Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrintojai, apsilankę globos namuose, pamatė liūdną vaizdą: globotinių gyvenamieji kambariai nejaukūs, juose nėra vaikų asmeninių daiktų, nėra nuotraukų ir netgi žaislų.
Net ketvirtadalis jų apklaustų globotinių pripažino netgi negalintys išsakyti savo nuomonės, kaip turėtų atrodyti kambarys. Atsakymą į ministerijos atsiųstas patikrinimo išvadas rengianti globos namų direktorė Jūratė Pagojienė tvirtina, kad jos yra tendencingos - apžiūrėję tik keletą kambarių, tikrintojai pasmerkė įstaigą.
„Nepasakysime aštuoniolikmečiui, kad jis mašinyčių prisidėtų. Kur gyvena mažieji, yra ir žaislų, ir žaidimų kampelis, o mergaičių kambariai papuošti, ten ir nuotraukų yra. Tiesa, po renovacijos neleidom sienų badyti ir skylių daryti. Vaikų asmeninių daiktų daugiau ne gyvenamuosiuose, o poilsio kambaryje“, - aiškino J. Pagojienė.
Emocinė aplinka ir saugumo jausmas
Globos namams nėra palankios ir tikrintojų padarytos išvados apie įstaigos emocinę aplinką. Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis vaikų čia jaučiasi nesaugūs.
Net 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučiasi neapsaugoti nuo patyčių ir net 42 proc. - nesijaučia saugūs nuo smurto. Maža to, vaikų nuomonė globos namų darbuotojams per mažai rūpi. 21 proc. apklaustųjų prisipažino, kad jų pasiūlymų ir idėjų net neklausiama.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai slaugos darbuotojams Varėnoje
Direktorė mano, kad ir šie skaičiai nėra tikslūs. J. Pagojienę stebina, kad ministerijos specialistams išvadoms padaryti pakako vos pusvalandį pabendrauti su vaikais. Maža to, įstaigos vadovės nuomone, apklausdami vaikus tikrintojai nesilaikė apklausos reikalavimų.
„Septynmečiui, aštuonmečiui ir penkiolikmečiui buvo paduota ta pati anketa. Jei vaikas, turintis specialiųjų poreikių, neįskaitė klausimo ir jam draugas pirštu pabaksnojo, kur dėti pliusiuką, nemanau, kad tokia apklausa duoda teisingus rezultatus, atspindinčius tikrąją padėtį“, - pačius tikrintojus sukritikavo J. Pagojienė. Be to, pasak jos, patyčios ir smurtas tarp bendraamžių - ne vien tik šios įstaigos problema.
Drausminimo priemonės ir kasdieniai įgūdžiai
Globos namams kliuvo ir už vaikams taikomas netinkamas drausminimo priemones. Tikrintojus nustebino, kad neišsiaiškinusi, kas subraižė ką tik nudažytą sieną, globos namų administracija nubaudė visus vaikus - vieną mėnesį neišmokėjo kišenpinigių.
Departamento specialistų nuomone, tokia bausmė galėjo padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos, nes grupinių drausminamųjų priemonių taikymas supriešina vaikus. Ministerijos specialistai pabrėžė, kad personalas, užuot nubaudęs solidariai visus, turi su vaikais kalbėtis, aiškinti, koks elgesys nepriimtinas.
Panevėžio rajono vaikų globos namai nepakankamai stengiasi, kad auklėtiniai įgytų kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių. Vaikai nemokomi planuoti išlaidų maistui, nesudarytos sąlygos patiems išsirinkti ir nusipirkti drabužių - šie jiems atvežami tiesiai į globos namus.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Ministerijos specialistų nuomone, globotinis per mėnesį turėtų gauti ne mažiau nei 52 Lt kišenpinigių, o Linkaučių globos namų gyventojai gauna nuo 5 iki 80 Lt, priklausomai nuo elgesio, mokymosi rezultatų.
Gyvenimo sąlygos ir saugumas
Tikrintojai neigiamai įvertino ir neseniai renovuotas globos namų patalpas. Higienos normas, numatančias, kad vaikui turi tekti ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto, atitinka tik penki iš 14-os gyvenamųjų kambarių. Kituose vaikai gyvena pernelyg ankštai.
