Šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje vartotojai yra įpratę didžiuosiuose prekybos centruose ir mažmeninės prekybos vietose matyti produktus iš viso pasaulio. Šie iš užsienio importuojami produktai suteikia vartotojams gerokai didesnę pasirinkimo laisvę.
Importo ir eksporto poveikis BVP ir valiutos kursui
Bendrasis vidaus produktas (BVP) - tai bendras šalies ekonominės veiklos matas, parodantis šalies ekonomikos išsivystymo lygį. Importas ir eksportas yra svarbūs išlaidų metodo, kuris taikomas apskaičiuojant BVP, komponentai. Kai eksportas viršija importą, grynasis eksportas yra teigiamas. Tai rodo, kad šalis turi prekybos perteklių. Kai eksportas yra mažesnis už importą, grynojo eksporto rodiklis yra neigiamas.
Prekybos perteklius prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Kai eksportas yra didesnis, tai reiškia, kad šalies gamyklose ir pramonės įmonėse pagaminama daug produkcijos, ir kad dirba daugiau žmonių, kad šios gamyklos veiktų. Kai šalis importuoja prekes, iš tos šalies iškeliauja lėšos. Vietos įmonės yra importuotojai. Jos atlieka mokėjimus užsienio subjektams arba eksportuotojams.
Aukštas importo lygis rodo, kad šalies vidaus paklausa yra didelė ir kad jos ekonomika auga. Sveika ekonomika galima vadinti tokią ekonomiką, kurioje auga ne tik eksportas, bet ir importas. Tai paprastai rodo ekonomikos stiprumą ir tvarų prekybos perteklių arba deficitą.
Ryšys tarp šalies importo ir eksporto bei jos valiutos kurso yra sudėtingas, nes tarp tarptautinės prekybos ir šalies valiutos vertinimo būdo yra nuolatinis grįžtamasis ryšys. Valiutos kursas turi įtakos prekybos pertekliui arba deficitui, kuris savo ruožtu daro įtaką valiutos kursui, ir kt. Tačiau apskritai silpnesnė šalies valiuta skatina eksportą ir brangina importą.
Taip pat skaitykite: Valstybių priklausomybės nuo žaliavų eksporto analizė
Infliacija ir palūkanų normos daro įtaką prekių importui ir eksportui visų pirma dėl jų poveikio valiutos kursui. Didesnė infliacija paprastai lemia didesnes palūkanų normas. Neaišku, ar dėl to valiuta stiprėja, ar silpnėja. Pagal nepadengtų palūkanų normų pariteto (NPNP) teoriją dviejų šalių palūkanų normų skirtumas yra lygus tikėtinam jų valiutų kursų pokyčiui.
Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad tam tikra Lietuvoje pagaminta prekė, kurios kaina Lietuvoje yra 10 EUR, bus eksportuojama į Kiniją. Tarkime, kad valiutos kursas yra 7.4 CNY / 1 EUR. Jei euro kursas Kinijos juanio atžvilgiu sustiprėtų iki 8.1 CNY (už 1 EUR) ir darant prielaidą, kad Lietuvos eksportuotojas nedidintų prekės kainos, jo kaina Kinijos importuotojui padidėtų iki 81 CNY. Tai gali priversti Kinijos importuotoją ieškoti pigesnių analogiškų prekių kitose vietose. Taigi, euro vertės padidėjimas beveik 10 % juanio atžvilgiu sumažino Lietuvos eksportuotojo konkurencingumą Kinijos rinkoje. Tuo tarpu, jei viskas vyksta priešingai, t.y. Kinijos gamintojas eksportuoja prekę į Lietuvą ir juanis atpinga lyginant su euru, nuvertėjęs juanis euro atžvilgiu pagerina Kinijos eksportuotojo konkurencingumą Lietuvos rinkoje, nes Lietuvos vartotojai turi galimybę produktą įsigyti žemesne kaina.
