Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Pamatus šiam vertinimui turi ir šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti pensijų sistema. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Kaip manote, ar tokia pinigų suma Jums užtikrins komfortabilią senatvę ir ar mažėjant dirbančiųjų ir pensininkų santykiui galima tikėtis drastiško bazinių pensijų augimo ateityje? Labiau tikėtina, kad ne. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą.
Pensijų kaupimo sistema gali būti apibūdinama kaip galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis - nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Tačiau realybė tokia, kad ir kokią pensiją gausite iš Sodros, ji Jums greičiausiai neužtikrins „sočios“ senatvės.
Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti valstybės subsidija būstui?
Įmokos dalis į II pakopos fondus nuo 2004 metų nuolat keitėsi: 2004-2008 metų laikotarpyje ji kito nuo 3% iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalis sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais įmokų dalis liko nepakitusi, o papildoma dalis padidinta iki 2%. 2020 metais planuojama, kad iki 3.5% bus padidinta socialinio draudimo įmokos dalis. Taigi, jei viskas bus pagal planą, 2020 metais kaupiant maksimaliai kas mėnesį bus galima sukaupti 7.5% nuo pajamų, o tai yra labai artima rekomenduojam minimaliam santaupų dydžiui - 10%.
II pakopos fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio: kuo didesnis atlyginimas, tuo didesnės įmokos į fondą. Tačiau svarbu, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums - mirus, ją paveldės Jūsų vaikai, o valstybė neturės į tai jokių teisių. Tačiau II pakopos kaupimas turi trūkumų: jo sutarties nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Taip pat yra mokesčiai: įsigijimo mokestis (0.5-1.0%), metinis valdymo mokestis (0.65-1.0%), o tuo atveju, jei norėsite keisti fondą ar valdytoją, gali būti papildomų mokesčių.
Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys, net ir tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pakopose. Galite pasirinkti kelis III pakopos fondus. Svarbus privalumas - mokestinė lengvata: iki 15% grąžinamas pajamų mokesčio dydis (GPM) nuo įmokų, sumokėtų per metus. Jei lėšos laikomos ne trumpiau kaip 5 metus ir gaunama išmoka sulaukę 55 metų, gali būti taikoma dar skatinamoji lengvata. Tačiau trumpalaikis laikymas gali reikalauti grąžinti 15% GPM lengvatą valstybėje.
III pakopos fondai leidžia apsidrausti nuo rizikų ir pasirinkti tiek konservatyvius, tiek rizikingesnius sprendimus. Pasirinkti tinkamą fondą rekomenduojama įvertinant rizikos toleranciją, amžių ir laikotarpį iki pensijos. Prieš pasirenkant fondą būtina susipažinti su taisyklėmis ir mokesčiais. Taip pat gali būti taikoma gyvybės draudimo įmoka anuitetui mokėti, o išmokos gali būti mokamos vienkartine arba periodine forma. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustatoma, kokio amžiaus ir kokio kapitalo reikia, kad būtų išmokama vienaari ar periodinė išmoka.
Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą Lietuvoje 2024 m. rugsėjo mėn. siekė apie 640 eurų. Norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį į tą, kurį žmogus turėjo prieš išeidamas į pensiją, reikalingos bent 70 proc. ankstesnių pajamų atitinkančios išmokos, kas šiandien sudarytų apie 950 eurų. Kaip užsitikrinti tokias pajamas ir kokiais rinkoje egzistuojančiais instrumentais tai galima padaryti? Swedbank investicijų valdymo atstovo teigimu, Lietuvoje egzistuoja trijų pakopų pensijų sistema, o dalyvavimas kiekvienoje pakopoje gali padėti pasiekti pakankamą pajamų lygį ateityje.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Kodėl neužtenka „Sodros“?
Kartais girdima nuomonė, kad pakanka vien Sodros pensijos, tačiau daugelio ekspertų nuomone, norint užsitikrinti orų gyvenimą senatvėje, būtina gauti pajamas iš kelių šaltinių (pensijų fondų ar kitų investicinių priemonių). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pabrėžia, kad šiuolaikinė demografija - mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė - lemia, jog ateityje didės pensininkų skaičius, o dirbančiųjų - mažės, todėl augantys iššūkiai valstybei gali pareikalauti didesnių išlaidų arba kitų finansavimo šaltinių.
Iki 2070 m. prognozuojama, kad pagyvenusių žmonių koeficientas išaugs iki 67, palyginti su dabartiniu 30, tai dar kartą rodo būtinybę ruoštis individualiai. Pasak Lietuvos bankų ir Tarptautinių organizacijų prognozių, vien Sodros pensija ir II pakopos sukauptas turtas gali užtikrinti apie 35-55 proc buvusio atlyginimo - trūkstamą dalį galima ir būtina papildomai kaupti III pakopo fonduose arba investuoti papildomai.