Taip pat įstaigoje per mažai tualetų ir dušų, bet užvis labiausiai tikrintojus šokiravo, kad kai kurios asmens higienos patalpos neturi vidinių užraktų. Vaikų saugumo personalas irgi negali užtikrinti, nes darbuotojų per mažai. Globos namuose naktimis lieka tik keturi suaugusieji - po du kiekviename aukšte.
Ministerijos tikrintojai vaikų globos įstaigoje suskaičiavo per dvidešimt pažeidimų. J. Pagojienė pripažįsta, kad ištaisyti bus tikrai ne visi. Anot direktorės, liks neišpildyti reikalavimai, susiję su patalpų konstrukcija - nepadaugės dušų ir nepadidės gyvenamieji kambariai.
„Tokių įstaigų kaip mūsų šalyje labai daug. Vienintelis dalykas, ką mes galėtume padaryti, tai trečdaliu sumažinus vaikų pakeisti gyvenimo sąlygas“, - teigė J. Pagojienė.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Direktorė sako ne su visomis ministerijos pastabomis sutinkanti. Kokioms prieštarauja, nenori komentuoti. „Kai kurios pastabos smulkmeniškos. Jei dokumente trūksta vieno žodžio, jau įrašė į išvadas“, - stebisi įstaigos vadovė.
Jos nuomone, priežiūros institucijų dėmesys vaikų globėjams yra viena priežasčių, kodėl nesikuria šeimynos, nors valstybė jose globojamam vaikui išlaikyti skiria dvigubai didesnį finansavimą nei augančiam globos namuose. „Į šeimos vaiką per didinimo stiklą niekas taip nežiūri, kaip žiūri į augantį šeimynoje ar globos namuose“, - mano J. Pagojienė.
Iš globos namus patikrinusios ministerijos išvadų sulaukę Panevėžio rajono vadovai griebėsi už galvų. Meras Povilas Žagunis buvo pasiryžęs netgi lėkti į ministeriją aiškintis. Jis neslepia buvęs įsitikinęs, kad rekonstruoti, sutvarkyti globos namai Linkaučiuose yra idealūs gyventi vaikams.
Vis dėlto Savivaldybės atstovai nulėkė ne į Vilnių, o į Molėtus, kur įkurti pavyzdiniai Lietuvoje, prieš trejus metus statyti vaikų globos namai.
Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pripažįsta: kad Panevėžio rajono vaikai gyventų taip, kaip globotiniai molėtiškiai, reikėtų statyti naujus globos namus arba perpus sumažinti vaikų. Kur tada dėti maždaug trisdešimt globotinių, jei Panevėžio rajone svetimiems vaikams duris atveria tik viena, Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyna Teberešiškių kaime, rajono valdžiai - neįmenama mįslė.
„Visoje šalyje tos pačios problemos dėl globos namų. Ministerijai turbūt pačiai teks savo reikalavimus pakeisti. Įtariame, kad juos nuo užsienio nukopijavę surašė. Sąlygos Linkaučiuose gyventi geros, bet tokių, kokių nori ministerija, neįmanoma sudaryti“, - pripažįsta V. Žiurlys. Anot jo, ir pavyzdiniais laikomi Molėtuose jau po keleto metų neatitiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimų. Mat ateityje globos namų šeimynose galės gyventi nebe po 12-a, o po 8-is vaikus.
Vadovus stebina ne tik keliami reikalavimai dėl vaikų gyvenimo sąlygų, bet ir dėl jų auklėjimo Linkaučiuose dirbantiems pedagogams išsakyti priekaištai. „Nelogiška, kad prasižengusiam vaikui globos namai nebegali neišmokėti kišenpinigių. Tai kokią dar jam drausminę priemonę sugalvoti? Mes sutinkame, kad ten bėdų yra, vaikai juk ne iš idealių šeimų atėję, bet realybėje ne visai taip, kaip tikrintojai nupiešė“, - tvirtina V. Žiurlys. Jis nemato nieko blogo ir dėl to, kad globos namų direktorė už subraižytą sieną nubaudė visus. „Direktorė neišmokėtų kišenpinigių kitur nepanaudojo, jie liko vaikų ekskursijai“, - užstojo V. Žiurlys.