Priklausomybės nuo rinkų apibrėžimas ir pagrindinės rizikos
Priklausomybė nuo esamų rinkų reiškia situaciją, kai įmonės ar šalies ekonomika yra pernelyg priklausoma nuo vienos ar kelių rinkų, kuriose parduoda savo prekes ar paslaugas. Ši priklausomybė gali būti susijusi su konkrečiais regionais (pvz., ES, NVS), atskiromis šalimis (pvz., Vokietija, Rusija) arba tam tikrais sektoriais (pvz., transporto paslaugos).
Priklausomybė nuo esamų rinkų kelia įvairių rizikų. Ekonominiai sunkumai ar politinė nestabilumas vienoje ar keliose pagrindinėse rinkose gali smarkiai paveikti įmonių pelningumą, eksportą ir visą šalies ekonomiką. Pavyzdžiui, jeigu didelė dalis Lietuvos eksporto tenka vienai šaliai, o toje šalyje įvyksta ekonominė krizė, Lietuvos įmonės gali patirti didelių nuostolių.
Specifinės rizikos
- Rizika dėl valiutos svyravimų: valiutos kurso pokyčiai gali sumažinti arba padidinti eksporto konkurencingumą.
- Politinis ir ekonominis nestabilumas rinkose: sankcijos, prekybos ribojimai ar krizės mažina paklausą.
- Struktūrinė priklausomybė: eksportuojami žemos pridėtinės vertės produktai (pusgaminiai, gamybos paslaugos) yra mažiau atsparūs svyravimams.
- Koncentracija sektoriuose: jei dominuoja keli sektoriai (pvz., transporto paslaugos), tai didina pažeidžiamumą.
Lietuvos eksporto situacija, struktūra ir iššūkiai
Lietuvos ūkis vis labiau orientuojasi į užsienio rinkas, nes eksportas didina ūkio subjektų pelningumą, skatina veiklos plėtrą ir internacionalizaciją, greičiau atsiperka investicijos, kuriamos naujos darbo vietos. Eksporto augimas ir struktūra: bendras Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas kasmet augo. Eksportas sudarė didelę dalį BVP.
Taip pat skaitykite: Lietuvos gerovės valstybės modelis
Prekių ir paslaugų santykis Lietuvos eksporto sektoriuje pastaraisiais metais keitėsi. Daugiausia eksportuojama į ES valstybes nares. Tačiau pamažu didėja ir NVS valstybių rinkų svarba Lietuvos gamintojams. Iš kitų valstybių grupės reikėtų išskirti Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinkas.
Pažiūrėjus į grafiką, rodantį ką Lietuva daugiausia eksportuoja, atrodytų, jog esame šalis, labai turtinga nafta, bei gamina nemažai transporto priemonių. Jei kalbėtume apie užsienyje konkurencingiausius Lietuvos ūkio sektorius, ko gero būtų galima išskirti nebent baldų pramonę. Per daugelį metų, pigi darbo jėga bei daug vietinės žaliavos leido šiai pramonės šakai neblogai įsitvirtinti kitose rinkose. Deja, dauguma jų eksportuoja tik pusgaminius, arba gamybos paslaugą (gaminius be „vardo“) dirbdami mažo pelningumo segmente. Jokių kitų tarptautiniu mastu konkurencingumu pasižyminčių sektorių, kurie turėtų ženklios įtakos šalies ekonomikai, deja, Lietuva kol kas neturi.
Reeksportas - tai importuotų prekių eksportas į kitas valstybes. Didelę dalį prekių reeksporto teko NVS valstybių rinkai, o reikšminga dalis - ES rinkai. Tačiau prekių reeksportas nėra diversifikuotas. Lietuvos paslaugų eksporto sektoriuje dominuoja transporto paslaugos. Didesnės pridėtinės vertės produktų ir aukštųjų technologijų sektoriai bendroje Lietuvos eksporto struktūroje kol kas sudaro tik nedidelę dalį viso eksporto.
Strategijos priklausomybei nuo rinkų mažinti
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo esamų rinkų ir padidinti eksporto stabilumą, būtina įgyvendinti įvairias strategijas. Rinkų diversifikavimas yra viena iš pagrindinių strategijų. Tai reiškia, kad įmonės ir šalys turėtų siekti plėsti savo eksporto rinkas, įtraukiant naujas šalis ir regionus. Lietuvos atveju, tai galėtų būti Tolimųjų Rytų, Pietų Amerikos, Vidurio Rytų rinkos.