Swedbank atstovo teigimu, ateityje reikšminga tampa ir darbdavių prievolė prisidėti prie III pakopos fondų, o trijų pakopų sistema jau yra susiformavusi kaip geriausia praktika daugelyje vakarietiškų šalių. Pavyzdžiui Danijoje, Islandijoje, Olandijoje ir Izraelyje darbdaviai prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo programų, o pensijų išmokos dažnai siekia 70-90 proc. buvusio atlyginimo.
III pakopos kaupimas - privalumai ir rizikos
- Ilgalaikio kaupimo grąža gali būti mokesčiais nekaupama iki 5 metų iki pensijos.
- GPM lengvata gali būti taikoma, jei įmokos mokamos į III pakopą; galima susigrąžinti iki 20% įmokų (maksimali suma - 300 eurų).
- Darbdaviai gali papildomai prisidėti prie darbuotojo III pakopos fondo.
Tačiau III pakopos kaupimas turi rizikų: įmokos nėra garantuotos, fondų vertė kinta rinkoje, o išmokų apimtis priklauso nuo rinkos sąlygų. Todėl svarbu suprasti rizikas, pasirinkti tinkamą fondą ir stebėti mokesčius bei taisykles. Be to, reikia įvertinti laiką iki pensijos ir asmeninį rizikos toleravimą.
II pakopos fondų pasirinkimas ir mokestis
Prieš pasirenkant pensijų fondą, būtina susipažinti su taisyklėmis ir mokesčiais. Įmokos dalis yra susijusi su konkrečiu laikotarpiu, o po to gali keistis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar jūsų įmokos bus nuosekliai pervedamos, ar reikės savarankiškai valdyti įmokas. Pasirinkus III pakopą, galima pasinaudoti papildomomis lengvatomis, kurias gali taikyti darbdaviai ir valstybė.
Taip pat skaitykite: Valstybės finansuojamas draudimas
Be to, Lietuvoje dalis pensijų išmokų mokama kaip anuitetas per gyvybės draudimo bendrovę - tai užtikrina nuolatinį mokėjimą iki gyvos galvos. Anuiteto pasirinkimas turi įtakos mokėjimų dydžiui ir paveldėjimo sąlygoms. Lietuvos bankas teikia bazinę anuiteto dydžio lentelę, kurioje nurodoma, koks amžius ir kokios lėšos reikalingos, kad būtų išmokama vienkartinė ar periodinė išmoka.
Kaip sutaupyti ateities poreikiams?
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinąja stažo dalimi gali siekti apie 640 eurų. Norint išlaikyti panašų gyvenimo lygį, būtina siekti 70% ankstesnių pajamų, t.y. apie 950 eurų. Pasak Swedbank investicijų valdymo atstovo, trijų pakopų sistema ir dalyvavimas I, II bei III pakopose gali padėti pasiekti pakankamą pajamų lygį ateityje. Svarbu pradėti nuo profesinės karjeros pradžios ir nuolat nukreipti dalį lėšų į II ir III pakopos fondus bent trisdešimčiai metų.
Iki 2025 m. keičiantis galiojusioms GPM lengvatoms kaupimui III pakopoje, ypač svarbus taps darbdavio prisidėjimas. Taip pat galimybė dalyvauti III pakopoje išlieka ir toliau, o darbdaviai gali nukreipti dalį atlyginimo į pensijų fondą neatskaičius darbo mokesčių (iki 25% įprastų pajamų).
Keičiasi ir valstybės parama: iki 2024 m. pabaigos galiojo GPM lengvata III pakopos kaupimui, o nuo 2025 m. pradžios galimybė naudotis šia lengvata tęsis tik tam tikromis sąlygomis. Gyventojai, kurie sutartis sudarė iki 2025 m. pabaigos, gali iki 2035 m. pasinaudoti lengvata. Tačiau būtina atidžiai įvertinti, ar nauda iš lengvatos atsvers rizikas ir mokesčius.
Pagrindiniai pasirinkimai ir rekomendacijos
- Pradėti kaupti II pakopo fondus kuo anksčiau ir periodiškai didinti įmokas, tuo didesnės ateities pensijos galimybės.
- Atskirti I (Sodros) pensiją nuo II ir III pakopų kaupimo - užtikrinti daugiau šaltinių pajamoms senatvėje.
- Įvertinti rizikos toleranciją ir pasirinkti konservatyvų arba subalansuotą III pakopos fondą, ypač likus keliems metams iki pensijos.
- Aptarti su darbdaviu galimybes papildomai prisidėti prie III pakopos fondų.
- Pasinaudoti gyvybės draudimo anuitetu, pasirinkti tinkamą išmokėjimo formą ir paveldėjimo sąlygas.