir principų visuma, kuri padeda žmogui spręsti, kas yra teisinga, gera ar priimtina tam tikroje situacijoje. Profesinė etika, kitaip nei bendroji moralė, yra specialiai pritaikyta konkrečios profesijos veiklai. Socialiniame darbe profesinė etika įgauna ypatingą reikšmę dėl kelių priežasčių: socialinis darbuotojas veikia kliento asmeninio gyvenimo erdvėje, dažnai susiduria su privačia informacija, emocinėmis problemomis, taip pat dažnai tenka spręsti situacijas, kuriose nėra vieno teisingo kelio. Todėl profesinė etika padeda užtikrinti paslaugų kokybę ir pasitikėjimą profesija.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių tipai ir ryšiai
Pagrindiniai etikos principai
- Pagarba asmeniui ir jo orumui - kiekvienas paslaugos gavėjas turi būti traktuojamas su pagarba ir orumu, nepriklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės, kilmės, religijos ar socialinio statuso.
- Konfidencialumas - visos su paslaugų gavėju susijusios informacijos apsauga; ji negali būti perduodama be aiškaus teisinio ar profesinio pagrindo.
- Atsakomybė - įsipareigojimas sąmoningai ir profesionaliai atlikti pareigas; atsakingas už kiekvieną veiksmą, sprendimą ar neveikimą.
- Sąžiningumas - laikytis teisingumo, vengti šališkumo, nepasinaudoti padėtimi asmeninei naudai.
Šie etikos principai - pagarba, konfidencialumas, atsakomybė ir sąžiningumas - yra neatsiejami nuo kiekvieno IPD (individualios priežiūros darbuotojo) veiklos. Jie kuria pasitikėjimu grįstą santykį su paslaugų gavėju, stiprina profesinį orumą ir prisideda prie visos socialinių paslaugų sistemos patikimumo. Kiekvieną kartą priimant sprendimą ar veikiant kliento aplinkoje, IPD turi vadovautis ne tik instrukcijomis ar taisyklėmis, bet ir šiais etiniais orientyrais.
Etinių situacijų analizė ir etinis sprendimo priėmimas
Etinių situacijų analizė - vienas svarbiausių būdų ugdyti profesionalų gebėjimą atpažinti ir spręsti moralinius klausimus. Etinė situacija - momentas, kai darbuotojas susiduria su vertybiniu pasirinkimu: turi nuspręsti, kuris veiksmas yra moraliai priimtinas, kai gali būti keli skirtingi, bet vienam kitam prieštaraujantys keliai. Pavyzdžiui, IPD gali susidurti su dilema: paisyti kliento apsisprendimo laisvės ar veikti jo gerovės vardu, informuojant gydytojus ar artimuosius, kas gali pažeisti konfidencialumą.
Etinių sprendimų priėmimas - tai apgalvotas pasirinkimas, grindžiamas profesiniais etikos principais, moraliniais įsipareigojimais ir pagarba žmogui. Žingsniai: aiškiai suprasti situaciją, įvertinti faktus; išsiaiškinti paveiktus asmenis; įvardyti su situacija susijusius principus; išnagrinėti kelis sprendimo būdus; pasirinkti etiškai tinkamiausią variantą ir suplanuoti įgyvendinimą, įskaitant ką daryti, su kuo pasitarti, kokius dokumentus užpildyti; atlikti refleksiją apie sprendimo poveikį. Taip pat svarbu įtraukti ir kitus suinteresuotus asmenis ar institucijas bei laikytis laikotarpio po sprendimo įgyvendinimo, vertinant rezultatus.
Etinio sprendimo priėmimo proceso tikslas - užtikrinti kliento orumą, teises ir gerovę, o IPD turi būti pasirengęs stabtelėti, įvertinti situaciją ir priimti geriausią žingsnį, grindžiamą profesiniais standartais.
Profesinė atsakomybė
Individualios priežiūros darbuotojo (IPD) veikla grindžiama ne tik praktiniu pagalbos teikimu, bet ir aiškiai apibrėžta profesine atsakomybe. Ši atsakomybė yra daugiasluoksnė: atsakomybė klientui, atsakomybė kolegoms ir atsakomybė profesijai. Klientui ši atsakomybė reiškia nukreiptą veikimą į kliento gerovę, orumą ir teisių užtikrinimą; kolegoms - pagarba ir atsakingas elgesys; profesijai - nuolatinį žinių ir įgūdžių tobulinimą, etinių standartų laikymąsi ir atsisakymą veikti prieš sąžinę ar piktnaudžiauti pareigomis.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai socialinės pedagogikos principai
Atsakomybė klientui, kolegoms ir profesijai - tai neatskiriami profesinės etikos ramsčiai, leidžiantys IPD veikti profesionaliai, etiškai ir žmoniškai. Tik suvokus šią tris krypčių atsakomybę, darbuotojas gali išlaikyti pusiausvyrą tarp individualių santykių ir sistemos reikalavimų, tarp asmeninių vertybių ir profesinių standartų.