Naujų rinkų paieška: Aktyviai ieškoti naujų rinkų, kuriose Lietuvos produkcija galėtų būti konkurencinga. Rinkos tyrimai: Atlikti išsamius rinkos tyrimus, siekiant nustatyti potencialias rinkas ir jų poreikius. Dalyvavimas tarptautinėse parodose ir misijose: Dalyvavimas tarptautinėse parodose ir verslo misijose padeda pristatyti Lietuvos produkciją ir užmegzti ryšius su potencialiais partneriais.
Taip pat skaitykite: Socialiniai rodikliai Lietuvoje
Produktų ir paslaugų diversifikavimas: Be rinkų diversifikavimo, svarbu diversifikuoti ir eksportuojamus produktus ir paslaugas. Tai reiškia, kad įmonės turėtų siekti kurti ir eksportuoti didesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, o ne tik tradicinius produktus. Inovatyvių produktų kūrimas: Investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, siekiant kurti inovatyvius produktus ir paslaugas. Aukštųjų technologijų sektorių plėtra: Skatinti aukštųjų technologijų sektorių plėtrą, nes šie sektoriai gali sukurti didesnę pridėtinę vertę. Parama rinkodaros ir organizacinėms inovacijoms: Teikti paramą rinkodaros ir organizacinėms inovacijoms diegti, nes tai padeda įmonėms tapti konkurencingesnėms tarptautinėse rinkose.
Įmonių kooperacija ir klasterizacija yra svarbi priemonė, siekiant padidinti įmonių konkurencingumą ir palengvinti įsiliejimą į dideles užsienio rinkas.
Finansinė ir informacinė parama: Teikti finansinę paramą įmonėms, pradedančioms veiklą ar plėtrai užsienio rinkose. Informacinė parama: Teikti eksportuotojams aktualią informaciją apie ekonominę situaciją ir teisinį reguliavimą konkrečiose rinkose. Mokymai ir konsultacijos: Organizuoti mokymus ir konsultacijas įmonių darbuotojams, siekiant ugdyti eksportui reikalingas kompetencijas.
Eksporto skatinimo prioritetai
Nustatyti eksporto skatinimo prioritetus, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: lietuviškos kilmės prekes ir paslaugas eksportuojantys sektoriai; inovatyvius ir didesnės pridėtinės vertės produktus kuriantys sektoriai; santykinai mažiau eksportuojantys sektoriai (ypač tie, kurių įmonės yra regionuose); įmonių kooperacija ir klasterizacija.
Paklausos įtaka eksportui
Paklausa yra svarbiausias veiksnys, į kurį planuodami savo ekonominę veiklą orientuojasi prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai. Paklausos dydis, tendencijos, struktūra (pagal esamų ir potencialių vartotojų grupes), priklausomybė nuo kainų ir kitų veiksnių nuolat analizuojami rinkos tyrimais.
Paklausą didina prekės ar paslaugos kainos mažėjimas, jos pakaitalų kainų didėjimas, vartotojo pajamų didėjimas, efektyvi reklama, lūkesčiai dėl šios prekės ar paslaugos pabrangimo artimiausiu metu, jos madingumas ir vartotojo skonio atitikimas. Prekės ar paslaugos paklausos reagavimą į jai poveikį darančių veiksnių pokyčius parodo paklausos elastingumo koeficientai. Paklausos elastingumas kainos atžvilgiu apskaičiuojamas kaip paklausaus kiekio procentinio pokyčio ir kainos procentinio pokyčio santykis.
Socialinės įmonės pavyzdys
Socialinė įmonė, turinti Europos Sąjungoje galiojantį vaistų gamintojo sertifikatą, inovatyvi, taikanti savo veikloje naujausius mokslo pasiekimus bendrovė, gali būti puikus pavyzdys, kaip sumažinti priklausomybę nuo vietinės rinkos.
