Priklausomybių rūšys ir jų tarpusavio ryšys: svarbiausios detalės

Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybių rūšis ir jų tarpusavio ryšį. Narkomanija - tai liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo ir kuri nesirenka žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą ar socialinę padėtį. Tai didžiulis ir rimtas iššūkis ne tik valstybės institucijoms, susijusioms su narkomanijos problemos sprendimu, bet ir reali grėsmė visai visuomenei.

Susidariusi situacija reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų bei visuomenės veiklos. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį (apie svaigiąsias medžiagas bei jų vartojimo pasekmes visuomenėje yra paplitę labai daug vadinamųjų mitų: yra lengvi narkotikai, mažos dozės nekenkia), šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Taigi narkomanijos prevencijos vykdymo problemos aktualumas yra neabejotinas, o jos poreikis ir reikmė nuolat didėja.

Narkomanijos prevencijos reglamentavimas

Narkomanijos prevenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys bei dokumentai, Lietuvos Respublikos teisės aktai. Nors įvairiose sferose ir skirtingais lygmenimis vykdoma narkomanijos prevencija turi bendrų bruožų, prevencija pataisos įstaigose neabejotinai turi savitų bruožų.

Atlikta analizė svarbi tiek kaip kompleksinė narkomanijos prevencijos ypatumų, teisinės reglamentacijos, prielaidų bei naujovių teorinė apžvalga, tiek galėtų būti reikšminga praktiškai taikant įvairius prevencijos būdus bei priemones pataisos įstaigose, nes tik tikslus teisės aktų nuostatų bei teorijos suvokimo ir vėlesnio jo praktinio taikymo derinimas gali sudaryti sąlygas efektyvesniam prevencijos vykdymui. Taigi pirmas žingsnis yra teorinis išmanymas, laiduojantis sėkmingą vėlesnį praktinį jo taikymą.

Kas yra narkomanija?

Pradedant nagrinėti narkomanijos plitimo mastus, priežastis, jos prevencijos ypatumus, pirmiausia svarbu aptarti, kas tai yra narkomanija. Specialioje literatūroje narkomanija apibrėžiama kaip liga, kylanti dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai. Taip pat tai kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, be gydytojo recepto arba prieštaringai medicinos rekomendacijoms.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje

Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) 2006 metų ataskaitoje nurodo, kad 2004 metais narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Šios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia grėsmę visuomenės saugumui, narkomanijos paplitimas tiek Europos Sąjungoje, tiek atskirose šalyse nemažėja.

Apytikslis opiatus vartojančių asmenų skaičius ES siekia 2 milijonus. Narkotikų vartojimas jaunimo tarpe pasiekė iki šiol neregėtai didelį mastą. Pasaulyje neteisėta mažmeninė prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis sudaro apie 320 mlrd. JAV dolerių. Įgyvendinus 2000-2004 m. ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planą akivaizdu, kad siekiant dabartinės strategijos tikslų buvo padaryta pažanga. Tačiau neturima duomenų, kad narkotikų vartojimo paplitimas ženkliai sumažėjo.

Tad vis tik išlieka nemažai problemų, susijusių su šio itin pavojingo reiškinio pažabojimu, t. y. kai kuriose naujosiose ES šalyse) tikimybė, be to vis tik istoriniu požiūriu narkotikų vartojimo lygis lieka aukštas - daugelyje valstybių auga kokaino vartojimas, kai kuriose Europos dalyse vis daugiau žmonių vartoja kanapes (marihuana) ir sintetines narkotines medžiagas ekstazi. Deja, narkomanijos problema neaplenkia ir Lietuvos.

Šis neigiamas socialinis reiškinys veikia valstybę politinėje, socialinėje ir ekonominėje sferoje. Jie paveikia ir žmonių gyvenimo kokybę, visuomenės vertybes, požiūrius ir elgesį. Visada socialinius-ekonominius pasikeitimus procesai lydi įvairios deviacijos. Plintanti narkomanija yra įvardijama kaip aktuali šios dienos Lietuvos ir kitų valstybių problema. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą.

