Priklausomybė dažnai suvokiama klaidingai - ne kaip valios trūkumas ar apsileidimas, bet kaip sudėtinga liga, kuri pasireiškia įvairaus amžiaus, socialinės padėties ar profesijos žmonėms. Eurostat tyrimo duomenimis, net 37% suaugusiųjų Lietuvoje vaikystėje gyveno namuose, kur buvo stipriai piktnaudžiaujama alkoholiu, o 2015 m. kiekvienas trečias vaikas augo tokioje aplinkoje.
Priklausomybė turi neigiamą poveikį ne tik vartojančiajam, bet ir artimiesiems - jie patiria didelį stresą, nerimą, o vaikai auga emociškai ir fiziškai nesaugioje aplinkoje. Psichologai ir priklausomybės ligų ekspertai vienbalsiai teigia, kad priklausomybė yra šeimos liga, nes jos poveikis išbalansuoja visą šeimos sistemą. Artimieji, perimdami priklausomo asmens atsakomybes, neretai nesąmoningai palaiko jo ligą, sukeldami sau emocinį išsekimą ir kaltės jausmą.
Kopriklausomybė - priklausomo asmens artimųjų iššūkiai
Kopriklausomybė apibūdinama kaip disfunkcinis santykis, kuriame asmuo jaučia pernelyg didelį emocinį ir psichologinį priklausymą savo artimajam su priklausomybe. Šie asmenys dažnai atsisako savo poreikių, dalyvauja priklausomojo gyvenimo tvarkyme, kartais net apgailestauja ar net klaidingai mano, kad jų veiksmai prisideda prie priklausomybės palaikymo.
Pavyzdžiui, moteris gali pradėti vartoti alkoholį kartu su priklausomu vyru, tikėdama, kad taip sumažins jo vartojimą, arba prisiimti atsakomybę už partnerio skolas ar nemalonius socialinius įsipareigojimus. Kopriklausomiems asmenims būdingi jausmai, tarsi jie gyventų ne savo gyvenimą, neturi pasitikėjimo savimi, dažnai neigia situaciją ir jaučia socialinę izoliaciją bei ilgalaikį stresą.
Pirmasis ir sunkiausias žingsnis šiai grupei - pripažinti kopriklausomybę ir kreiptis pagalbos specialistų ar savitarpio paramos grupių link. Tik socialinė parama ir pagalbos priemonių taikymas gali padėti atstatyti emocinę pusiausvyrą ir pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Priklausomybės priežastys ir psichologiniai veiksniai
Netiesa, kad priklausomybę lemia vien tik laisvas pasirinkimas. Šiuolaikinė neurobiologija atskleidžia, kad priklausomybė - tai lėtinė liga, kuriai būdingi nekontroliuojami impulsyvūs elgesiai ir sutrikusi elgesio kontrolė, nepaisant žalos. Priklausomybės kilmė ir vystymasis glaudžiai susiję su ankstyvomis vaikystės patirtimis ir trauminiais įvykiais. Pavyzdžiui, vaikas, augęs šeimoje su alkoholio naudojimu ir smurtu, dažniau patiria pažeidžiamumą bei turi didesnę riziką vystytis priklausomybei suaugęs.
Neurologiniai tyrimai rodo, kad smegenų „apdovanojimo“ mechanizmai, kurie normaliame gyvenime susiję su natūraliais malonumo šaltiniais, priklausomuose žmonėse veikia kitaip. Priklausomas žmogus suvokia narkotikus ar kitus stimuliantus kaip daug svarbesnius nei sveikas gyvenimas, o priekinė smegenų dalis, reguliuojanti impulsų kontrolę, dažnai funkcionuoja nepakankamai efektyviai.
Priklausomybės ir socialinė aplinka
Vienas didžiausių rizikos veiksnių yra socialinė aplinka, kuri formuoja asmens patirtis ir reakcijas į stresą. Pavyzdžiui, karo veteranų tyrimai parodė, kad nors kariuomenėje buvo gausus heroino vartojimas, didžioji jų dalis po karo nepriklausė nuo šios medžiagos. Tai liudija, kad priklausomybės išsivystymas yra susijęs ne tiek su pačia medžiaga, kiek su psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
Šiuolaikinėje visuomenėje didėja tokių priklausomybių kaip nuo socialinių tinklų, lošimų, darbo, impulsyvaus pirkimo, taip pat ir psichotropinių vaistų neblaivumas. Šios priklausomybės mažiau matomos ir ne visada pripažįstamos, tačiau jos sukelia didelį psichologinį krūvį ir socialines problemas.
Priklausomybė ir emocinis skausmas
Priklausomybę dažnai lemia noras „užtildyti“ ar sumažinti emocinį skausmą. Neurologiniai tyrimai parodė, kad smegenyse emociškai patiriamas skausmas sukelia panašias reakcijas kaip ir fizinis skausmas, o žmogaus poreikis mažinti šį diskomfortą dažnai lemia žalingų medžiagų ar elgesio pasirinkimą.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai
„Mes laužome save įvairiais būdais, kad bent kelioms valandoms išsivaduotume nuo buvimo savimi“, - yra pasakęs gitaristas Keithas Richardsas, kalbėdamas apie priklausomybės patirtį. To priežastis gali būti gilus ir nepakeliamas skausmas ar sielvartas, kurio žmogus bando pabėgti.
