Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyviosios pagalbos principai grindžiami senomis medicinos vertybėmis, tačiau ji yra moderni, įrodymais pagrįsta sritis, kurios tikslas - mažinti kančią ir palaikyti orumą visais ligos etapais.
Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas.
Slaugos paslaugų lygiai Lietuvoje
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus: ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Taip pat skaitykite: Atjauta ir viltis paliatyvioje pagalboje
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pats, kas slaugos paslaugos namuose. Ambulatorinę paliatyvąją pagalbą teikia poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, o ambulatorinę pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo. Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas - gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika, kt. - reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Diagnozės ir slaugos plano sudarymas vyksta, siekiant užtikrinti kokybišką priežiūrą namuose. Jei asmeniui taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvavimo ir individualios pagalbos poreikio. Daugiau informacijos pateikiama interneto svetainėse ir savivaldybių nuorodose.
Abi paslaugų rūšys - ir ambulatorinė, ir dienos stacionaro - yra kompensuojamos iš ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Norėdami matyti įstaigas jūsų mieste, ieškokite informacijos apie paslaugą „Paliatyvioji pagalba“ ir savivaldybę.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatos priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakare. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris gali įtraukti kitus specialistus. Esant indikacijoms, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ teikiančias reikiamas paslaugas (pvz., stomoms formuoti mechaniniam žarnų nepraeinamumui). PSD apdrausti žmonės gali pasirinkti įstaigą, kurioje norėtų gauti paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Siuntimą reikia arba nebūtina, kai pacientas perkeliamas iš vienos įstaigos į tą pačią įstaigą su paliatyviąja pagalba.
Dažnesni klausimai apie pradžią ir pabaigą
Kada baigiasi gydymas ir prasideda slauga? Aktyvaus gydymo nutraukimas nėra lygu palikimui be pagalbos. Kartais liga progresuoja ir organizmas silpsta, todėl nėra galimybių toliau agresyviam gydymui. Tačiau paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui - ji vadinama palaikomąja pagalba arba „best supportive care“. Artimieji dažnai įsitraukia tik kai būklė pablogėja, tačiau tai nėra vienintelis kelias. Kartais kova su liga reiškia didelę kančią, o ne realią naudą. Jei pacientas gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis.
Taip pat skaitykite: EPAP veikla
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui. Tačiau rezultatams reikia laiko - nauda dažniausiai matoma kai paslaugos teikiamos kelis mėnesius.
Paliatyviosios priežiūros tikslas pirmiausia - gyvenimo kokybė, o ne tik laiko trukmė. Ji padeda anksti atpažinti ir valdyti simptomus: skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą. Tyrimai rodo, kad ankstyva priežiūra mažina depresiją ir nerimą, suteikia pacientui saugumo jausmą bei palaiko ryšius su artimaisiais. Taip pat ji padeda priimti geresnius gydymo sprendimus, kai pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą ir galimas išeitis.
Tyrimai rodo, kad ankstyva paliatyvioji priežiūra sumažina „krizes“, rečiau reikia skubios pagalbos ar intensyviosios terapijos, mažiau taikomas agresyvus gydymas paskutinėmis savaitėmis. Nauda juntama ir artimiesiems: jie supranta situaciją, mažėja neapibrėžtumas ir emocinė įtampa. Tyrimai rodo, kad artimieji, kurių šeimos nariams buvo taikoma ankstyva paliatyvioji priežiūra, rečiau patiria komplikuotą gedėjimą ir jaučiasi labiau įtraukti į sprendimus.
Kas yra paliatyvioji priežiūra
Paliatyviosios pagalbos etika ir holistinis požiūris
Vaizdo įrašuose akcentuojama, kad paliatyvioji pagalba - tai visapusiška pagalba: žmogaus fiziologiniai, psichologiniai, socialiniai ir dvasiniai poreikiai yra vienkartinio požiūrio dalis. Etinis požiūris į gydymą skatina pagarbaus bendravimo, empatijos, įsiklausymo ir išklausymo principus tarp medikų, pacientų ir jų artimųjų. Paliatyviosios medicinos etiką apima paciento orumo išsaugojimas, individualių poreikių paisymas ir visuomenės informavimas apie galimybes gauti pagalbą ankstyvoje stadijoje.
Paliatyviosios slaugos sėkmė nėra vien apie medicinines procedūras; ji apima kasdieninį tikslų siekimą - sumažinti kančią, pagerinti gyvenimo kokybę, sušvelninti gydymo šalutinius poveikius ir užtikrinti žmogų visuose jo gyvenimo etapuose. Daugelis tyrimų rodo teigiamą ankstyvos paliatyviosios priežiūros įtaką pacientų ir jų šeimų gerovei, tačiau svarbu prisiminti, kad rezultatai atsiranda per laiką ir yra priklausomi nuo nuosekliai teiktų paslaugų trukmės.
Taip pat skaitykite: Svarba, tikslai ir iniciatyvos
Pristatoma svarbi žinia: paliatyvioji pagalba - tai medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga. Ji skirta ne tik gyvenimo pabaigai, bet ir ankstyvose progresuojančios ligos stadijose - valdyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę. Tarptautinės gairės rekomenduoja ankstyvą palaikymą net metastazavus ligai ir jo suvedimą su aktyviu gydymu.
Pakartotinai apie terminologiją ir plėtrą
Terminas „paliatyvus“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio pallium ir reiškia apsiaustą, skydą - idealiai atspindint pagrindinį tikslą: apsaugoti pacientą nuo simptomų agresyvumo ir komfortuoti jį visais etapais. Paliatyviosios pagalbos evoliucija apima įvairias praktikas, kurios nepriklauso nuo organų būklės ar amžiaus, ir orientuojasi į viso paciento ir jo šeimos poreikių tenkinimą.
Paliatyvioji pagalba - tai ne hospisas, nors dažnai jų sąvokos painiojamos. Hospiso priežiūra skirta pacientams, kuriems tikėtina likusi šešių mėnesių ar mažiau. Paliatyvioji slauga yra atskira paslauga, orientuota į simptomų valdymą ir komfortą, skirta visiems, kuriuos kamuoja sunkūs simptomai, nepriklausomai nuo prognozės.
tags: #paliatyviosios #slaugos #paskaito