2005 metų Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro ataskaitoje Lietuva minima kaip šalis, kurioje vyksta nelegali amfetamino bei ekstazi gamyba (2005 World Drug Report, UNODC). Narkotinės medžiagos per Lietuvą tranzitu gabenamos į kitas šalis. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, esant atviroms sienoms, didėja neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos galimybės.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje

Tyrimų rezultatai parodė, kad narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, 2,6 proc. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas per pastaruosius 12 mėnesių, kai tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, juos vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Daugiausia narkotikų vartojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau lyginant jų vartojimą Lietuvoje (7,6 proc. šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo kanapes) su Europos šalių vidurkiu (16,1 proc.), jis nėra aukštas. Taip pat populiarus amfetaminas ir ekstazis.

Įvertinus 1998-2005 m. laikotarpį, matyti, kad narkotikus vartojančių asmenų skaičius nuolat didėjo. Per nagrinėjamus 8 metus skaičius išaugo 1,87 karto. Nors fiksuojamas narkomaniją vartojančių asmenų skaičiaus augimas, vis tik ji nėra tokia grėsminga, o labiau rodanti šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi, lyginant su 1991 - 2001 m. laikotarpiu, kai skaičius buvo išaugęs net 8 kartus. Žinoma, tai nereiškia, kad narkomanijos problemai turėtų būti skiriama mažiau dėmesio. Tai gali rodyti, kad būtent vykdoma prevencija leido pasiekti šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi ar net mažėjimąsi, tai pat, kad daugiau asmenų kreipiasi pagalbos, pasitiki paslaugų teikėjais.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pataisos įstaigose, kuriose narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra itin paplitęs reiškinys.

Kalbant apie įkalintųjų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų skaičiaus dinamiką ir jo procentinę išraišką, matyti, kad nuo 6,6 proc. 1999 m. skaičius išaugo iki 19,1 proc. 2006 m. sausio 1 d. Suimtų asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų skaičius išaugo net 12,5 proc. Palyginimui reikia paminėti, kad nuo 15 iki 50 proc. įkalintųjų pataisos įstaigose, todėl nesuteikta informacija šios duomenų palyginimui skirtingais metais. Kalbant apie nuteistųjų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų skaičiaus procentinę išraišką (atitinkamai 11,6 proc. ir 18,8 proc. 2002 m. ir 2006 m.), pastebime, kad jis išaugo 7,2 proc. Iš pateiktų turimų duomenų matyti, kad didesnis procentas nuteistųjų nei suimtųjų vartoja narkotikus: užregistruota vidutiniškai 5 proc. daugiau nuteistųjų, vartojančių narkotikus.

Nustatyta, kad pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, - opioidai. Pastebėta, kad įkalinimo vietose, kaip ir likusioje visuomenės dalyje, narkotikai vis labiau plinta jaunesnių žmonių tarpe. Svarbu tai, jog net 86,6 proc. vartojamų narkotikų yra vartojami injekciniu būdu.

Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija

Dabar trumpai paanalizuosime narkomanijos paplitimą atskirose pataisos įstaigose. Išanalizavus Kalėjimų departamento 2002-2006 m. duomenis, matyti, kad narkotikus vartojančių asmenų skaičius buvo didžiausias.

Pataisos įstaiga	2002	2003	2004	2005	2006
Pravieniškių 1-ieji PN	145	166	77		120
Pravieniškių 2-ieji PN-atviroji kolonija	102	154	128	110
Pravieniškių 3-ieji PN					130
Alytaus PN	282	330	217	217	242
Marijampolės PN	278	269	287	374	458
Vilniaus 2-ieji PN	91	161	162	127

Duomenys metų pradžioje.

Narkotikus vartojančių asmenų skaičius buvo didžiausias lyginant su kitomis Lietuvos pataisos įstaigomis. Be šios laisvės atėmimo vietos, 2002-2005 metais tarp tokių įstaigų buvo Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija. Tačiau 2006 metais Marijampolės pataisos namuose narkotikus vartojančių asmenų skaičius buvo vienas iš didžiausių.