Žmogaus teisės ir lygios galimybės
Žmogaus teisės ir lygios galimybės yra kertiniai principai tiek teisinėje, tiek etinėje socialinio darbo veikloje. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja esmines žmogaus teises ir laisves. JT Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948) pateikia pagrindinius žmogaus teisių standartus. Šiuolaikiniai socialiniai darbuotojai turi įgyti teorinių ir praktinių žinių, bei formuoti vertybines nuostatas, privalomas visiems socialiniams darbuotojams. Nuo profesionalaus pasirengimo priklauso paslaugų kokybė ir klientų sėkmė teikiamos pagalbos procese.
Profesinis pasirengimas ir kompetencija
Darbo tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo profesinės veiklos ypatumus ir analizuoti neatitikimus tarp profesinio pasirengimo ir praktinių poreikių. Socialinis darbas yra dinamiška, kintanti profesija, kuriai būdinga teorijos, praktikos ir vertybių nuolatinė integracija. Socialinio darbo profesijos identitetą formuoja ne vien teorija, bet ir patirtis, kultūrinės normos bei tarptautinės praktikos kontaktai.
Kompetencija lietuviškoje praktikoje apima techninę, socialinę ir strateginę (planavimo) sritis. Kompetencija išreiškiama gebėjimu atlikti profesines funkcijas, remiantis žiniomis, vertybėmis ir įgūdžiais. Socialinis darbuotojas įgyja kvalifikaciją baigęs atitinkamą studijų programą ir laikydamasis Lietuvos socialinio darbuotojo etikos kodekso bei profesionalių normų.
Socialinio darbo praktika: funkcijos ir etika
Socialinio darbo funkcijos apima pagalbos teikimą, jungimą žmonių su jų aplinka, atstatant socialinį funkcionavimą ir skatinant pilnavertį įsitraukimą į visuomenę. Socialinis darbuotojas turi įvaldyti kompetencijas, leidžiančias sėkmingai realizuoti šias funkcijas, laikytis etikos standardų ir nuolat gilinti žinias bei įgūdžius. Taip pat svarbu, kad profesinio rengimo institucijos aiškiai suformuotų vertybines orientacijas bei įgytas žinias, kurios įgyvendinamos praktikoje.
Kompetencija - pagrindinis socialinio darbuotojo įrankis. Ji apima dalyko (techninę), socialinę ir strateginę (planavimo) sritis. Socialiniai darbuotojai turi tinkamai taikyti žinias, įgūdžius ir vertybes savo darbe, laikydamiesi socialės pagalbos standartų ir etikos kodeksų.
Šeimos ir klientų santykiai: bendradarbiavimas ir pasitikėjimas
Dažnai klientai nenori atvirauti arba priima rekomendacijas paviršutiniškai. Socialinis darbas nėra vienpusis procesas - tai dvišalis bendradarbiavimas, kurio tikslas yra pasiekti ilgalaikius ir teigiamus pokyčius. Socialinis darbuotojas padeda identifikuoti sprendimo būdus, o klientas tampa aktyviu dalyviu, atsakingu už savo gyvenimo pokyčius. Svarbu, kad socialinis darbuotojas išklausytų klientą, jo nuomonę laikytų svarbia ir suteiktų vietos išraiškai be baimės būti išgirstam.
Praktiški įtraukimai: iliustracijos ir papildymai
Aptariamos temos santrauka
Socialinis darbas - tai kompleksinė, etiškai pagrįsta profesija, kurioje tikslas - pagerinti klientų gyvenimo kokybę, skatinti savarankiškumą ir įtraukti į bendruomenę. Etiniai principai - pagarba, konfidencialumas, atsakomybė ir sąžiningumas - yra kertiniai socialinio darbuotojo veiklos rėmai. Darbas su klientais reikalauja gebėjimo išsiaiškinti dilemas per etines situacijas, priimti sprendimus, kurie užtikrina kliento teises ir orumą. Bendradarbiavimas ir pasitikėjimas tarp socialinio darbuotojo ir kliento - esminiai veiksniai pasiektų rezultatų šaknys.
tags: #viena #svarbiausiu #socialinio #darbuotojo #ir #kliento