Nedarbingumas - laikotarpis, skirtas sveikatos stiprinimui ir jėgų atgavimui. Nei vienas žmogus nėra apsaugotas nuo ligų ir prastos savijautos. Susidūrus su šiais nemalonumais, tenka sulėtinti gyvenimo tempą, daugiau laiko skirti poilsiui.
Kai kuriais atvejais prireikia ir vaistų bei medikų pagalbos. Jaučiantis prastai, savo kasdienių įsipareigojimų tinkamai atlikti negalime, o ši taisyklė galioja kalbant ir apie darbą. Tokiu atveju gelbsti laikinas nedarbingumas.
Maksimalus ir galimi nedarbingumo terminai
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)).
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas?
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau - ANTAA).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Skirtingų ligų laikotarpiai
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas). Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Specialios situacijos: slauga ir ilgalaikė priežiūra
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims - tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą. Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis.
Ligos išmokos: kas, kaip ir kiek?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kaip gauti ligos išmoką? Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %. Ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
| Laikotarpis | Išmokos mokėtojas | Išmokos dydis |
|---|---|---|
| Pirmos 2 dienos | Darbdavys | 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio |
| Nuo 3 dienos | Sodra | 62,06 % (karantino metu 77,58 %) |
Kas turi teisę į ligos išmoką ir apribojimai
Ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Pastaba. Iki 2026 m. pabaigos dirbantiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, taikomas 90 kalendorinių dienų ligos išmokos mokėjimo apribojimas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis apribojimas nebegalios.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Elgesio taisyklės nedarbingumo metu
„Sodra“ nurodo, kad asmuo turi laikytis gydytojo nustatyto režimo. O jei asmuo, turintis laikiną nedarbingumą, vartoja alkoholį, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose ir elgiasi taip, kad gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimais, dėl kurių „Sodra“ gali nutraukti asmeniui suteiktą laikiną nedarbingumą.
Nekeliauti, nesimokyti, nevartoti alkoholio, nedalyvauti renginiuose - tokios ir panašios taisyklės taikomos gavus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant to, ar susirgote plaučių uždegimu, gripu, ar jums atlikta operacija, ar susilaužėte pirštą, nors tai, atrodo, dirbti trukdo, bet nueiti į renginį - ne.
Gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, laikinai nedarbingu pripažintą asmenį pasirašytinai (asmens medicininiuose dokumentuose) supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu bei prievole Fondo valdybos teritorinio skyriaus kvietimu atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK darbingumui patikrinti. Asmens ryšiams palaikyti duomenis - telefono numerį, jei jo neturi - asmens faktinės gyvenamosios vietos adresą gydytojas įveda į EPTS bei nurodo asmens medicininiuose dokumentuose.
Elgesio taisyklių pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo: gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį; Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į GKK posėdį; nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo; neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų; atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų; dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose; vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas; elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę.
Elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims ir bedarbiams turi teisę nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai (nedarbingumo kontrolei), remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Elgesio taisyklių pažeidimus apdraustiems asmenims gali nustatyti ir jų darbdaviai, sudarę komisiją.
Sankcijos už taisyklių pažeidimus
„Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą. Nustačius pažeidimą nuo tos dienos nutraukiamas ligos išmokos mokėjimas. Jeigu nustatoma, kad taisyklės buvo pažeistos anksčiau, o gyventojas po to gavo ligos išmoką, „Sodra“ pareikalaus atlyginti žalą - sugrąžinti tą išmokos dalį, kuri išmokėta nustačius pažeidimą.
Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, išmokos gavėjo prašoma pateikti pateisinamas savo elgesio priežastis arba jis kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją pasitikrinti sveikatos. Jei nedarbingumo laikotarpiu buvo pažeistos elgesio taisyklės, išduodant kitą elektroninį pažymėjimą EPTS nurodomas pažeidimo laikotarpis, nustatymo data ir pažeidimo pobūdis.
Kontrolės mechanizmai ir patikros
„Sodra“ nuolat prižiūri, ar nedarbingumo pažymėjimai gyventojams išduodami ir tęsiami pagrįstai bei ar gyventojai laikosi elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių. „Didžioji dalis kontrolės atliekama pasitelkus informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus, kurių atskleisti negalime“, - teigė J. Bimbirienė.
Sistema atrenka rizikingus atvejus ir tų nedarbingais pripažintų gyventojų sveikatos būklė ir darbingumas yra tikrinami asmens sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinėse komisijose (GKK), kuriose dalyvauja ir „Sodros“ specialistai. Specialistė nurodė, kad pernai patikrinti į GKK buvo iškviesta daugiau kaip 34 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų gyventojų.
„Ši kontrolė yra itin efektyvi, nes, pakvietus laikinai nedarbingais pripažintus asmenis sveikatos būklei ir darbingumui patikrinti į šią komisiją, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai 80 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki GKK posėdžio (nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami), dar apie beveik 3-4 procentus pakviestų asmenų darbingais pripažįstami GKK posėdžio metu“, - įvardijo „Sodros“ atstovė.
Beje, dar viena patikrinimo priemonė - skundai ir prašymai patikrinti. „Įvertinus gautą informaciją „Sodra“ tikrina asmens nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir tęsimo pagrįstumą bei vertina nedarbingais pripažintų asmenų elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus“, - kalbėjo J. Bimbirienė.
„Sodra“ patvirtino, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimas gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Pastebima, kad dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų arba gydytojų.
Dažniausi mitai ir praktiniai patarimai
Beje, vyrauja nuomonė, kad „Sodros“ darbuotojai keliauja tikrinti sergančiųjų į namus, tačiau tai tėra mitas. Mitas yra ir tai, kad „Sodra“ tikrina sergančiųjų sąskaitas. Dar vienas mitas - sergant niekur negalima eiti iš namų. „Sodra“ nurodo, kad sergantis asmuo gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė.