Narkotikus vartojančių asmenų skaičiaus sumažėjimą galime pastebėti Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose ir Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose. Tai galima sieti su šios įstaigos profilio pasikeitimu - iki 2005 m. čia bausmę atlikdavo pirmą kartą įkalinti asmenys. Tačiau, pavyzdžiui, Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo duomenimis, 2006 m. šioje įstaigoje buvo nustatyta, kad narkotikus vartoja 1 proc. suimtųjų moterų ir tik 0,1 proc. suimtųjų vyrų, o Vilniaus I-uosiuose pataisos namuose pastaraisiais metais nebuvo nustatyta narkotikų vartojimo tarp nuteistųjų atvejų. Šios įstaigos pareigūnų teigimu, 2003 m. buvo nustatytas vienintelis kanapių vartojimo atvejis.

Didelis narkotikus vartojančių asmenų skaičius Marijampolės pataisos namuose gali būti siejamas su dideliu kiekiu asmenų, turinčių priklausomybę narkotikams ir psichotropinėms medžiagoms, bei didele nuteistųjų kaita. Narkotikus vartojančių asmenų skaičiaus išaugimas gali reikšti ne tik tai, kad ši problema laisvės atėmimo vietose didėja, bei taip pat gali atspindėti laisvės atėmimo vietose prevencinių priemonų taikymo teigiamas pasekmes. Todėl galima daryti prielaidą, jog daugiau kalinamųjų kreipėsi medicininės pagalbos. Narkotikus vartojančių asmenų skaičiaus didėjimo tendencijos priežastimi galėtume įvardinti griežtesnę narkotikų patekimo į pataisos namus kontrolę, dėl kurios nuteistieji, negavę jiems reikiamo kvaišalo ir pasireiškus abstinencijai, kreipiasi į medikus.

2004 m. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje kaip viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo Lietuvos laisvės atėmimo vietose sąlygų įvardinta nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigos apsaugos užtikrinimas. Narkomanijos bei su ja susijusių problemų plitimo mastai parodo atitinkamų efektyvių priemonių poreikį, skatina vis daugiau dėmesio skirti šio reiškinio prevencijai.

Narkotikų vartojimo priežastys

Išsiaiškinus, kad narkomanija yra liga, atrodytų keista, kad yra žmonių, kurie patys savo noru pasirenka šią ligą. Taigi dabar trumpai aptarsime narkotikų vartojimo priežastis, tiek būdingas asmenims, vartojantiems narkotikus laisvėje, tiek suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems kvaišalus pataisos įstaigose. Tiek vienos, tiek kitos grupės priežastys ar jų dalis gali tikti abiems minėtoms narkotikų vartotojų grupėms:

• psichologinės priežastys - asmenybės, temperamento ir charakterio ypatumai;
• psichologinis nebrandumas, greitas pasidavimas kitų įtakai, t. y. socialinės priežastys, t. y. nuostatos į narkotinių medžiagų vartojimą. Kadangi socialiniai, kultūriniai faktoriai taip pat turi poveikį, tiksli reakcija, kaip skirtingos visuomenės reaguos į narkotikų prieinamumą, skirsis.
• narkotikų prieinamumas. Prieinamumo hipotezė teigia, jog kuo didesnis visuomenės prieinamumas prie narkotikų, tuo labiau žmonės linkę juos vartoti. Ši hipotezė tinka visiems narkotikams.
• psichologinis - asmens kilmė, įsitikinimai, išprusimas ir kt.
• ekonominis - tam tikro narkotiko vartojimo prieinamumas finansiškai, galimybė jo nusipirkti.

Statistika bauginanti - beveik kas septintas moksleivis Lietuvoje bent kartą gyvenime bandė narkotines medžiagas, rodo naujausias Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos tyrimas. Svaigintis pradeda 13 metų ir jaunesni paaugliai. Todėl jau nuo ankstyvos vaikystės su vaikais svarbu kurti pasitikėjimu ir nuoširdumu paremtus santykius.