Lietuvos perspektyvos pasaulio eksporto rinkose. Pokalbio svečias - Olivija Sendžikė
Tarptautinės prekybos politika ir istorinis kontekstas
Atkk rus nepriklausomybė, 1990 m. Lietuvoje buvo pradėtos vykdyti esminės politinės ir ekonominės reformos, kurio tikslas buvo sukurti demokratinę tvarką ir sąlygas rinkos ekonomikai. Viena iš pagrindinių ekonominės reformos priemonių buvo užsienio prekybos liberalizavimas ir institucijų valdymo bei užsienio prekybos politikai kurti bei vykdyti sukūrimas. Buvo priimta daug sprendimų, kuriais remiantis sukurta užsienio prekybos politikos formavimo struktūra.
Toliau siekdama narystės Pasaulinėje Prekybos Organizacijoje bei Europos Sąjungoje, Lietuva pradėjo keisti savo užsienio prekybos politiką, kuriai būdingas prekybos liberalizavimas, konkurencingumas, veikiantis laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis, visa tai padėjo Lietuvai tapti patrauklesne užsienio partneriams. Taigi integracija į Pasaulinę Prekybos Organizaciją ir Europos Sąjungą prisidėjo prie spartesnio Lietuvos užsienio prekybos liberalizavimo, prekybinių santykių su kitomis valstybėmis plėtros bei užsienio prekybos apyvartos augimo.
Europos Sąjungos vidaus rinka yra viena didžiausių rinkų pasaulyje. Tai, jog atskiros Europos Sąjungos valstybės narės funkcionuoja kaip vieninga ekonomika, skatina prekybą tarp šių valstybių, didina produktyvumą bei konkurencingumą. Tai daro teigiamą įtaką ir visuomenės gerovei.
Teorinės tarptautinės prekybos įžvalgos
Tarptautinėje prekyboje svarbios mainų ir specializacijos prielaidos: gamybos sąlygų skirtumai, gamtinių išteklių kiekis, darbo sąnaudų ir technologijų skirtumai lemia kainų skirtumus. Vykstant tarptautiniams mainams, šalys aprūpina pasaulinę rinką tomis prekėmis, kurių gamyba yra jų viduje palyginti pigi, o importuoja tas prekes, kurių gamyba šalyje yra žymiai brangesnė nei jų įsigijimas pasaulinėje rinkoje.
Protecionizmo ir laisvosios prekybos diskusijos rodo, kad kiekviena valstybė siekia apsaugoti savo interesus. Protekcionizmas taikomas tam tikrose situacijose siekiant apsaugoti vietines pramonės šakas, o laisvoji prekyba propaguoja didesnį ekonominį efektyvumą pasauliniu mastu.
Praktiniai žingsniai verslui ir politikai
- Atlikti išsamius rinkos tyrimus ir identifikuoti potencialias naujas eksporto rinkas.
- Investuoti į inovacijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias gamybos šakas.
- Skatinti įmonių kooperaciją, klasterizaciją ir eksportuotojų tinklų kūrimą.
- Teikti finansinę ir informacinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, pradedančioms eksporto veiklą.
- Formuoti politiką, kuri mažina valiutos svyravimų poveikį ir stabilizuoja eksporto konkurencingumą.
Lentelė. Pagrindinės priemonės priklausomybei mažinti
| Priemonė | Tikslas | Numatomas efektas |
|---|---|---|
| Rinkų diversifikavimas | Sumažinti koncentracijos riziką | Didesnis eksporto stabilumas |
| Produktų diversifikavimas | Padidinti pridėtinę vertę | Aukštesnės maržos, mažesnis pažeidžiamumas |
| Inovacijų skatinimas | Kurti konkurencingus produktus | Ilgalaikė konkurencija užsienio rinkose |
| Finansinė parama ir mokymai | Palengvinti įėjimą į užsienio rinkas | Greitesnė tarptautinė plėtra |
Siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir sumažinti pažeidžiamumą, svarbu, kad tiek verslas, tiek valstybė veiktų koordinuotai: skatintų eksporto diversifikaciją, investuotų į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą, teiktų paramą įmonėms ir stiprintų inovacijų ekosistemą.
tags: #valstybiu #priklausomybe #nuo #eksporto