Mitai apie pasirinkimo laisvę ir valios kontrolę
Vis dar paplitęs klaidingas supratimas, kad priklausomas žmogus gali tiesiog „pasirinkti“ būti nepriklausomas. Tačiau smegenų tyrimai rodo, kad veiksmai vyksta milisekundžių intervalais, per kuriuos smegenys gali kontroliuoti impulsus tik tam tikru laipsniu. Be to, priklausomybę turinčių žmonių smegenys funkcionuoja kitaip, todėl valios pastangų dažnai nepakanka.
Priklausomybė dažnai painiojama su moraliniu nusikaltimu ar moraliniu nuopuoliu, o tai dažnai lemia stigmatizaciją ir teismą vietoje gydymo. Tačiau priklausomybė yra neurobiologinė liga, kuriai reikalingas tinkamas gydymas ir socialinė pagalba.
Vaikystės aplinkos reikšmė
Vaikai, augę šeimose, kuriose yra priklausomybė ar smurtas, patiria didelį emocinį stresą. Jie auga nesaugioje aplinkoje, kurioje nesuvokia elgesio ribų, dažnai patiria nelogiškus tėvų reagavimo svyravimus, jaučia nuolatinę baimę ir gėdą. Toks auklėjimas formuoja disfunkcinius santykius, dėl ko ateityje jiems kyla rizika patiems tapti priklausomais arba turėti kitų psichologinių problemų.
Priklausomybės požymiai ir statistika Lietuvoje
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Suaugusiųjų, gyvenusių alkoholio piktnaudžiavimo aplinkoje vaikystėje dalis | 37% |
| Paauglių, kurie vartojo alkoholį per paskutinius 12 mėn. | 84,4% |
| Paauglių, kurie pradėjo rūkyti ~ | 17 metų amžius |
| Paauglių, priskirtų prie socialinių tinklų priklausomybės (~11-15 m.) | ~11% |
| Paauglių, vartojusių narkotikus bent kartą gyvenime | 14,1% |
Raminamųjų vaistų vartojimo rizikos
Raminamieji ir migdomieji vaistai gali būti reikalingi esant ūmiam nerimui ar panikos atakoms, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti priklausomybę. Reikia laikytis gydytojo nurodymų, nes vaistų vartojimo nutraukimas savarankiškai ir staiga gali išprovokuoti rimtus sveikatos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Tapimas rizikos šeima
Vaistininkė Sigita Korbutaitė perspėja, kad pavojingiausia yra raminamųjų derinimas su alkoholiu - net nedidelis alkoholio kiekis gali stipriai sustiprinti neigiamą vaistų poveikį ir kelti gyvybei pavojingas komplikacijas.
Pagalba priklausomų asmenų artimiesiems
Artimieji, gyvenantys šalia priklausomo žmogaus, dažnai nevertina savo būklės rimtumo, jaučia kaltę, nerimą, bejėgiškumą ir tapatinasi su priklausomuoju. Daugeliu atvejų artimieji neieško pagalbos sau, o tai dar labiau silpnina jų emocinę sveikatą.
Specialistai rekomenduoja artimiesiems kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, naudotis savitarpio paramos grupėmis (pvz., Alanon, Ala-teen), dalyvauti šeimos terapijoje ir mokytis teisingų komunikacijos įgūdžių taikant metodą CRAFT (Community Reinforcement and Family Training). Šios intervencijos padeda pagerinti artimųjų emocinę būklę ir skatina priklausomą asmenį kreiptis pagalbos.
Kopriklausomybės požymiai ir iššūkiai
- Emocinis išsekimas
- Pasitikėjimo savimi sumažėjimas
- Asmeninių poreikių atsisakymas
- Socialinė izoliacija
- Nemiga ir apetito sutrikimai
- Kontrolės jausmo praradimas, „tunelinis matymas“ sutelkiant dėmesį į artimojo elgesį
Visuomenės požiūris ir stigma
Priklausomybė vis dar dažnai laikoma moraline problema, kuriai reikia bausmės, o ne gydymo. Tai didina stigma ir atstumia priklausomuosius nuo pagalbos. Toks požiūris neatsižvelgia į sudėtingus psichologinius, biologinius ir socialinius veiksnius, lemiančius priklausomybės vystymąsi.
Gydytojas Gaboras Maté pabrėžia, kad priklausomybė yra skausmo ir kančios išraiška, ir reali pagalba įmanoma tik tais atvejais, kai keičiama žmogaus gyvenimo kokybė bei skausmo pojūtis.
Prevencija ir išvados
Norint sumažinti priklausomybių riziką, svarbu rūpintis vaikų emocine gerove, užtikrinti saugią ir stabilų šeimos aplinką, teikti jiems paramą ir tinkamas socialines sąlygas. Ankstyvas pagalbos suteikimas priklausomų šeimų vaikams sumažina riziką vėliau tapti priklausomais.
Svarbi prevencinė priemonė - visuomenės švietimas, empatiškas požiūris ir pagalbos sistemų plėtra tiek priklausomiems, tiek jų artimiesiems. Tik sudėtingu, daugiapusišku požiūriu į priklausomybę galima pozityviai paveikti šią opią visuomenės problemą.
tags: #veiksniai #lemiantys #priklausomybe