Kol viešojoje erdvėje verda diskusijos apie II pensijų pakopą, dalis gyventojų pastebi, kad viena alternatyva lieka tarsi nuošalyje - trečioji pensijų pakopa, apie kurią kalbama gerokai rečiau. „Tame triukšme apie II pensijų pakopą nepelnytai pamirštame, kad galime kaupti III pakopoje. Ir kad ji patiks daug kam, kam kliūva vienas ar kitas II pakopos aspektas“, - socialiniuose tinkluose rašo vienas gyventojas.
Kuo skiriasi II ir III pensijų pakopos?
Paprastai I pensijų pakopa laikoma senatvės pensijos kaupimas „Sodroje“. II pakopa - papildomos pensijos kaupimas II pakopos fonduose kiekvieną mėnesį mokanat įmokas iš nuosavos algos (3 proc. algos) ir papildomos įmokos iš valstybės biudžeto (1,5 proc. vidutinio atlyginimo šalyje). III pakopa - visiškai savarankiškas kaupimas: kiek žmogus nori, tiek kaupia, kada nori, tada kaupia, kada nori nustoja kaupti.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), svarbiausia suprasti vieną dalyką - II ir III pensijų pakopos nėra viena kitos pakaitalas. Esą tai yra dvi skirtingos kaupimo formos, kurios gali viena kitą papildyti, tačiau nėra skirtos „pakeisti“ viena kitą.
Ar verta pereiti iš II pakopos į III?
Vertinant grynai finansiškai, pereiti iš II pakopos į III dažniausiai neapsimoka, ypač jei kaupimo tikslas yra būtent pensija. Taip yra todėl, kad, be paties gyventojo, įmokos už jį į II pakopos pensijos fondą yra mokamos ir iš valstybės biudžeto. Nors jos nėra didelės, jos vis tiek suteikia papildomą naudą, palyginti su III pakopa, į kurią įmokas moka vien tik pats gyventojas.
Be to, II pakopoje taikomi šiek tiek mažesni mokesčiai. Jie siekia iki 0,5 proc. nuo sukaupto turto. Tuo metu mokesčiai kai kuriuose III pakopos fonduose gali siekti 1,5 proc. O tai ilgalaikėje perspektyvoje taip pat turi reikšmės galutiniam rezultatui. „Jeigu kalbame apie kaupimą pensijai, finansiškai naudingiausias pasirinkimas dažniausiai išlieka II pakopa“, - aiškina LIPFA.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Vis dėlto pabrėžiama, kad III pakopa taip pat turi savo vietą, tik ji atlieka kitą funkciją. III pakopa taip pat skirta ilgalaikiam kaupimui, tačiau jos pagrindinis privalumas - didesnis lankstumas. Žmogus pats sprendžia, kada ir kiek kaupti, o prireikus gali lėšas įmokėti ar išsiimti laisviau, nei tai leidžiama II pakopoje. Būtent dėl šio lankstumo III pakopa gali būti geras papildomas sprendimas. Tačiau, kaip nurodo LIPFA, ji neturėtų būti vertinama kaip alternatyva II pakopai, ypač tiems, kurie nuosekliai kaupia pensijai.
Rizika ir istorija
Paklaustas apie socialiniuose tinkluose dažnai pasirodančius teiginius, esą kaupti III pakopoje rizikinga, nes galima „nueiti į minusą“ ar net prarasti pinigus, LIPFA pabrėžia, kad svarbu nepamiršti vieno dalyko - bet koks investavimas yra susijęs su rizika. Vis dėlto III pakopos pensijų fondai Lietuvoje veikia jau daugiau nei 20 metų. Per šį laikotarpį jų rezultatai buvo skelbiami kasdien, o fondų vertė tiek kilo, tiek krito. Ilgesniu laikotarpiu investavimo rezultatai išlieka teigiami, o trumpalaikiai svyravimai yra natūrali investavimo proceso dalis. Tai rodo, kad trumpalaikiai svyravimai yra neišvengiami, tačiau ilguoju laikotarpiu investavimas į III pakopos fondus istoriškai buvo pelningas.
Mokestinės pasekmės - kada reikia deklaruoti ir kas nutinka išsiėmus lėšas
Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė pažymi, kad deklaruodami metines pajamas gyventojai gali pasinaudoti GPM lengvata įmokoms į III pensijų pakopos fondus. „Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje gyventojas gali deklaruoti jo sumokėtas įmokas kaip apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas ir dėl to susigrąžinti dalį sumokėto GPM arba sumažinti mokėtiną GPM“, - aiškina R. Virvilienė.
