Verslo etika ir socialinė atsakomybė: principai, teorijos ir praktinė reikšmė

Etikos kodeksai egzistuoja nuo senų laikų. Sudėtingėjant socialiniam gyvenimui, atskiroms praktinės, profesinės veiklos sritims prireikia vis didesnės moralinės kompetencijos, - atsiveria nauji dorovės apmąstymo horizontai. Todėl kiekvienoje situacijoje susiduriame su etikos kodeksu bei moralinėmis normomis.

Kas yra etika ir verslo etika

Etika - bendra sąvoka, apibūdinama kaip moralės teorija. Etiškas elgesys tai yra tas elgesys, kuris yra laikomas „geru“ arba „teisingu“. Vakarų tradicijoje neretai etika dar vadinama moralės filosofija. Verslo etika gimė iš siekio formuluoti ir apibrėžti santykius kylančius tarp įvairių profesijų atstovų.

Verslo etikos apibrėžimai, pagal skirtingus autorius: „Verslo etika be įmonių tikslo gauti pelną apima ir socialinius, aplinkos ir kitus tikslus.“ - Fritz Allhoff, 2011. „Verslo etika gali būti suprantama kaip įmonių socialinė atsakomybė.“ - Mohsin Shakeel, Muhammad Mazhar Khan, Dr. Muhammad Aslam Khan, 2011. „Verslo etika apima moralės principus ir standartus, kurie daro įtaką elgsenai verslo pasaulyje ir ją nukreipia.“ - Valdas Pruskus, 2003. „Verslo etika tai įmonių socialinės atsakomybės sinonimas.“ - Simon Milton, 2010. „Verslo etika - paslaugas teikianti institucija, tarnaujanti vienodai ir verslui ir žmonėms: ji teikia patarimus apie tai, kaip verslu ir morale besirūpinantys žmonės galėtų gerau sutvarkyti savo santykius ir bendravimą.“ - Nijolė Vasiljevienė, 2006. „Verslo etika išaugo iš siekio sutvarkyti žaidimo taisykles ekonominėje veikloje ir iš verslo bendrovės poreikio turėti sąžiningus vykdytojus bei patikimus, garbingus partnerius.“ - Česlovas Kalendra, 2009.

Etikos teorijos ir jų reikšmė verslui

Deontologija - etikos teorija, kuri analizuoja veiksmų ar sprendimų turinį. Ji pateikia principus, kurie susiję su konkrečiu veiksmu, vykdoma pareiga ir teisių gerbimu. Garsiausias teorijos skleidėjas yra vokiečių filosofas Immanuelis Kantas. Jis iškelia pareigos ir teisingumo siekiant gėrio svarbą.

Utilitarizmas - kaip etinė teorija, siejama su 19 amžiaus anglų filosofų Jeremy Benthamo ir Johno Stuarto Millio teiginiais. J. Benthamas teigia: Bet kokio žmogaus veiklos šaltinio reikia ieškoti žmogaus pojūčiuose, nes dorovės pagrindas - jaučiantis žmogus. Malonumas - kriterijus, kuris atspindi elgesį vadinamu nauda. Pagrindiniai J. Millio teiginiai: Gyvenimo tikslas negali būti tik asmeninės laimės siekis; Žmogus, kuris galvoja apie savo interesus, kartu prisimena ir kitų asmenų; Teisingo elgesio kriterijų sudaro elgesio taisyklės, kurių laikymasis užtikrina daugiausia malonumų visiems kitiems; Taikydamas savo moralumo kriterijų gyvenimo praktikoje, žmogus rodo, kad laimė priklauso ne nuo malonumų kiekybės, o nuo jų kokybės.

Taip pat skaitykite: Verslo liudijimo subsidijavimo sąlygos

Teisingumas - susilaikymas nuo įsigijimo tam tikro pranašumo, užgrobiant tai, kas priklauso kitam - Aristotelis. Vienas žymiausių tos srities filosofų yra Johnas Rawlsas, kuris teisingumo teoriją išplėtojo kaip utilitarinio mąstymo alternatyvą. Teologija - etikos teorija, kuri atkreipia dėmesį į patį veiksmo ar sprendimo tikslingumą ir juos vertinanti pagal padarytas pasekmes.

