Psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš opiausių šių laikų socialinių problemų visame pasaulyje. Ši problema turi didžiulį poveikį ne tik asmens sveikatai, bet ir jo socialinei gerovei, darbingumui bei gyvenimo kokybei.
Socialinis darbas Lietuvoje siekia vos keletą dešimtmečių, tačiau socialiniams darbuotojams jau teko daugybė išbandymų bei iššūkių. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.
Psichikos negalios samprata ir charakteristikos
Psichikos negalia apima mąstymo, emocijų ir elgesio sutrikimus, kurie apsunkina žmogaus gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime. R. Carter ir S. K. Golant teigia, jog psichikos negalia pasireiškia mąstymo bei emocijų sutrikimais, taip pat kliedesiais ir haliucinacijomis, kalbos ir bendravimo, suvokimo ir jausmų savivokos, ryšio su išoriniu pasauliu, savikontrolės ir (arba) motorikos sutrikimais.
Psichikos negalia daro žmogų iš dalies neįgalų, nes paveikia jo darbingumą, santykius su kitais žmonėmis ir trukdo rūpintis savimi. Negalios terminą būtina nagrinėti dviem tarpusavyje susijusiais aspektais: pirmas apima norminius aktus, antras - negalią, kaip individo statusą aplinkinių atžvilgiu lemiančią charakteristiką.
Integracija reiškia skirtumų pripažinimą, suteikiant vietą žmogui, kuris kitaip būtų atstumtas ar izoliuotas. Integracijos tikslas - skatinti visuomenę priimti individų kitoniškumą kaip normalų reiškinį. Nors kai kurių autorių teiginiai skiriasi, tačiau apibendrinant galima teigti, kad integracija yra procesas, kurio metu asmenys yra įtraukiami į visuomenę ir gali visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Teisinė padėtis ir reformos Lietuvoje
Nuo 2024 m. sausio 1 dienos prasidėjo negalios reforma: „Dar arčiau žmogaus“, į kurią bus įtraukti principai, atitinkantys Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Šios reformos pokyčiai turės įtakos neįgaliųjų ir jų artimųjų kasdieniam ir socialiniam gyvenimui, užtikrinant teises ir galimybes įvairiose gyvenimo srityse.
Negalią ir individualios pagalbos teikimo poreikius nustatys Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Institucinės globos pertvarkos projekto antrasis etapas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ prasidėjo 2020 m. gegužės pradžioje. Šį projektą finansuoja Europos socialinis fondas, o įgyvendina Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, bendradarbiaudamas su projekto partneriais - paslaugų teikėjais.
Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka. Dideli globos namai žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia pertvarkomi į nedidelius globos namus, kuriuose teikiama neįgaliesiems reikalinga individuali priežiūra, leidžianti jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje.
Bendruomeninės paslaugos ir jų formos
Bendruomenėje teikiamos paslaugos yra alternatyva stacionariai globai ir yra aukštos kokybės socialinės, sveikatos ir kitos paslaugos, teikiamos bendruomenėje įvairiomis formomis ir būdais. Šios paslaugos sudaro sąlygas neįgaliesiems gyventi bendruomenėje ir skatinti jų savarankiškumą.
Lietuvos regionuose (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės ir Telšių) intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems teikiamos keturių rūšių bendruomeninės paslaugos:
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
- Socialinės dirbtuvės. Jose ugdomi, mokomi ir palaikomi darbingo amžiaus protinę ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių darbo įgūdžiai ir padedama jiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje.
- Apsaugotas būstas. Ši paslauga skirta iš dalies savarankiškiems suaugusiems, turintiems psichikos sveikatos problemų, suteikiami butai. Apsaugotas būstas skirtas neįgaliesiems, kad jie galėtų pabandyti gyventi nuomojamuose namuose ar butuose.
- Įdarbinimas su pagalba. Ši paslauga padeda darbingo amžiaus žmonėms, kurie nori ir gali dirbti bendroje darbo rinkoje, tačiau negali rasti darbo dėl negalios ar socialinės diskriminacijos arba negali įsitvirtinti darbo rinkoje.
- Pagalba priimant sprendimus. Tai neįgaliųjų įgalinimas, pasitelkiant sprendimų priėmimo asistentus ir specializuotas komandas.
Kiekvieno programoje dalyvaujančio asmens atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą paramą - nuo persikėlimo į būstą iki tikslų siekimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje.
Socialinis darbas psichikos dienos stacionare
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi grandis teikiant pagalbą psichikos negalią turintiems asmenims. Čia asmenys gali gauti įvairias paslaugas, tokias kaip psichiatrinė priežiūra, psichologinė pagalba, socialinis darbas ir užimtumo terapija.
Psichiatrinė priežiūra: Gydytojo psichiatro konsultacijos, medikamentinis gydymas. Psichologinė pagalba: Individualios ir grupinės psichologo konsultacijos. Socialinis darbas: Pagalba sprendžiant socialines problemas, tarpininkavimas, konsultavimas. Užimtumo terapija: Įvairios veiklos, padedančios asmenims atgauti socialinius įgūdžius ir pasirengti darbui.
Socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos dienos stacionare, psichikos negalią turintiems asmenims teikia emocinę paramą ir palaikymą kasdieniais klausimais, tarpininkauja sprendžiant jiems aktualius klausimus su kitomis institucijomis, įgalina veikti savarankiškai, spręsti kilusias problemas.
Tyrimai rodo, kad psichikos dienos stacionaruose teikiamos paslaugos yra naudingos asmenims su psichikos negalia. Jos padeda pagerinti jų emocinę būseną, socialinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie mokesčius Lietuvoje?
Socialinio darbo metodai dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis naudojami įvairūs metodai, priklausomai nuo asmens poreikių ir situacijos. Kai kurie iš jų:
- Individualus konsultavimas: Padeda asmeniui geriau suprasti savo ligą, įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus.
- Šeimos terapija: Padeda šeimai geriau suprasti asmens ligą ir sukurti palaikančią aplinką.
- Grupės terapija: Suteikia asmenims galimybę pasidalinti savo patirtimi, gauti paramą ir išmokti naujų įgūdžių.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda asmenims pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Psichosocialinė reabilitacija: Padeda asmenims atgauti socialinius įgūdžius, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę.
- Alternatyvioji komunikacija: Tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
- Meninės veiklos taikymas: Meninė kūryba ir meninė saviraiška yra puikios galimybės geriau pažinti save filosofiškai, fiziologiškai, emociškai.
Socialinio darbo kontekste svarbus pats kūrybinis procesas, kuris suteikia ugdomąjį, terapinį bei atpalaiduojantį poveikį. Meninė veikla pirmiausia palengvina socialinio darbuotojo bendravimą su neįgaliuoju. Ypač tais atvejais, kai asmeniui sunku tinkamai išreikšti savo mintis ar trūksta bendravimo įgūdžių.
Socialinio darbuotojo vaidmenys ir kompetencijos
Socialiniai darbuotojai atlieka įvairius vaidmenis, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis: vertintojas, tarpininkas, advokatas, konsultantas, švietėjas. Vertintojas: Įvertina asmens poreikius ir stipriąsias puses, sudaro individualų pagalbos planą. Tarpininkas: Padeda asmeniui gauti reikiamas paslaugas ir išteklius. Advokatas: Gynė asmens teises ir interesus. Konsultantas: Teikia konsultacijas ir paramą asmeniui ir jo šeimai. Švietėjas: Šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Svarbiausios socialinio darbuotojo kompetencijos: žinios apie psichikos ligas ir negalią; įgūdžiai vertinti asmens poreikius ir stipriąsias puses; įgūdžiai taikyti įvairius socialinio darbo metodus; įgūdžiai bendrauti ir bendradarbiauti su asmenimis, šeimomis ir kitais specialistais; gebėjimas spręsti etines dilemas.
Norint veiksmingai dirbti su psichikos negalią turinčiais asmenimis, socialiniai darbuotojai turi turėti platų žinių ir įgūdžių spektrą. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Tai skatina darbuotojų motyvacijos augimą ir užtikrina organizacijos narių kvalifikacijos lygio išlaikymą.
Iššūkiai, stigma ir diskriminacija
Stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės. Visuomenės neigiamos nuostatos apie psichikos negalią gali apsunkinti asmenų integraciją į visuomenę ir trukdyti jiems gauti reikiamą pagalbą.
2020 m. spalio mėnesį „Visuomenės nuostatų apklausos“ duomenimis - visuomenė tampa tolerantiškesnė, tačiau nepakankamai. Pavyzdžiui, 45 proc. respondentų teigė, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis arba nuomoti jiems būsto (51 proc.). Psichosocialinę negalią turintys asmenys taip pat yra dažniausiai minima žmonių grupė, su kuria respondentai nenorėtų dirbti (40 proc.).
Tyrimo duomenys atskleidė, kad silpniausiai išreikštą nuostatą į psichikos neįgaliųjų socialinę integraciją turi Lietuvos gyventojai, stipriausiai išreikštą patys psichikos neįgalieji ir psichikos sveikatos specialistai.
Darbo rinkos integracija ir valstybės parama
Kadangi neįgalieji turi turėti lygias galimybes ir būti lygiaverčiais visuomenės nariais visose gyvenimo srityse, o vienas iš būdų užtikrinti neįgaliųjų lygybę - užtikrinti jų užimtumą atviroje darbo rinkoje kartu su negalios neturinčiais asmenimis.
Pagal 2021 m. pirmo pusmečio pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistinius duomenis dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų buvo 44 579, iš jų socialinėse įmonėse dirbo kiek daugiau nei 4500 žmonių, t.y. apie 10 procentų. Pagal statistiką patvirtinta ir tai, kad žmonės su negalia labiau nori dirbti atviroje darbo rinkoje, tad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tęsia viešąsias konsultacijas su socialiniais partneriais, siekdama aptarti ministerijos pasiūlymų paketą, kaip sudaryti palankias sąlygas neįgaliųjų užimtumui atviroje darbo rinkoje.
Valstybė siūlo paramą dirbantiems atviroje darbo rinkoje:
- Įdarbinimas subsidijuojant. Siūloma stipendijas skirti reguliariai, neišskiriant asmenų dėl negalios.