Alternatyva - šeimynos
Socialinių paslaugų priežiūros departamento vedėjo pavaduotoją Kristiną Suslavičiūtę-Jokubauskienę stebina Savivaldybės gynybinė pozicija. „Visose globos įstaigose patikrinimas vyksta vienodai - kalbamasi su darbuotojais, su vaikais. Stengiamės pažiūrėti tikrai lanksčiai ir atsižvelgiame į įstaigos situaciją, bet reikalavimai privalomi visiems. Ir jie nėra nauji, parengti tikrai ne nuo kažko nusirašant, o derinti su įvairiomis asociacijomis, mokslininkais, atliekant daugybę tyrimų. Įstaigos turi siekti, kad atitiktų reikalavimus, o ne šie būtų pritempiami prie įstaigų“, - teigė K. Suslavičiūtė-Jokubauskienė.
Anot jos, savivaldybės turėtų skatinti alternatyvą globos namams - šeimynų steigimą, nes kuo didesnė globos įstaiga, tuo mažesnis juose vaikų saugumas. „Šeimynose ar parapijiniuose, mažuose globos namuose problemų gerokai mažiau“, - teigė ministerijos atstovė. Tačiau šalyje yra 60 savivaldybių, o šeimynų - tik 48-ios. Panevėžio rajone dar prieš keletą metų veikė dvi, dabar telikusi viena.
Naujamiestyje gyvenantys Alina ir Julius Vaupšai, užauginę šešis svetimus vaikus, pripažįsta, kad šeimynos atsisakė ne tik dėl savo amžiaus - kai jauniausia globotinė tapo pilnamete, J. Vaupšui buvo per 60 metų, jo žmona peržengusi 50-metį. „Turėti šeimyną iš tiesų nemaža rizika. Savo ar žmonos giminę dar gali žinoti, o paimtas globoti svetimas vaikas - tarsi baltas lapas. Kad ir ką sakytum, paveldimumas daro savo. Kartais pamatai, kad esi bejėgis ką nors pakeisti“, - teigia J. Vaupšas.
Kitų šalių patirtis
Sausio 7 d. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas mitybos gaires amerikiečiams, kurios sukėlė audringas diskusijas abiejose Atlanto pusėse. Mitybos gairės amerikiečiams 2025-2030 metams (DGA) yra rekomendacijos, kaip maitintis, kad būtų patenkinti žmogaus maistinių medžiagų poreikiai ir kartu būtų saugoma sveikata, išvengta lėtinių ligų. Nors gairės yra rekomendacinio pobūdžio, ir patys amerikiečiai pripažįsta, kad jų laikosi toli gražu ne visi, tačiau jos daro įtaką daugybės žmonių gyvenimui.
Gairės yra nacionalinės mitybos politikos pagrindas ir lemia, kokie maisto produktai gali būti tiekiami ar perkami įvairiose programose. Skaičiuojama, kad bent 16 maisto pagalbos programų, kurios remiasi gairėmis, kasmet pasinaudoja kas ketvirtas JAV gyventojas. Tarp jų - daugiau nei 30 mln. Gairėmis taip pat remiasi ir sveikatos priežiūros specialistai bei bendruomenės sveikatos darbuotojai, siekiantys skatinti sveikos mitybos įpročius.
Kas sukėlė kritikos bangą?
Įprastai iki šiol DGA būdavo išsamus, daugiau nei 100 puslapių apimties dokumentas. Naujųjų gairių apimtis - viso labo 8 puslapiai. Dar vienas ryškus pokytis - naujose gairėse akcentuojamas didesnis baltymų vartojimas ir pilno riebumo pieno produktai. Šie produktai perkeliami į vadinamosios maisto piramidės svarbiausią dalį, kartu su daržovėmis ir vaisiais.