Tačiau situacija keičiasi, jei sukauptos lėšos išsiimamos anksčiau laiko. Jei gyventojas kaupimo laikotarpiu naudojosi GPM lengvata ir nutraukia III pakopos pensijų kaupimo sutartį anksčiau nei po 5 metų nuo sutarties sudarymo bei kai iki senatvės pensijos amžiaus lieka daugiau kaip 5 metai, grąžinamos įmokos, kurioms buvo taikyta lengvata, apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. „Nepriklausomai nuo to, ar pensijų kaupimo sutartis pasibaigia, ar nutraukiama, išmokamos išmokos dalis, viršijanti įmokas (prieaugis), nėra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms ir laikoma pajamų mokesčiu apmokestinamosiomis pajamomis“, - pabrėžia VMI atstovė.
VMI atkreipia dėmesį, kad mokestinės pasekmės labai priklauso nuo to, ar gyventojas kaupimo laikotarpiu naudojosi GPM lengvata. Jeigu gyventojas III pakopoje kaupė, bet deklaruodamas pajamas nepasinaudojo GPM lengvata, tuomet vėlesnis lėšų atsiėmimas nesukelia pareigos grąžinti mokesčių ar mokėti papildomą GPM už pačias įmokas. „Tuo atveju, kai gyventojas kaupimo laikotarpiu nesinaudojo minėta mokesčio lengvata, grąžinamos įmokos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nes GPMĮ tokioje situacijoje numato mokesčio lengvatą“, - teigia R. Virvilienė.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimas dirbantiems senjorams
Tačiau svarbu atskirti įmokas nuo prieaugio. Net ir tuo atveju, kai lengvata nebuvo taikyta, investicinis prieaugis išlieka apmokestinamas kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos. Nuo 2026 m. sausio 1 d. tokios pajamos iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) bus apmokestinamos 15 proc. tarifu, o viršijanti dalis - taikant pagrindinius 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifus.
Ar atsiranda mokestinės prievolės perkeliant lėšas iš II į III?
VMI taip pat paaiškina, kad pats lėšų atsiėmimas iš II pensijų pakopos ir jų pervedimas į III pakopą savaime nereiškia papildomų mokestinių prievolių. „Išmokos iš II pakopos pensijų fondų, kurios išmokamos Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka, yra laikomos pajamomis, tačiau gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, - nurodo R. Virvilienė. Tai taikoma tais atvejais, kai išmokos gaunamos sulaukus nustatyto pensinio ar priešpensinio amžiaus arba dėl priežasčių, susijusių su sveikata. Taip pat GPM neapmokestinamos ir tos išmokos, kurias gyventojai gaus nusprendę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
VMI pabrėžia, kad vertinant galimas mokestines pasekmes svarbiausia atsižvelgti į tai, ar buvo taikyta GPM lengvata, kokio amžiaus yra gyventojas ir kokiu pagrindu lėšos išmokamos.
Kada gyventojas privalo deklaruoti pajamas VMI?
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nustatyta kam reikia deklaruoti pajamas. Šio įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad deklaruoti pajamas iki gegužės 1 d. privalo visi praėjusiais metais gavę pajamų asmenys. Tačiau kartu įvardijama vienintelė sąlyga, leidžianti nedeklaruoti pajamų. Dalis žmonių mano, kad deklaruoti pajamas privaloma jei žmogus turėjo teises į tam tikras lengvatas (pvz. mokėjo už studijas ar augino nepilnametį vaiką). Lengvatos, už kurias galite susigrąžinti pajamas - tai ne pareiga, o tik Jūsų teisė, todėl vargu ar valstybė supyks jei nuspręstumėte nepasiimti iš jos kišenės Jums priklausančių pinigų.
Vis dėlto, deklaruoti pajamas turint lengvatų paprastai apsimoka. Deklaruoti pajamas yra būtina, jei gavote ne su darbo santykiais susijusių pajamų. Iš esmės viena bendra taisyklė apsprendžia, kam reikia deklaruoti pajamas, o kam ne. Deklaruoti yra būtina, kai valstybė iš Jūsų tikisi papildomų mokesčių ir neprivaloma, kai valstybė Jums skolinga.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla Lietuvoje
Jeigu Jūs gavote papildomų pajamų, vadinasi tikėtina, kad turėsite sumokėti papildomų mokesčių, todėl gavus papildomų pajamų reikia deklaruoti pajamas.