- Darbo vietų pritaikymas. Siūloma subsidijuoti darbo įrangos, darbo sąlygų, galimybių ir poilsio patalpų pritaikymui.
- Pagalba įdarbinant ir pradėjus dirbti. Siūlomos naujos profesinio pritaikymo priemonės, subsidijuoti asistentų išlaidos.
- Tęsiamos priemonės paramai neįgaliųjų profesiniam mokymui, mobilumui ir savarankiškam darbui.
Parama asmenims su negalia dirbantiems atviroje darbo rinkoje labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti socialinę apsaugą ir lygybę. Svarbu, kad ši parama būtų teikiama atsižvelgiant į individualius poreikius ir aplinkybes.
Deinstitucionalizacija ir jos poveikis integracijai
Deinstitucionalizacija - tai procesas, kurio metu pereinama nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu svarbu užtikrinti, kad asmenys su psichikos negalia gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą bendruomenėje.
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese: padeda asmenims pereiti iš institucinės globos į gyvenimą bendruomenėje; koordinuoja paslaugas ir užtikrina, kad asmenys gautų reikiamą pagalbą; teikia paramą asmenims ir jų šeimoms; šviečia visuomenę apie psichikos negalią ir mažina stigmą.
Vykstant institucinėms globos įstaigų pertvarkoms, kai iš didelių globos namų žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia perkeliami į nedidelius globos namus, taip leidžiant jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje.
Iššūkiai socialiniame darbe su psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis, susiduria su įvairiais iššūkiais ir dilemomis. Kai kurie iš jų: stigma ir diskriminacija; išteklių trūkumas; etinės dilemos; profesinis perdegimas.
Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Patiriami iššūkiai sietini su paslaugų teikimo tvarka, paslaugų teikimo tvarkaraščio individualizavimu.
Tyrimų įžvalgos ir visuomenės nuostatos
Daktaro disertacijos santrauka: Social integration opportunities for people with mental disabilities in Lithuania. Psichikos neįgaliųjų socialinė integracija pagerina neįgaliųjų gyvenimo kokybę, lengvina psichikos negalios naštą asmeniui ir visuomenei, mažina jų socialinę atskirtį.
Psichikos neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos apima ne tik materialinių, finansinių, žmogiškųjų išteklių užtikrinimą, bet ir integracijos proceso dalyvių Lietuvos gyventojų, psichikos sveikatos specialistų, psichikos neįgaliųjų ir jų artimųjų pasirengimą priimti psichikos neįgaliuosius į savo tarpą.
2014 metais „The Economist“ atliko tyrimą, kuriame buvo lyginama 30 Europos šalių situacija dėl asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, integracijos. Lyginant situaciją nustatyta, kad psichikos ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių Europoje, bet jos gydomos prasčiausiai, nes psichikos ligos sunkiau nustatomos, nei kai kurios kitos ligos.
Social integration is a particularly relevant issue not only in Lithuania but also in most countries worldwide, as it aims to ensure that all individuals have equal opportunities and rights to participate in social life. It contributes to reducing social exclusion and discrimination that may arise due to negative attitudes and intolerance.
Praktinės rekomendacijos ir perspektyvos
Socialinio darbo principai šioje srityje: orientacija į asmenį, įgalinimas, socialinė įtrauktis, bendradarbiavimas. Orientacija į asmenį: Socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams. Įgalinimas: Asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose.
Bendradarbiavimas: Socialinis darbas apima bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis ir specialistais, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą asmeniui. Svarbu pajausti psichinės negalios asmens norus, ir būti dėmesingu. Visa tai suteikti padeda ne tik dirbančiojo su neįgaliuoju socialinio darbo žinios, bet ir jo paties asmenybės savybės, nuostatos bei tai, kokią prasmę jis suteikia savo darbui.
Socialinės kampanijos, švietimas ir viešosios iniciatyvos gali prisidėti prie stigmos mažinimo ir visuomenės nuostatų keitimo. Parama darbe, profesinis tobulėjimas ir aiškios paslaugų teikimo gaires užtikrina, kad pagalba psichikos negalią turintiems asmenims būtų nuosekli, prieinama ir orientuota į jų savarankiškumą.
| Paslauga | Tikslas |
|---|---|
| Socialinės dirbtuvės | Ugdyti darbo įgūdžius ir padėti įsidarbinti |
| Apsaugotas būstas | Leisti gyventi mažose grupėse, formuoti savarankiškumą |
| Įdarbinimas su pagalba | Pagelbėti įsidarbinti atviroje darbo rinkoje |
| Pagalba priimant sprendimus | Stiprinti asmens gebėjimą tvarkyti asmeninius reikalus |
Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelę pažangą neįgaliųjų socialinės integracijos srityje. Vykstant institucinėms globos įstaigų pertvarkoms, kai iš didelių globos namų žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia perkeliami į nedidelius globos namus, taip leidžiant jiems tapti savarankiškesniems, ugdyti darbo ir buitinius įgūdžius, rūpintis savimi, dirbti ir gyventi bendruomenėje.