Valstybinio socialinio draudimo pensijos (toliau - socialinio draudimo pensijos) ir valstybinės pensijos Lietuvoje yra dvi atskiros pensijų rūšys, kurios skiriasi skyrimo pagrindu, dydžiu, gavėjų grupe bei apskaičiavimo principais. Šiame tekste išdėstome esmę, aiškiai lyginame svarbiausius kriterijus ir pateikiame duomenis, kurie padės suprasti, kada ir kam priklauso viena ar kita pensija.
Kuo valstybinės pensijos skiriasi nuo socialinio draudimo pensijų
Kitaip nei „Sodros“ senatvės pensijos, valstybinės pensijos mokamos nepriklausomai nuo žmogaus mokėtų įmokų ar sukaupto stažo. Jos mokamos už žmogaus statusą ar profesiją. Socialinio draudimo pensijos, priešingai, yra priklausomos nuo draudžiamųjų pajamų, sumokėtų įmokų ir sukaupto stažo, nustatytų Socialinio draudimo pensijų įstatymo reikalavimų.
Valstybinės pensijos - kam jos priklauso
Lietuvoje mokamos tokios valstybinės pensijos: I ir II laipsnio, I ir II laipsnio našlių ir našlaičių, nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų valstybinės pensijos. Jos dažniausiai skiriamos dėl asmens statuso (pvz., buvę pareigūnai, nukentėjusieji, olimpinių žaidynių čempionai) arba už konkrečius nuopelnus (pvz., Lietuvos nacionalinė premija, aukštos pareigos valstybėje).
I laipsnio valstybinės pensijos
Dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis asmenys: kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą pripažintas kario savanorio teisinis statusas; kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė premija; ėję Seimo pirmininko, ministro pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas; kurie yra olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių čempionai.
Pirmojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 4 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 297,12 euro (74,28 Eur x 4).
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
II laipsnio valstybinės pensijos
Dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo į „Sodrą“ gali kreiptis: motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę 5 ar daugiau vaikų (įvaikių); garbės donoras; asmenys, kuriems pagal Pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių statuso įstatymą pripažintas laisvės kovų dalyvio teisinis statusas; olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių prizininkai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydis - 2 valstybinių pensijų bazės. 2026 m. tai yra 148,56 euro.
Valstybinių pensijų našlių ir našlaičių pensijos
Jeigu sutuoktinis, mama, tėvas buvo I ar II laipsnio valstybinės pensijos gavėjas, jam mirus, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl valstybinės našlių pensijos arba valstybinės našlaičių pensijos. Valstybinė našlių pensija - 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Valstybinė našlaičių pensija yra 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Jeigu našlaičių yra daugiau, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., o bendra našlaičiais likusiems vaikams skirta pensija negali viršyti 80 proc. mirusiajam mokėtos valstybinės pensijos dydžio. Jei nėra asmenų, kuriems skiriama našlio valstybinė pensija, kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 proc., bendra našlaičiams mokamų pensijų suma negali viršyti 100 proc. mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio.
Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos
Nukentėjusiais pripažinti asmenys, jų našlės, našliai ar našlaičiai į „Sodrą“ gali kreiptis dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, jų našlių ar našlaičių pensijų skyrimo. Nukentėjusio asmens našlaičiai privalo pasirinkti ar norės gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlaičių pensiją ar socialinio draudimo našlaičių pensiją. Nukentėjusio asmens našlė ar našlys gali gauti šias pensijas - valstybinę našlių pensiją ir socialinio draudimo našlių pensiją.
Taip pat skaitykite: Naujausia Pensijų Įstatymo redakcija
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė (VPB). Nuo 2026 m. pradžios VPB yra 74,28 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos gali būti nuo 1,1637 VPB iki 8 VPB arba nuo 83,9 euro iki 594,24 euro, priklausomai nuo to, kaip žmogus yra nukentėjęs.
Nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos dydis yra 30 proc. mirusiam priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydžio.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos
Teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi šie Lietuvos piliečiai: Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; profesinės karo tarnybos kariai; Valstybės saugumo departamento sistemos ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai; prokuratūros pareigūnai; Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą; vidaus tarnybos sistemos pareigūnai; Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.
Pareigūnų ir karių pensijai gauti užtenka 20-25 metų tarnybos stažo. Atleistiems dėl sveikatos arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, užtenka 5 metų stažo.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į tarnybos laiką pensijai skirti ir nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.