Svarbu, kad tėvai nebijotų šios temos. Mat kai kurie mano, kad kalbomis apie psichotropines medžiagas gali paskatinti vaiką jas išbandyti. Tačiau tai būtų tas pats, jei moterys kalbėdamos apie vaikus - pastotų. Atvirkščiai, kalbėdami nepatogiomis temomis galime išgirsti, ką vaikai ar paaugliai mano apie narkotikus, jų poveikį ar juos vartojančius asmenis.

Tėvams atpažinti, kad jų vaikas yra pavojuje gali padėti stiprus tarpusavio ryšys ir atvirumas. Jausdamas, kad tėvais gali pasitikėti, vaikas išsipasakos ir pasidalins jį kamuojančiomis psichologinėmis problemomis.

Kokie požymiai išduoda?

Tai, jog vaikas vartoja narkotines medžiagas išduoda jo elgesio, sveikatos bei išvaizdos pokyčiai. Svaigalai būna trejopi: slopinantys, stimuliuojantys ir haliucinogeniniai. Pirmuosius narkotikus išbandęs žmogus atrodo liguistas, vangus, išbalęs, nerišliai kalbantis. Be to, apsvaigusysis nereaguoja į šviesą ir kitus dirgiklius. Antrojo tipo narkotikų pavartojęs žmogus atrodo visai kitaip. Jo vyzdžiai išsiplėtę, kalba pagreitėja, jį kamuoja troškulys, energijos perteklius. O štai haliucinogeniniai narkotikai labiausiai paveikia žmogaus psichiką. Apsvaigęs asmuo nesiorientuoja aplinkoje, girdi ir mato haliucinacijas, jo elgesys tampa nenuspėjamu.

Todėl pastebėjus staigius vaiko elgesio pokyčius - nemigą naktį, mieguistumą dieną, nuotaikos svyravimus, neįprastą apetitą ar svorio kritimą, draugų rato pasikeitimus ar radus neaiškių daiktų kambaryje, svarbu nedelsti ir pasikalbėti su vaiku. Mat šie požymiai gali signalizuoti apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą arba psichologines problemas.

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors rūkymas formaliai nelaikomas narkotinių medžiagų vartojimu, daugelis jaunų žmonių dažnai nežino, ką iš tikrųjų įkvepia į plaučius. Šiandien yra daugybė būdų įsigyti ir įvairių rūkymo priemonių, todėl tikimybė, kad jų sudėtyje bus medžiagų, apie kurias vartotojas nežino, gerokai išauga.

Kaip įsitikinti, jei vaikas neatvirauja?

Tiesa, vien pokalbio kartais gali ir nepakakti. Juk vaikai, o ypač paaugliai, gali ir neatvirauti, meluoti tėvams. Pavyzdžiui, rinkoje yra „Testera“ 6 arba 3 narkotinių medžiagų testai. Pirmasis atliekamas iš šlapimo mėginio, gali aptikti kokainą (COC), marihuaną (THC), metamfetaminą (MET), metilendioksimetamfetaminą (MDMA), fentanilį (FYL) ir mefedroną (MEP). O 3 narkotinių medžiagų testas jau atliekamas iš seilių mėginio. Jis padeda nustatyti marihuanos (THC), kotinino (COT) - nikotino metabolito, ir sintetinių marihuanos produktų (K2) vartojimą. Šie ir panašūs testai gali būti itin naudingi paaugliams ir jauniems žmonėms, nes leidžia greitai ir nesudėtingai patikrinti, ar buvo vartotos narkotinės medžiagos. Tokios priemonės skirtos ne tik ankstyvam pavojingų įpročių nustatymui, bet ir padeda kurti saugesnę aplinką tiek šeimoje, tiek mokymosi įstaigose.

Ne visi narkotines medžiagas vartojantys žmonės yra priklausomi. Vaikai ir paaugliai dažnai eksperimentuoja arba svaigindamiesi sprendžia savo psichologines problemas. Todėl išsiaiškinus, jog jūsų vaikas vartoja narkotikus, pirmiausia būtina išsiaiškinti to priežastis. O pastebėjus socialines ir fiziologines svaiginimosi pasekmes - kreiptis į poliklinikos Psichikos sveikatos centrus, Priklausomybės ligų centrą arba kitus vaikų ir paauglių specialistus.