Mitybos ekspertai šias rekomendacijas kritikuoja kaip nukrypimą nuo įprasto mokslinio konsensuso dėl augalinės mitybos ir primena, kad mėsos ir pieno produktai, kurių vartojimą skatina naujosios gairės, yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat diabeto, nutukimo veiksniai. Ekspertai pabrėžia, kad suvartojami didesni gyvulinės kilmės baltymų kiekiai gali būti žalingi sveikatai.
Dėl to ir naujųjų gairių kūrėjų teiginiai, esą besilaikant šių mitybos rekomendacijų reikšmingai sumažės lėtinių ligų ir kartu sveikatos priežiūros išlaidos, sutinkami su atvira abejone. Pokyčius lydinti kritika rodo, kad gairės, nors ir rekomendacinės, yra svarbios ir, ko gero, turės įtakos tolimesnėms diskusijoms ne tik apie amerikiečių, bet ir europiečių mitybos principus.
D. Rudžinskaitė apsilankė Delfi TV laidoje „Delfi Diena“, kurioje ne tik pristatė penkerius metus rašytą knygą, bet ir šiek tiek praskleidė savo ankstesnio gyvenimo šydą. Ji pasakojo, kad vaikystės patirtys ją paskatino apie tai prabilti garsiai. „Užaugau, išsilaisvinau iš tam tikros priespaudos. O gyventi ilgai ir ramiai man nepavyko, nes vis perskaitydavau apie vaikus, kurie patiria smurtą, tai mane šokiravo ir vis sugrąžindavo į praeitį. Po kiek laiko supratau, kad problema yra ne tik smurtas - mažai kas apie tai kalba, bet žalą vaikams daro ir religinis auklėjimas. Mano žiniomis, aš esu pirmoji, kuri ėmė garsiai apie tai kalbėti“, - teigė knygos autorė.
Deimantė pasakojo, kad leidykla su ja susisiekė pati - pastebėjo merginą socialiniuose tinkluose. „Didžiąją dalį knygos parašiau per kovido pandemiją - turėjau pakankamai laiko pasikuisti atmintyje. Kitas dalykas - aš turiu vizualią atmintį, todėl atvaizduoti visas detales nebuvo labai sudėtinga. Knyga gimė per 5 metus“, - kalbėjo pašnekovė.
Mergina laidoje prisiminė vaikystę. Ji pasakojo vienu pastebėjusi, kad šeimoje viskas vyksta priešingai, nei traktuojama išorėje - pavyzdžiui, skirtingai nei kiti vaikai, ji susidurdavo su smurtiniais išpuoliais. Kilo klaustukų ir dėl artimųjų propaguojamo tikėjimo. „Jutau labai daug priešpriešų tarp savo auklėjimo ir to, ko yra mokoma mūsų religijoje. Nebesupratau, kas darosi - tas pasaulis, nuo kurio mane visą laiką bandė saugoti, pasirodė esantis saugesnis nei mano pačios namai. Ėmus abejoti religija atėjo emocinis išsilaisvinimas“, - atviravo Deimantė.
Iš pradžių prie Jehovos liudytojų bendruomenės prisijungė jos mama, paskui į tai įsitraukė ir močiutė, anksčiau šį judėjimą vadinusi sekta. Galiausiai prie jų prisijungė ir Deimantės tėtis. Paklausta, kas lemia dvasinių bendruomenių plėtrą, pašnekovė šyptelėjo - religija, anot jos, veikia tinklinio marketing principu. „Vienas tuo įtikėjęs trokšta pasidalinti žinia su kitais. Ta žinia plinta ir kuo daugiau žmonių į tai įtrauki, tuo visiems nuo to geriau, tuo daugiau Dievo malonės taškų gauni. O prekė, kurią stumdo Jehovos liudytojai, yra amžinas gyvenimas. Tai tikrai geriau, nei koks kūno kremas. Žmonės susidomi. Tai, kad mano šeimos rate net patys didžiausi skeptikai tuo įtikėjo, parodo, kokia gera manipuliacijų sistema yra išvystyta. Tų visų vadybinių pagrindų bendruomenės nariai yra mokomi ir, kaip matome, jie puikiai įsisavina žinias“, - kalbėjo moteris.