Verslo etikos dalys: mikro- ir makroetika

Verslo etika skiriama į dvi dalis: makroetiką ir mikroetiką. Mikroetika nagrinėja moralinius santykius verslo organizacijos viduje, santykius tarp verslo organizacijų kaip moralinių subjektų, taip pat tarp jų samdomų darbuotojų ir akcininkų. Makroetiką sudaro ta verslo etikos dalis, kuri tyrinėja moralinių santykių specifiką tarp visuomenės socialinės ir ekonominės sistemos makrosubjektų.

Etinės problemos visų pirma yra žmonių bendravimo rezultatas, nes tik bendraudami vieni su kitais, žmonės priima sprendimus, kurie gali būti vertinami iš etinių pozicijų. Verslininkai, samdydami žmones savo įmonės tikslams pasiekti, priversti priimti sprendimus, kurie išprovokuoja etines problemas. Tad etines problemas įmonėje lemia verslo subjektų moralinė branda, teikiamų moralinių vertybių prioritetas.

Pagrindinės verslo etikos problemos

• Faktų ir teisingos informacijos nuslėpimas ataskaitose;
• Prastos produkcijos gaminimas;
• Nesąžiningas kainų kėlimas ar tiesioginė apgaulė derybų metu;
• Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi ir aklas paklusnumas vadovybei;
• Prasta darbo ir prekių kokybė;
• Prieštaravimai tarp asmeninių ir verslo organizacijos interesų;
• Galimybių nebuvimas išsakyti pasipiktinimą nuolatiniu neetišku poelgiu;
• Nesaugaus produkto gamyba;
• Perdėtas dėmesys karjeros kilimui „per kitų galvas“;
• Darbuotojų apgaulė siekiant gauti naudos.

Verslininko etiniai įsipareigojimai

Verslininkas, pradėdamas verslą, prisiima trejopus įsipareigojimus: darbuotojams, verslo partneriams ir valstybei. Įsipareigojimai darbuotojams - visuomet laiku mokami atlyginimai, pagarba bei sąžiningumas. Įsipareigojimų verslo partneriams vykdymas - sutartyje numatytų sąlygų laikymasis. Vienam iš sutarties pažeidus nustatytas sąlygas, atsiranda įtampa ir nepasitikėjimas, nutrūksta tolesnis bendradarbiavimas. Verslininko įsipareigojimas valstybei - būtinybė laikytis verslininkystę apibrėžiančių įstatymų ir sąžiningai mokėti mokesčius.

Etikos kodeksai ir jų reikšmė

Etikos kodeksai buvo kuriami nuo senų laikų. Socialiniam gyvenimui tampant sudėtingesniu, atskiroms praktinės, profesinės veiklos sritims prireikia vis didesnės moralinės kompetencijos. Todėl verslo etikos kodeksai padeda nustatyti elgesio normas, apsaugoti darbuotojus, klientus ir visuomenę bei formuoti įmonės reputaciją.

Taip pat skaitykite: Išsamus Sodros įmokų kodas

Verslo etika verslo pasaulyje: praktinė reikšmė

Etika keičia mūsų požiūrį į verslo pasaulį. Verslo etika tarnauja tam, kad perkeltų verslo sąvoką į humanišką kontekstą. Blogas įvaizdis veikia pelną, pardavimą, personalo moralę bei patį įmonės valdymą. Verslininkas, kuris pažeidžia verslo dėsnius nusižengia verslo etinėms normoms, vėlgi - tiesiogiai ar netiesiogiai - daro moralinę, socialinę ir ekonominę žalą. Tai reiškia, kad verslininko savimonės susiformavimas nėra tik jo privatus reikalas, bet turi didelę socialinę ekonominę reikšmę.

Socialinė atsakomybė: samprata ir lygmenys

Socialinės atsakomybės sąvoka išreiškia, kad asmenims būdinga įvairiapusė veikla ir iš to kylanti atsakomybė. Lietuvos sociologo Juozo Leonavičiaus apibrėžimas: „Socialinė atsakomybė - tai sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūros forma; pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus; gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.“

Atsakomybė apima tokius dalykus kaip žmogaus sugebėjimą sąmoningai vykdyti tam tikrus reikalavimus ir spręsti jam iškilusias problemas, teisingai pasirinkti, pasiekti tam tikrą rezultatą. Atsakomybės dydis priklauso nuo problemos visuomeninio reikšmingumo ir sprendimų pobūdžio. Atsakomybė gali būti: politinė, juridinė, dorovinė, religinė, moralinė.