Svarbu neignoruoti problemos, bet kartu ir nepanikuoti. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.

Psichikos sveikata - neatsiejama geros savijautos ir gyvenimo kokybės dalis. Deja, šiuolaikinis tempas, nuolatinis stresas, nerimas ir kiti veiksniai dažnai tampa kliūtimis siekti vidinės ramybės. Daugelis žmonių dar vis jaučia stigmatizaciją, kai reikia kreiptis pagalbos. Kaune įsikūręs psichikos sveikatos centras „Neuromeda“ siekia pakeisti šį požiūrį, suteikdamas žmonėms profesionalią pagalbą ir palaikymą.

„Neuromedos“ prioritetas - pacientų gerovė. Klinikos specialistai ne tik atlieka savo darbą profesionaliai, bet ir stengiasi užmegzti šiltą ryšį su pacientais. Svarbiausias „Neuromedos“ siekis - girdėti kiekvieno paciento asmeninę istoriją. Klinikos specialistai supranta, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl gydymas čia pritaikomas individualiai.

„Neuromeda“ gali pasigirti stipria specialistų komanda, apimančia įvairias psichikos sveikatos sritis - nuo psichoterapijos iki medikamentinio gydymo.

Psichiatrai, psichoterapeutai, psichologai dirba komandoje, kad užtikrintų visapusišką pagalbą pacientams, spręsdami jų emocines problemas.

„Neuromeda“ teikia visapusišką psichikos sveikatos priežiūrą įvairaus amžiaus pacientams.

Klinikos vadovas A. Jonutis pabrėžia, kad psichikos sveikatos srityje nuolat tobulėja metodai ir technologijos. „Neuromedoje taikome individualų gydymą. Jei specialistas mato, kad galime išsiversti tik su psichoterapijos seansais, tai juos ir taikome. Jei tai nepadeda pasiekti norimo rezultato ar matome, kad reikia pastiprinimo medikamentais, tuomet taikome kombinuotą gydymo metodą, deriname medikamentinį gydymą su psichoterapija“, - aiškina A. Jonutis. Jis įvardija dažniausiai taikomas psichoterapijos rūšis. Pirmiausia kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda atpažinti neigiamas mintis ir jas pakeisti konstruktyvesnėmis. Psichoanalitinė terapija skirta gilintis į praeities patirtis, kurios gali būti dabarties emocinių problemų priežastis. Humanistinė terapija orientuota į emocinį ryšį, saviraišką ir vidinės ramybės atradimą. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas Mindfulness grupėms, kuriose pacientai praktikuoja sąmoningumo metodus, padedančius sumažinti stresą, gerinti emocinę pusiausvyrą ir lavinti dėmesio sutelkimą.

„Neuromeda“ užtikrina, kad psichikos sveikatos pagalba būtų prieinama ir patogi kiekvienam pacientui. Pasak „Neuromedos“ vadovo A. Jonučio, klinikoje užtikrinamas paslaugų tęstinumas: „Po kiekvienos konsultacijos yra rezervuojamas laikas kitam vizitui pas tą patį specialistą. Pacientai gali rinktis ne tik konsultacijas klinikoje, bet ir nuotolinę terapiją, kuri leidžia gauti profesionalią pagalbą neišeinant iš namų. Psichiatrai ir psichologai gali konsultuoti pacientus internetu arba telefonu, o tai leidžia tęsti gydymą ar pradėti konsultacijas net ir tiems, kurie negali fiziškai atvykti į kliniką.

Psichikos sveikata nėra prabanga - tai būtinybė. „Neuromeda“ kviečia kiekvieną, kuris nori žengti pirmąjį žingsnį geresnės savijautos link, apsilankyti klinikoje arba susisiekti telefonu.

tags: #priklausomybes #viena #nuo #kitos