Pagrindiniai atvejai, kai privaloma deklaruoti
- gavote B klasės pajamų (pvz., nuomos pajamos, palūkanos, pajamos už parduotą 3 metus nuosavybėje neišlaikytą automobilį);
- gauti su darbo santykiais nesusijusios pajamos, kurioms taikomi progresiniai tarifai ar papildomi mokesčiai;
- norite pasinaudoti mokesčio lengvatomis (pvz., už studijas, gyvybės draudimą, įmokas į pensijų fondus);
- gavote dovanų daugiau nei 2,5 tūkst. eurų ar palūkanų daugiau nei 500 eurų;
- gavote pajamas užsienyje - priklauso nuo rezidavimo statuso, pajamų rūšies ir dvigubo apmokestinimo susitarimų.
Praktiniai patarimai pensininkams ir kauptojams
Jeigu gyventojas kaupimo laikotarpiu nesinaudojo GPM lengvata, grąžinamos įmokos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nes GPMĮ tokioje situacijoje numato mokesčio lengvatą. Tačiau investicinis prieaugis visada yra apmokestinamas kaip su darbo santykiais nesusijusios pajamos.
VMI pabrėžia, kad vertinant galimas mokestines pasekmes svarbiausia atsižvelgti į tai, ar buvo taikyta GPM lengvata, kokio amžiaus yra gyventojas ir kokiu pagrindu lėšos išmokamos.
Jei svarstote pervesti lėšas ar pereiti iš II į III pakopą, verta atidžiai įvertinti: ar kaupimo tikslas yra pensija, ar jums svarbesnis lankstumas; ar naudojotės GPM lengvata; kiek liko iki pensijos; kokie galimi mokesčiai už fondų valdymą. Vertinant grynai finansiškai, pereiti iš II pakopos į III dažniausiai neapsimoka, ypač jei kaupimo tikslas yra būtent pensija.
Kaip deklaravimas vyksta praktikoje?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet parengia preliminarias deklaracijas ir teikia vedlio gidus, kad būtų paprasčiau pildyti deklaraciją nuotoliniu būdu. VMI šiemet parengė 2,3 mln. preliminarių deklaracijų. Iš jų apie 1,7 mln. yra užpildytos, todėl jas reikės tik peržiūrėti ir pateikti. VMI skelbia, kad šiemet deklaravimo forma yra paprastesnė, kad nekiltų sunkumų ją pildyti nuotoliniu būdu, nes nebelieka pilkųjų deklaracijų formų - gyventojai deklaruodami turės atsakyti į klausimus.
Gyventojai pajamas deklaruoti turi iki gegužės 4 d. Gyventojai, kurie deklaruos investicinę sąskaitą, deklaraciją gali teikti iki birželio 1 d. Aktualu: GPM permokos grąžinamos iki liepos 31 d. visiems teisingai ir laiku deklaravusiems pajamas. Deklaraciją pateikus ar patikslinus po gegužės 4 d. (deklaruojantiems investicinę sąskaitą po birželio 1 d.), GPM permokos grąžinamos per 90 d.
Dėl sudėtingesnių atvejų, pavyzdžiui, gavus pajamų užsienyje ar turint neaiškumų dėl GPM lengvatų taikymo, patartina kreiptis į VMI specialistus arba pasitarti su mokesčių konsultantu.
| Aspektas | II pakopa | III pakopa |
|---|---|---|
| Valstybės įmokos | Taip (dalis iš valstybės biudžeto) | Ne (įmokos tik iš gyventojo) |
| Mokesčiai už valdymą | iki 0,5% nuo turto | gali siekti 1,5% ar daugiau |
| Lankstumas | Mažesnis | Didesnis |
| GPM lengvata | Netaikoma tokiu pačiu būdu | Taikoma įmokoms, deklaruojant metinę pajamų mokesčio deklaraciją |
| Išmokų apmokestinimas | Neapmokestinamos išmokos pagal įstatymą sulaukus pensinio amžiaus | Jei naudota GPM lengvata ir nutraukta anksčiau laiko - grąžinamos įmokos apmokestinamos 15% GPM |
Apibendrinant - jei kaupimo tikslas yra pensija, finansiškai dažnai labiau apsimoka likti II pakopoje dėl valstybės įmokų ir mažesnių mokesčių. Tačiau III pakopa yra vertinga dėl savo lankstumo ir gali būti naudinga kaip papildoma kaupimo priemonė. Jei naudojote GPM lengvatą, labai svarbu žinoti galimas pasekmes nutraukus kaupimą anksčiau laiko bei ar reikės deklaruoti ir grąžinti lengvatą.
tags: #ar #pensininkas #deklaruoja #papildomas #pajamas