Argumentai už organizacijos socialinę atsakomybę

• Didžiausias organizacijos interesas - didinti visuomenės, kurioje organizacija veikia, gerovę.
• Socialiai atsakinga veikla gali būti ir ateityje neabejotinai bus pelninga.
• Socialiai atsakinga veikla yra morali, etiška veikla.
• Socialinė atsakomybė gerina organizacijos įvaizdį.
• Organizacija egzistuoja todėl, kad ji yra naudinga visuomenei.
• Socialinės atsakomybės iš organizacijos reikalauja sociokultūrinės normos.

Socialinės atsakomybės evoliucija ir praktika Lietuvoje

Verslo etika Lietuvoje pirmuosius kelius skynėsi labai sunkiai. Tam trukdė giliai įsišaknijęs požiūris, kad verslas ir dorovė yra nesuderinami dalykai. Ypač skaudūs nepriklausomybės metų įvykiai: bankų griūtis, daugelio įmonių privatizavimas bei jų bankrotavimas. Verslo etika Lietuvoje tapo ypač aktuali, kai buvo pradėta daugiau bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio partneriais. Vis daugiau įmonių ne tik teigė, bet ir iš tiesų stengėsi įgyvendinti pagarbaus elgesio su darbuotojais, klientais ir verslo partneriais idėjas.

Portale 15min atlikta apklausa parodė, kad socialinę atsakomybę versle žmonės labiausiai mato kaip įmonės pastangas gerinti darbuotojų sąlygas, antroji vieta - parama bendruomenėms, toliau - dėmesys aplinkosaugai ir etikos principų laikymasis. Pokalbį apie šias temas inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Vida Baliukevičienė pastebėjo, kad per pastaruosius metus stebimas didžiulis pokytis - įmonės kiekvienais metais nustebina vis labiau.

Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje

Praktiniai pavyzdžiai: verslo iniciatyvos Lietuvoje

Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto docentė Daiva Lialytė pastebi, kad socialinės atsakomybės tema Lietuvoje ėmė plisti intensyviau po 2000-ųjų, kai tarptautinio kapitalo įmonės pradėjo edukuoti ir šviesti visuomenę. Pavyzdžiui, „Swedbank“, „Omnitel“, „Rimi“ - jie pradėjo edukuoti visuomenę ir vykdyti socialines kampanijas. „Omnitel“ apie 2006-uosius vykdė didžiulę socialinės atsakomybės kampaniją „Augink atsakingai“, o „Rimi“ pirmieji pradėjo įdarbinti žmones su socialiniais poreikiais.

„Ignitis group“ tvarumo vadovas Valentas Neviera tiki, kad šiuolaikinis verslas, tikėdamasis ilgalaikės sėkmės, be socialinės atsakomybės jos nepasiektų. Socialinė atsakomybė kalba apie darbuotojus, rūpinimąsi visuomene ir, iš esmės, užtikrinimą, kad savo veikla būtum draugiškas visuomenei plačiąja prasme, rūpintumeisi savo verslo skaidrumu, etika sąžiningumu ir pan. Socialinės atsakomybės konceptas šiai dienai yra gerokai išsiplėtęs, bet iš principo pirmiausiai tai - tvarumo konceptas.

Verslo etika, skaidrumas ir įmonės reputacija

Šiame straipsnyje aptariama, kas yra verslo etika ir skaidrumas, kodėl šie veiksniai yra svarbūs bei kaip jie veikia įmonės įvaizdį. Tai apima sąžiningumą, atsakomybę, pagarbą ir skaidrumą. Atsakomybė: įmonės turi būti atsakingos už savo veiksmus ir sprendimus, pripažinti klaidas ir visuomet stengtis jas ištaisyti. Pagarba: tai pagarba visiems jūsų verslo dalyviams - darbuotojams, klientams, partneriams. Skaidrumas: atvirumas ir aiškumas informacijos pateikime bei sprendimų priėmime. Teisingumas reiškia sąžiningą ir nešališką elgesį su visais verslo dalyviais, užtikrinant, kad visi būtų traktuojami vienodai ir be diskriminacijos.