Vis dėlto būtinybe nelaikomi masiniai renginiai ir kitos pramogos. Būtinybe nelaikomas ir darbas, nes, jei asmuo gali dirbti, „Sodra“ neturi mokėti ligos išmokos. Sergantiesiems svarbu žinoti ir tai, kad „Sodra“ iš karto sužinos, jei turėdami laikiną nedarbingumą nuspręsite keliauti į užsienį. Jų tinklalapyje nurodoma, kad „Sodra“ keičiasi informacija su kai kuriomis institucijomis, dėl to iš karto sužinos, jei nedarbingumą turintis asmuo sugalvos išvykti iš Lietuvos.
Svarbu žinoti ir tai, kad ne „Sodra“, o artimieji ir kolegos mato sergančiojo aktyvumą socialiniuose tinkluose, tad pamatę pažeidimus gali kreiptis ir pateikti „Sodrai“ skundą. Ir svarbiausia, kad „Sodra“ neskiria jokių baudų net nustačiusi pažeidimą.
Kelionės ir gydymas užsienyje
Kyla klausimas, ar turint nedarbingumo pažymėjimą galima keliauti? „Sodra“ patvirtino, kad tam tikrais atvejais apie „ligonius keliauninkus“ gauna duomenų. „Tai, kad „Sodra“, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, gauna duomenų apie nedarbingumo laikotarpiu iš Lietuvos išvykstančius žmones, yra tiesa. Šie atvejai nėra dažni ir kiekvienas jų sprendžiamas individualiai, įvertinant turimus dokumentus apie kelionės tikslą ir kitus faktus“, - tokį atsakymą raštu lrytas.lt redakcijai pateikė „Sodros“ komunikacijos specialistai.
Jeigu nedarbingumo metu pas užsienio specialistus konsultuotis vykstama gydytojo siuntimu ar atliekamos kitos Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamos procedūros, arba žmogus važiuoja gydytis ar atlikti reikalingų procedūrų savo lėšomis - jokių nesklandumų nekyla. Tiesa, tais atvejais, kai žmogus negali pateikti gydymąsi užsienyje įrodančių dokumentų, laikoma, kad jis pažeidė elgesio nedarbingumo metu taisykles ir ligos išmoka už tą laikotarpį nėra mokama.
Darbo santykiai ir informavimas darbdavio
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas turi bendradarbiauti su darbdaviu ir laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti darbo sutarties vykdymą. Nors teisės aktai nenustato tikslaus termino, per kiek laiko reikia pranešti, tai turėtų būti daroma protingais terminais - gavus informaciją iš gydytojo apie ilgalaikį nedarbingumą arba supratus, kad sveikimas truks ilgiau nei tikėtasi.
Jei darbuotojas nesilaiko informavimo pareigos, darbdavys gali laikyti tai darbo pareigų pažeidimu. Darbo kodeksas nenumato, kad vien dėl laikinojo nedarbingumo darbuotojas gali būti atleistas. Jeigu darbo sutarties nutraukimo dieną darbuotojas vis dar turi nedarbingumo pažymėjimą, jo atleidimas nukeliamas iki pasveikimo.
Ne, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas vietoje laikinojo nedarbingumo naudotųsi nemokamomis atostogomis. Nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojo prašymu ir negali būti primestos darbdavio iniciatyva. Taip, darbuotojas gali prašyti darbdavio suteikti kasmetines atostogas, jei pats to pageidauja.
Laikinojo nedarbingumo trukmę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir gydymo eigą. Vien tik ilgai trunkantis laikinasis nedarbingumas nėra pagrindas atleisti darbuotoją. Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, jei darbuotojas po ligos nebegali eiti savo pareigų ir nesutinka būti perkeltas į kitą darbą, arba jei tokio darbo darbovietėje nėra.
Praktiniai žingsniai sergant
- Susirgus derėtų kreiptis į gydytoją, jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Rekomenduojama pateikti neterminuotą prašymą „Sodrai“ skirti ligos išmoką.
- Jeigu iki šiol nesate pateikę neterminuoto prašymo skirti ligos išmoką, būtinai jį pateikite. Priešingu atveju negalėsite pateikti prašymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
- Kai žmogus pateikia prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos.
Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis. Darbuotojo laikinas nedarbingumas - tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui.
Socialinės iniciatyvos ir pagalba onkologiniams pacientams
Vaizdo įrašas. Sergu onkologine liga: kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis? Kviečiame žiūrėti „POLA akademijos” seminaro apie socialinę ir finansinę pagalbą, susirgus onkologine liga, įrašą. +370 606 07257 arba parašius el. Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Apie onkologinę ligą ir fizinį aktyvumą
Alternatyvos ir tolesni žingsniai
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku. Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį.
- Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą - Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais.
Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)
- Kada kreiptis į GKK? - Kai nedarbingumas trunka ilgiau nei 122 dienas iš eilės arba 153 dienas per paskutinius 12 mėn. su pertraukomis.
- Ar galiu keliauti turėdamas nedarbingumą? - Kai kuriais atvejais taip, tačiau reikalingi įrodymai ar gydytojo siuntimas; be dokumentų tai gali būti laikoma taisyklių pažeidimu.
- Ar „Sodra“ tikrina mano sąskaitas ar namus? - Ne, „Sodra“ nesirenka patikrinti namų ar banko išrašų; dauguma patikrinimų atliekami naudojant informacines sistemas arba remiantis skundais.
- Ką daryti, jei gydymo laikotarpis tęsiasi? - Laikytis gydytojo nurodymų; kreiptis į GKK, jei viršijami maksimalūs terminai.
tags: #kaip #elgtis #biuletenio #metu