Taip pat skaitykite: Nauji pareigūnų pensijų įstatymai
Mokslininkų valstybinės pensijos
Sulaukę senatvės pensijos amžiaus, netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir neturintys draudžiamųjų pajamų, gautų dirbant mokslinį darbą valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, gali pateikti „Sodrai“ prašymą dėl mokslininkų pensijos skyrimo. Už kiekvienus pilnus daktaro stažo metus mokama 10 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės. Už kiekvienus pilnus habilituoto daktaro stažo metus papildomai mokama dar 5 proc. to mėnesio valstybinių pensijų bazės.
Mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x valstybinių pensijų bazė + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x valstybinių pensijų bazė. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro.
Valstybinio socialinio draudimo pensijos - kas tai ir kaip skaičiuojamos
Socialinio draudimo pensijos paprastai skiriamos asmenims, kurie sukaupė reikalingą draudžiamąjį stažą ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas („Sodrai“). Socialinio draudimo pensijos dydis priklauso nuo draudžiamosios veiklos trukmės, darbo užmokesčio vidurkių ir taikomų skaičiavimo formulių pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.
6 straipsnio nuostatos numato, kad nesukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir neturintys draudžiamųjų pajamų tam tikros grupės asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo profesinės tarnybos kario pareiginės algos ar žvalgybos pareigūno tarnybinio atlyginimo arba valstybės tarnautojo, specialiojo atašė ar pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento darbo užmokesčio.
Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus asmuo su negalia, ar jo globėjas, slaugantis namuose - taip pat draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu, jeigu neturi draudžiamųjų pajamų.
Traducinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų.
Pagrindiniai praktiniai skirtumai - trumpai
- Skyrimo pagrindas: valstybinės pensijos - statusas, nuopelnai, profesija; socialinio draudimo pensijos - sumokėtos įmokos ir sukauptas stažas.
- Dydis: valstybinės pensijos dažnai nustatomos fiksuotomis valstybinių pensijų bazės dalimis; socialinio draudimo pensijos priklauso nuo darbo užmokesčio ir stažo.
- Teisė kreiptis: valstybinės - aiškiai apibrėžtos grupės (pvz., pareigūnai, nukentėjusieji, mokslininkai); socialinio draudimo - visi draudžiami asmenys sukaupę reikiamą stažą.
- Paveldimos pensijos dalys: valstybinės - našlių ir našlaičių pensijos konkrečiais procentais (20 %, 30 %), su apribojimais; socialinio draudimo - turi savas taisykles našlių/našlaičių pensijoms.
Kaip pasirinkti ir ko tikėtis
Jeigu asmuo atitinka kriterijus gauti valstybinę pensiją (pvz., buvo pareigūnas, nukentėjusysis ar mokslininkas), jis gali kreiptis dėl valstybinės pensijos nepriklausomai nuo savo sumokėtų įmokų. Jei žmogus dirbo ir mokėjo „Sodros“ įmokas, jo pagrindinė priemonė gauti pajamas senatvėje - socialinio draudimo pensija, kurios dydis priklausys nuo įmokų ir draudžiamojo stažo.
Kas nutiks, jei išseks socialinio draudimo lėšos ir negalėsite išeiti į pensiją?
Naudingos pastabos ir nuorodos į teisės aktus
Informacija šiame straipsnyje rėmėsi teisės aktų nuostatomis ir viešai prieinama informacija apie valstybinių pensijų bazę bei skyrimo kriterijus. Valstybinių pensijų bazė nuo 2026 m. sausio 1 d. - 74,28 euro. Informacija atnaujinta 2026-05-21.
| Aspektas | Valstybinė pensija | Socialinio draudimo pensija |
|---|---|---|
| Skyrimo pagrindas | Statusas, profesija, nuopelnai | Įmokos ir sukauptas stažas |
| Dydžio nustatymas | Valstybinių pensijų bazė (VPB) ir fiksuoti koeficientai | Darbo užmokesčio vidurkis ir stažas |
| Pavyzdys (2026) | I laipsnio - 4 VPB = 297,12 €; II laipsnio - 2 VPB = 148,56 € | Kintamas, priklauso nuo individualių įmokų |
| Našlių/našlaičių pensijos | 20% našlių, 30% našlaičių (su apribojimais) | Pagal socialinio draudimo taisykles |
Renkantis ar vertinant savo pensijų perspektyvas, svarbu atsižvelgti į tai, ar asmuo turi teisę į kurį nors valstybinės pensijos tipą, ar jo pagrindinis pajamų šaltinis senatvėje bus socialinio draudimo pensija. Dėl konkrečių sprendimų ir prašymų pateikimo rekomenduojama kreiptis į „Sodrą“ ar atsakingas institucijas, kurios administruoja valstybinio socialinio draudimo ir valstybinės pensijos mokėjimus.
tags: #valstybiniu #ir #socialiniu #draudimu #pensiju #skirtumai