Dėl šios priežasties, atsidūrus šalia žmonių, kurie bando įkalbėti priimti Jehovos liudytojų tiesas, tampa išties sudėtinga. Nors Deimantė tikina neturinti apčiuopiamo patarimo, padėsiančio atsilaikyti prieš bendruomenės narius, vis tik akcentuoja svarbų niuansą. „Tuo įtikėję žmonės gyvena savo pasaulyje. Jiems nereikia jokios kritikos iš šono ar iš artimųjų, nes jie tai laiko tik dar didesniu savo tikėjimo patvirtinimu. Neva pasaulis tikrai yra blogas, yra būtent taip, kaip rašo tuose leidiniuose. Jie galvoja, kad kritikai bando juos atitraukti nuo Dievo. Su pokalbiais tik sugadinsite santykius, vienintelis dalykas, ką galima padaryti - atkreipti dėmesį į tikinčiųjų vaikus. Norisi, kad kažkas juos pakalbintų, išsiaiškintų, ar jie tikrai laimingi. Manau, kad aštuonmečiui tikėti, jog Dievas jį sunaikins per Armagedoną, gyventi baimėje ir kaltėje yra tikrai nenormalu. Kas daugiau padės, jeigu ne aplinkiniai?“, - klausė „Pasaulietės“ autorė.
Vis dėlto pačiai Deimantei teko gelbėtis pačiai - niekas iš aplinkos tuokart nepasiteiravo, ar ji jaučiasi saugi. „Labai anksti supratau, kad Dievas mano maldų neklauso. Tikrai buvo situacijų, kai man reikėjo jo pagalbos. Mano viltis buvo sulaukti 18-os ir imti gyventi savarankiškai. Tuo vadovavausi visą gyvenimą. Man tėvai tai irgi nuolat primindavo teigdami, kad iki 18-os turiu gyventi pagal jų tikėjimą ir normas, o po to galėsiu daryti kaip noriu. Iki šiol džiaugiuosi kiekviena laisva savo gyvenimo diena, - šypteli pašnekovė. - Juk aš dar visai neseniai tikėjau, kad gyvenimas yra amžinas. Dabar aš jau suvokiu jo laikinumą ir vertinu tas trumpas dienas.“
Su tėvais D. Rudžinskaitė nebendrauja jau 12 metų. Paskutinį kartą jie buvo susitikę per senelio laidotuves, tiesa, ir tada vieni kitiems neištarė nė žodžio. „Mes vieni kitus ignoravom, net nepasisveikinom. Su tėvais nebelikę jokio santykio, o su seneliais kurį laiką dar bendravau. Vis tik kai pradėjau viešai kalbėti, seneliams pasidarė per skaudu. Gal jiems buvo nemalonu prieš kaimynus, gal jie tiesiog nenorėjo priimti tos informacijos, viską neigė ir paprasčiausiai nustojo su manimi bendrauti“, - kalbėjo Delfi TV laidos viešnia.
Jehovos bendruomenės nariai vis dar bando netiesiogiai susisiekti su Deimante, bandydami įrodyti, kad tai, kas parašyta knygoje, nėra tiesa. „Jie labai nori, kad žodis būtų suteiktas ir jiems. Jie jaučiasi lyg apšmeižti“, - šyptelėjo „Delfi Diena“ viešnia, pokalbio pabaigoje dar kartą pridurdama, kad šiandien jaučiasi kaip niekada laiminga.
Vaiko apsauga: įvadas – Prievartos požymiai ir rodikliai | NSPCC mokymasis
Molėtų policijos areštinėje atsidūrė vyras, kuris būdamas girtas skriaudė savo vaikus - sūnui žarstekliu nudegino skruostą, o dukrai kelis kartus įspyrė. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį apie 18 val. 30 min. Molėtų r., namuose, neblaivus (1,88 prom. alkoholio) vyras (gim. 1972 m.) žarstekliu nudegino aštuonmečiui sūnui skruostą bei kelis kartus trenkė trylikametei dukrai į pilvą ir skruostą. Nukentėjusieji į medikus nesikreipė.
Svarbu: Jei pastebėjote smurto požymius, nedelskite kreiptis į policiją arba kitas atsakingas institucijas.
tags: #varenoje #smurtas #prie #astuonmeti