Skaidrumas versle reiškia aiškų, atvirą ir sąžiningą komunikavimą tiek su vidiniais, tiek su išoriniais įmonės veiklos dalyviais. Etika skatina sąžiningumą ir atsakomybę, o skaidrumas leidžia šias vertybes paversti matomomis ir patikrinamomis. Pavyzdžiui, įmonės, kurios teikia tikslią ir sąžiningą finansinę informaciją, dažniausiai taip pat rūpinasi savo darbuotojų gerove, yra sąmoningos ekologijos atžvilgiu ir pan. Teigiamas poveikis įmonės įvaizdžiui yra akivaizdus. Vartotojai kur kas dažniau renkasi prekes ir paslaugas iš įmonių, kurių jaučiamas pasitikėjimas.

Verslo etikos principai: santrauka

1. Skaidrumas - atvirumas ir aiškumas sprendimuose.
2. Atsakomybė - pripažinti klaidas ir jas taisyti, prisiimti socialines pareigas.
3. Pagarba - darbuotojams, klientams, partneriams ir visuomenei.
4. Teisingumas - vienodas ir nešališkas elgesys su visais verslo dalyviais.
5. Tvarumas - veikti taip, kad nepadarytume žalos ateities kartoms.

Kaip įgyvendinti verslo etiką ir socialinę atsakomybę įmonėje

Verslo etikos ir skaidrumo įgyvendinimas yra esminiai veiksniai, kurie padeda formuoti teigiamą įmonės įvaizdį. Investicijos į šias sritis ne tik stiprina pasitikėjimą, bet ir ilgainiui didina pelningumą. Gerai perprasti verslo etiką, paisyti pripažintų normų ir nerašytų taisyklių - tai verslininko kelias į sėkmę.

Organizacijos socialinės atsakomybės lygį lemia moralinė organizacijos narių motyvacija. Profesinė etika reikalauja didesnio kūrybiškumo: laikytis drausmės, aiškiai suvokti savo paskirtį, pasitempti, būti atidžiam žmogui, gebėti susitelkti. Pačiam žmogui yra naudingas atsakingas požiūris į savo profesinę veiklą: padeda tobulėti, sau ir kitiems atrodyti vertingesniu, didėja jo savigarba ir jam reiškiama pagarba.

Tarptautinis kontekstas ir nacionalinės iniciatyvos

Jungtinių Tautų organizacija, kaip pažymi Jungtinių Tautų vystymo programos koordinatoriai, gerai vertina Lietuvos verslo bendruomenės iniciatyvą remti socialiai atsakingo verslo principus bei pasiryžimą įgyvendinti šiuos principus savo verslo strategijoje, santykiuose su partneriais bei vartotojais ir skatinti savo klientus, partnerius bei darbuotojus vadovautis atsakingo verslo principais.

Europos Komisija ragina verslo bendruomenes viešai demonstruoti savo įsipareigojimus remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti geresnes darbo vietas. Nacionaliniu lygiu Lietuvoje veikia Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinio Tautų Pasaulinio susitarimo tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygas, kovą su korupcija, žmogaus teises, aplinkosaugos principus.

Praktiniai žingsniai organizacijai diegiant SA ir etiką

• Sukurti aiškų etikos kodeksą ir komunikavimo kanalus darbuotojams;
• Diegti skaidrumo reikalavimus finansų ir ataskaitų srityse;
• Vertinti tiekėjus ir partnerius pagal etikos bei aplinkosaugos kriterijus;
• Investuoti į darbuotojų gerovę, saugą ir profesinį tobulėjimą;
• Vykdyti nuolatinį dialogą su suinteresuotosiomis grupėmis;
• Matuoti poveikį ir viešai skelbti rezultatus apie SA iniciatyvų įgyvendinimą.

Lentelė: Verslo etikos ir socialinės atsakomybės nauda įmonei

Nauda	Praktiniai pavyzdžiai
Gerintas įvaizdis	Aiškios SA programos ir parama bendruomenei
Didinamas pasitikėjimas	Skaidrios finansinės ataskaitos, etikos kodeksas
Ilgalaikis pelningumas	Tvarios veiklos sprendimai, efektyvus resursų naudojimas
Darbuotojų lojalumas	Sąžininga atlyginimų politika, saugi darbo aplinka

Verslo etika ir socialinė atsakomybė yra svarbūs veiksniai, galintys prisidėti prie sėkmingo ir tvaraus verslo plėtros. Įmonės, remiančiossi šiais principais, ne tik pagerina savo reputaciją ir santykius su visuomene, bet taip pat užtikrina ilgalaikę ir darnią verslo plėtrą.

tags: #verslo #etika #ir #socialine #atsakomybe