Klausimas, ar tik Lietuvos valstybė gali užtikrinti orią senatvę, skamba patraukliai, bet trumpas atsakymas būtų ne. Valstybė išlieka pagrindinis senatvės saugumo ramstis, nes būtent ji moka „Sodros“ pensijas ir be jos didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių susidurtų su dar didesne skurdo rizika.
Tačiau Lietuvoje išlieka rimta problema: vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizika yra labai didelė. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2022 metais didžiausias skurdo rizikos lygis buvo būtent 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje, kur jis siekė 39,5 proc. Tarp senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis tuo metu sudarė 43,1 proc. Dar platesnį socialinį foną rodo Eurostatas. Jo 2024 metų duomenimis, Lietuvoje skurdo ar socialinės atskirties riziką patyrė 25,8 proc. gyventojų. Tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Gyventojų lūkesčiai ir realybė: pensijų pakankamumo atotrūkis
„Matome aiškų atotrūkį tarp gyventojų lūkesčių ir realybės. Tai reiškia, kad vien valstybinės pensijos ateityje daugeliui nepakaks, todėl ilgalaikis taupymas ir papildomi finansiniai sprendimai tampa būtinybe“, - sako D. Tai rodo, kad dalis gyventojų jau dabar ieško būdų, kaip kompensuoti būsimas pajamų netektis.
„Citadele“ bankas, bendradarbiaudamas su tyrimų agentūra „Norstat“, 2025 m. gruodžio mėn. Dar beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų teigia, jog jiems pakaktų 1501-2000 eurų pensijos. „Didžiausia dalis gyventojų įvardija 1000-1500 eurų ribą kaip tą, kuri leistų jaustis finansiškai saugiai senatvėje. Tik nedidelė dalis apklaustųjų turi itin aukštus lūkesčius senatvės pensijai. 8 proc. įvardijo 2001-2500 eurų sumą, 3 proc. - 2501-3000 eurų, o dar 3 proc. Panašios tendencijos matomos ir Latvijoje - 55 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2026 m. vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 750 eurų, kai 2025 m. ji sudarė 670 eurų. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o senatvės pensija su būtinuoju stažu - 51,1 proc. „Sodros“ 2025 metų biudžeto vykdymo ataskaita rodo, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2025 metų gruodį siekė 721,21 euro. Tuo pat metu jos santykis su šalies vidutiniu neto darbo užmokesčiu buvo 45,3 proc. Lietuvos bankas pažymi, kad ori pensija paprastai siejama su maždaug 70-80 proc. buvusio darbo užmokesčio pakeitimo norma.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Daugiapakopė pensijų sistema ir atsakomybės pusiausvyra
Priežastis paprasta: valstybės pensija Lietuvoje pirmiausia skirta apsaugoti nuo skurdo, o ne atkurti prieš pensiją turėtą gyvenimo lygį. Būtent dėl to Lietuvoje sukurta trijų pakopų sistema. Lietuvos bankas primena, kad šalia „Sodros“ veikia ir antroji bei trečioji pensijų pakopos. Antrojoje pakopoje gyventojas kaupia 3 proc. nuo atlyginimo, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Trečioji pakopa jau yra savanoriškas papildomas kaupimas.
Viešojoje erdvėje kartais susidaro įspūdis, kad pensijos yra tik asmeninio planavimo klausimas. Tai būtų netikslu. Be valstybės sistemos didelė dalis žmonių apskritai neturėtų jokio stabilaus pajamų šaltinio senatvėje. Tai nereiškia, kad atsakomybė turi būti permetama tik žmogui. Ne visi turi vienodas galimybes kaupti, ypač jei pajamos mažos, karjera nutrūksta dėl ligos, vaikų priežiūros ar nedarbo. Taigi tik Lietuvos valstybė orios senatvės garantuoti gali ne visais atvejais. Ji gali ir privalo užtikrinti bazinį saugumą, bet jei kalbame apie stabilesnį gyvenimo lygį, ypač miestų sąlygomis ir augant paslaugų kainoms, vien „Sodros“ pensijos daugeliui neužteks.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Gyventojų elgsena: kaupimo sprendimai ir pasitraukimo rizikos
O dar prieš naujųjų metų pradžią „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad iš viso apie 43 proc. Skaičiuojama, kad vien per šių metų sausį buvo sulaukta per 300 tūkst. prašymų pasitraukti iš kaupimo (apie 21 proc. Dar 29 proc. respondentų tikisi remtis santaupomis, o 24 proc. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu turėti aiškų planą ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, nes būtent šios lėšos gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei senatvėje“, - sako D.
Tai rodo, kad dalis gyventojų jau dabar ieško būdų, kaip kompensuoti būsimas pajamų netektis. Panašios tendencijos matomos ir Latvijoje - 55 proc.
Viešieji finansai, audito išvados ir socialinės apsaugos sistemos skaidrumas
Valstybės kontrolė atliko konstitucinę pareigą ir pateikė finansinių auditų išvadas dėl 2025 m. nacionalinio ir valstybės ataskaitų rinkinių, Valstybės socialinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinių. Šiandien valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatys audito išvadas dėl 2025 m. svarbiausių šalies finansinių ataskaitų. I. Segalovičienė atkreipė dėmesį, kad valstybė žengia svarbius žingsnius stiprindama atsiskaitymą už veiklos rezultatus, tačiau viešųjų finansų valdyme vis dar išlieka problemų, trukdančių aiškiai matyti, kaip panaudojami valstybės pinigai ir kokie rezultatai pasiekiami.
Taip pat skaitykite: Kodėl galėjote negauti pašalpos?
Dėl Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkinių ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkinių pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Nacionalinio, Valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ataskaitų rinkiniuose ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansinių ataskaitų rinkiniuose nustatyta reikšmingų klaidų, dėl to buvo pareikštos sąlyginės auditorių nuomonės. Pirmą kartą audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita - reikšmingų neatitikimų nenustatyta, tačiau ją būtina tobulinti. Pirmą kartą kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu buvo audituota Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityse ataskaita. Auditoriai nenustatė reikšmingų neatitikimų tarp šios ataskaitos ir biudžeto vykdymo duomenų.
„Valstybėje pradėjome matuoti, kokį rezultatą sukuriame už išleistus pinigus. Tačiau viešųjų finansų dėlionėje vis dar trūksta svarbių detalių. Kol nematysime viso paveikslo, bus sunkiau priimti geriausius sprendimus dėl valstybės išteklių ir ateities investicijų. Auditas parodė, kad dabartiniai konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neleidžia susidaryti patikimo visų viešųjų finansų vaizdo. Nuo 2024 m. Lietuvoje tvirtinamas konsoliduotasis biudžetas, apimantis valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų finansus. Auditas parodė, kad dabartiniai biudžeto vykdymo duomenys nėra pakankamai tikslūs ir informatyvūs - nustatyta išlaidų grupavimo klaidų, avansinių mokėjimų ir kitų neatitikimų, kurie iškreipia valstybės finansinę padėtį.
Iš nacionaliniame ataskaitų rinkinyje nurodyto 90,87 mlrd. Eur vertės viešojo sektoriaus turto auditoriai negalėjo patvirtinti daugiau kaip 19 mlrd. Eur duomenų teisingumo. Valstybės ataskaitose negalima patvirtinti 2,15 mlrd. Eur turto duomenų, o savivaldybių ataskaitose - 16,94 mlrd. Auditoriai negalėjo patvirtinti dalies duomenų apie miško žemę ir medynus (15,8 mlrd. Eur), mineralinius išteklius (634,43 mln. Eur) bei kultūros vertybių (474,91 mln. Eur) teisingumo. