Politinė suirutė nukreipė viso pasaulio akis į Venesuelą. Kas gi vyksta šioje Pietų Amerikos valstybėje, pasakoja BBC savo svetainėje bbc.com.
Istorinė ir politinė fonas
XIX amžiuje europiečių kolonizuotas Pietų Amerikos žemynas išsikovojo nepriklausomybę ir čia įsikūrė dabar mums žinomos valstybės. Kaip pažymi J. Bielskienė, iš kolonializmo išsivadavusią Venesuelą valdžiusios „ispanų karūnos“ palikuonys ir toliau kontroliavo šalies valdymą. „Prieš Hugo Chavezo atėjimą netgi buvo tokie įstatymai, kurie reguliavo, kada žmogus turi teisę šviestis, o kada - ne. O jeigu žmogus nebūdavo pakankamai išsilavinęs, jis negalėdavo turėti tam tikrų pilietinių teisių“, - sako J. VU TSPMI politologė I.
H. Chávezas, be jokios abejonės, pakeitė šią šalį. Jis atkreipė dėmesį į tas grupes, kurias valdžia ignoravo dešimtmečius. Neturtingiesiems H. Chavezas suteikė paskatą, davė būstus, maisto ir dar daug kitų dalykų. Todėl daug žmonių Venesueloje tebemyli H. Chavezą, bet jo veiklos trūkumai taip pat matomi.
H. Chávezas žadėjo Venesuelos klestėjimą, tačiau 2013 m. po jo mirties pareigas perėmus N. Maduro, šalies ekonomika dėl korupcijos, prasto valdymo ir didelių skolų susmuko. Po to, per pirmąją prezidento N. Maduro kadenciją, prasidėjo ekonomikos žlugimas. Daugelis kaltina N. Madurą ir socialistų vyriausybę už padėties pablogėjimą šalyje. N. Maduro kaltina „imperialistus“, pvz., Jungtines Valstijas ir Europą, dėl „ekonominio karo“ prieš Venesuelą pradėjimo ir ekonominių sankcijų taikymo daugeliui vyriausybės narių.
Ekonominės priežastys: „naftos prakeiksmas“ ir olandų liga
Venesuela turi didžiausias pasaulyje naftos atsargas - 302 mlrd. barelių, juodąjį auksą ji išgauna nuo 1914 m. ir nafta sudaro 98 proc. visų iš eksporto gaunamų šalies pajamų. Tačiau Venesuelos ekonomika pasižymėjo vadinamąja „olandų liga“, kuomet visas pajėgumas „metamas“ į vieną gerai besisekančią ekonomikos šaką. Nafta faktiškai „surijo“ visus Venesuelos interesus ir investicijas į ekonomiką. Ir maždaug 10-ame dešimtmetyje šalies industrinė produkcija sumažėjo nuo pusės iki 20 proc.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
1973 m. kilus Jom Kipuro karui, naftą eksportuojančios arabų valstybės paskelbė naftos embargą Izraelio rėmėjams. Ši krizė kaip niekad pravertė Venesuelai ir ji greitai tapo viena turtingiausių Lotynų Amerikos šalių: kelis kartus išaugusios naftos kainos ne tik papildė valstybės iždą milijardais dolerių, bet ir paskandino šalį korupcijoje. Skaičiuojama, kad vien 1972-1997 m. iš biudžeto buvo išgrobstyta beprotiško dydžio suma - apie 100 mlrd. dolerių.
Naftos kainų kritimas 2016 metais pagilino krizę. Nuo to laiko naftos gavyba šalyje mažėja. Kritikai kaltina naftos išteklius valdančią valstybinę kompaniją «Petróleos de Venezuela, S. A.» (PDVSA): teigiama, kad ji laiku neatsiskaito su rangovais, neskiria pinigų infrastruktūrai atnaujinti, įdarbina nekompetentingus asmenis ir apskritai vengia pati grąžinti dalį sukaupto kapitalo į gamybą. Be to, PDVSA didelę dalį gaunamo pelno yra priversta paskirti mokėjimams už Rusijos ir Kinijos suteiktas paskolas.
Hiperinfliacija ir piniginės krizės poveikis
Pati opiausia problema, nuo kurios kenčia Venesuelos gyventojai, - hiperinfliacija. Infliacija Venesueloje išaugo, išrinkus prezidentu Nicolasą Maduro. Opozicijos kontroliuojamos Venesuelos nacionalinės asamblėjos duomenimis, iki 2018 metų lapkričio mėnesio infliacijos lygis per 12 mėnesių pasiekė 1 300 000 procentų. Praėjusių metų pabaigoje kainos padidėdavo dvigubai vidutiniškai kas 19 dienų.
Dėl šios priežasties daugeliui Venesuelos gyventojų pasidarė sunku nusipirkti pagrindinių maisto produktų ir higienos reikmenų. Dolerio kursas taip pat šoktelėjo aukštyn. Infliacija šalyje per praėjusius metus siekė 56 proc. ir yra viena aukščiausių pasaulyje. Taip pat trūksta kai kurių prekių, tokių kaip miltai, pienas, vištiena ar aliejus. Praėjusią savaitę, būdamas Tačiros valstijoje, stovėjau prekybos centro eilėje. Kad nusipirktų miltų, žmonės turėjo laukti po 7-8 valandas.
Badas, maisto trūkumas ir sveikatos krizė
Venesuelos gyventojai kenčia nuo alkio. Aštuoni iš dešimties apklaustų žmonių 2017 metais sakė, kad pradėjo mažiau valgyti, nes namuose nėra maisto. Šeši iš dešimties sakė, kad jie eina miegoti alkani, nes neturi pinigų maistui. Dauguma apklaustųjų (64,3 proc.) sakė, kad 2017 metais jų svoris nukrito - vidutiniškai 11,4 kg.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Maisto kokybė pablogėjo, porcijos sumažėjo. Devyni iš dešimties žmonių negali sau leisti įsigyti įprasto maisto. 8,2 mln. žmonių valgo du kartus per dieną ar rečiau. Racione trūksta produktų, kuriuose gausu geležies, vitaminų ir kitų maistingųjų medžiagų. Kai kurie venesueliečiai pradėjo valgyti maistą, kurį dalija labdaros organizacijos.
Šalyje trūksta vaistų. Pastaraisiais metais Venesueloje labai padidėjo maliarija sergančių žmonių skaičius. 1961 metais Venesuela tapo pirmąja pasaulio valstybe, oficialiai nugalėjusia šią ligą. Dabar šalyje užfiksuoti susirgimo atvejai mažiausiai 10-yje iš 24 valstijų. Kanados ne pelno organizacija „Icaso“, remdamasi nutekintais vyriausybės ataskaitų duomenimis, pranešė, kad šalyje plinta sunki trečiadienė maliarija (Plasmodium vivax). Venesuelos centrinio universiteto tyrimų centro duomenimis, šalyje labai trūksta vaistų, reikalingų maliarijos gydymui. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Jose Felixas Oletta sakė, kad pagal prognozes 2018 metais maliarijos atvejų padaugėjo 50 procentų.
Humanitarinės katastrofos mastas ir žemės drebėjimų pasekmės
Žuvusiųjų skaičius viršijo 1900, daugiau nei 10 000 žmonių sužeista po mirtinų žemės drebėjimų. Apie 50 000 žmonių vis dar dingę ir baiminamasi, kad jie žuvo. Oficialiais duomenimis, beveik 16 000 žmonių neteko namų arba nukentėjo nuo nelaimės, o 855 pastatai buvo apgadinti. Praėjus savaitei po žemės drebėjimo šiame regione gelbėjimo operacijos tęsiasi visą parą, siekiant surasti kuo daugiau išgyvenusiųjų.
Vakarų Venesuelos Vargaso valstijoje esančios La Guaira vyskupijos seminarijos rektorius, kunigas Wuilliamas Vázquezas, Vatikano žiniasklaidai perduoda žmonių susirūpinimą ir sielvartą po žemės drebėjimų Venesueloje. „Nelaimės mastas - milžiniškas. La Guaira regionas yra labiausiai nuniokotas, kai kurios vietos praktiškai neatpažįstamos, nes viskas sunaikinta... tai teritorijos, kurias greičiausiai teks evakuoti ir apleisti“, - sakė kunigas.
Bažnyčia šiuo metu turi pagalbos teikimo centrus tiek La Guaira, tiek keliose kitose vietose. „Caritas“ organizacijos visoje Pietų Amerikoje stiprina pastangas padėti nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Venesuelos gyventojams. Kolumbijos Katalikų Bažnyčia didina humanitarinę pagalbą, Čilės „Caritas“ paskelbė apie humanitarinės pagalbos „Solidarumo tiltai“ iniciatyvą, Brazilijos Bažnyčia pradėjo kampaniją „SOS Venezuela - solidarumas ir brolybė“, Peru „Caritas“ kartu su šalies vyskupais pradėjo nacionalinę lėšų rinkimo kampaniją.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Migracija: milijonai paliko šalį
Remiantis JT duomenimis, nuo 2014 metų iš šalies išvyko trys milijonai Venesuelos piliečių. Dauguma jų išvyko į kaimyninę Kolumbiją, kai kurie persikėlė į Ekvadorą, Peru, Argentiną, Čilę ir Braziliją. Venesuelos viceprezidentė Delcy Eloína Rodríguez Gómez bandė užginčyti JT duomenis, pareikšdama, kad juos padidino „šalys priešai“, kurios bando pateisinti karinę intervenciją.
Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais dėl tokų sąlygų iš šalies išvyko 3 milijonai gyventojų, daugiausia kitų Lotynų Amerikos šalių ir Karibų regiono kryptimis. Pastaruoju metu daugiau nei 2,3 milijono pabėgėlių iš Venesuelos buvo minimi įvairiuose pranešimuose, o pabėgėlių srautai kelia iššūkius kaimyninėms valstybėms.
Socialinis nestabilumas, protestai ir saugumas
Prezidento socialisto Nicolaso Maduro oponentai išėjo į gatves, ir opozicijos lyderis Juanas Guaidó paskelbė save laikinuoju prezidentu. Praėjusią savaitę vykusių demonstracijų metu žuvo 26 žmonės, o JT įspėjo, kad padėtis gali tapti nevaldoma. Prezidento N. Maduro griežtina savo poziciją protestuotojų atžvilgiu ir neketina leisti kištis kitoms šalims. Venesueloje jau suimta keli tūkstančiai žmonių ir kelios dešimtys žuvo.
Vis dėlto gatvėse protestuojantys žmonės neturi bendros pozicijos. Vieni labiausiai susirūpinę nesaugumu, kiti reikalauja, kad būtų išspręstas būtiniausių prekių klausimas, treti nori, kad valdžia būtų nuversta. „Vis dėlto vienijantis veiksnys - nepasitenkinimas esama padėtimi“, - mano politologė I. Giedraitytė. Tačiau yra kelios stovyklos ir pati opozicija nėra tokia vieninga, neturi priemonių paketo ir aiškaus reikalavimo.
Šiandien jau buvo minėta: pastaruoju metu daugiau nei 2,3 milijono pabėgėlių iš Venesuelos. Pirma, turime padėti savo partneriams regione susidoroti su pabėgėlių srautais iš Venesuelos. Antra, turime pasiekti, kad Venesuelos valdžios institucijos nedelsiant įsileistų humanitarinę pagalbą į šalį. Ir trečia, reikia tarptautinio tarpininkavimo ir kontaktų grupės, priimtinos abiems pusėms.
Tarptautinės pozicijos ir geopolitika
Jungtinės Valstijos, Kanada ir daugiau kaip dešimt Lotynų Amerikos šalių pareiškė palaikančios šalies parlamento vadovą Juaną Guaidó. Tuo pačiu jos atsisakė paremti prezidentą N. Maduro. Ispanija, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sausio 26 dieną pareiškė, kad oficialiai rems J. Guaidó, jei per ateinančias aštuonias dienas šalyje nebus paskelbti nauji rinkimai. Rusija pasmerkė šalis, kurios išreiškė paramą J. Guaidó, sakydama, kad tai pažeidžia tarptautinę teisę ir yra „tiesus kelias į kraujo praliejimą“.
J. Bielskienė prisimena, kad JAV, kuriai visuomet rūpėjo Venesuelos gamtos ištekliai, nuolat palaikė oligarchus. Kai į valdžią atėjo H. Chavezas ir pradėjo reformas, oligarchai priešinosi, rengė sąmokslus prieš prezidentą, tačiau, J. Bielskienės teigimu, ne be JAV pagalbos: „Būtent JAV kišimasis ir oligarchų nuolatinis spaudimas visada vertė Venesuelos valdžią imtis kažkokių priemonių - stiprinti kariuomenę, griežtinti režimą - tam, kad išsaugotų žmonių iškovotą valdžią.“
Kokios pasekmės matomos kasdieniame gyvenime?
Kasdien nužudoma daugiau nei pusšimtis žmonių - nevyriausybinių organizacijų duomenimis, kiekvieną dieną čia nužudoma apie 70 žmonių. Venesuelos smurto stebėjimo tarnyba praneša, kad 2013 m. šalyje buvo nužudyti beveik 25 tūkst. gyventojų, ir skelbia apie žmogžudysčių epidemiją. Sugedus automobiliui, šeimą plėšikai užpuolė kelyje - tokie įvykiai skatino protestus prieš itin aukštą nusikalstamumo lygį.
Daugiau nei trys milijonai Venesuelos gyventojų per pastaruosius kelerius metus paliko šalį dėl bado, medicinos pagalbos nebuvimo, didėjančio nedarbo ir nusikalstamumo. Dėl šios priežasties daugeliui Venesuelos gyventojų pasidarė sunku nusipirkti pagrindinių maisto produktų ir higienos reikmenų. Badas, vaistų stygius - situacija tokia beviltiška, kad ŽIV ir vėžiu sergantys pacientai nebegydomi, o tėvai savo alkanus vaikus yra priversti atiduoti į vaikų namus.
Galimi sprendimai ir tarptautinis vaidmuo
Poincidentiškai politikos apžvalgininkai baksnoja pirštais į neapdairią N. Maduro ekonominę politiką, Kubą, Kiniją, Rusiją bei kitus išorės veikėjus, narkotikų kartelius ir kitas priežastis. Tuo metu politologai grįžta prie išteklių prakeiksmo tezės - juk Venesuelos naftos resursai yra vieni didžiausių pasaulyje. Empiriniai tyrimai rodo, kad pasaulyje esama atvirkštinės koreliacijos tarp to, kiek valstybė turi gamtos išteklių, ir jos politinio, ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio.
I. Giedraitytė mano, kad padėtį šalyje padėtų išspręsti Lotynų Amerikos šalių sutarimas. Nesant ryžtingai kaimyninių šalių reakcijai, į diskusiją dėl Venesuelos situacijos įsitraukia ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Pirma, reikia padėti partneriams regione susidoroti su pabėgėlių srautais iš Venesuelos. Antra, reikia pasiekti, kad Venesuelos valdžios institucijos nedelsiant įsileistų humanitarinę pagalbą į šalį. Ir trečia, reikia tarptautinio tarpininkavimo ir kontaktų grupės, priimtinos abiems pusėms.
🇻🇪 Food, Humanitarian aid pawns in Venezuela political standoff | Al Jazeera
Lentelė: Pagrindiniai socialinės krizės rodikliai Venesueloje
| Rodiklis | Reikšmė / padėtis |
|---|---|
| Infliacija (2018) | ~1 300 000 % per 12 mėn. |
| Migracija nuo 2014 m. | ~3 milijonai išvykusių |
| Valstybės pajamos iš naftos | ~98 % eksporto pajamų |
| Maisto aprūpinimas | 8,2 mln. žmonių valgo du kartus per dieną ar rečiau |
| Sveikatos sektorius | Vaistų trūkumas, maliarijos atvejų augimas |
| Nelaimės (žemės drebėjimai) | Tūkstančiai žuvusių, dešimtys tūkstančių be pastogės |
Žurnalistas G. Gupta teigia, kad rimtų pokyčių protestuotojai šiuo metu neturėtų pasiekti, nes neturi plano. Tam reikia naujų rinkimų. „Jie neturi galimybės pasiekti rimtų pokyčių dar kelerius metus, kai įvyks referendumas. Kol kas viskas tėra užuominos. O tai iš dalies tik stiprina N. Maduro vyriausybę.“
Vis dėlto Venesueloje gyventojų susiskaldymas yra ryškus. Apie 40 proc. šalies gyventojų palaiko ne tiek patį N. Maduro, tiek tai, kam jis atstovauja, t. y. vadinamajai čavistinei socialistinei revoliucijai. Dauguma šių žmonių priklauso vidutinei žemesniajai klasei. Šie žmonės labiausiai pokyčius pajuto per H. Chavezo valdymo metus - tada socialiniai indikatoriai (išsilavinimas, kūdikių mirtingumas, pragyvenimo lygis ir pan.) Venesueloje pagerėjo. „Tos socialinės programos padarė savo“, - pabrėžia I. Giedraitytė.
tags: #venesuelos #socialine #padetis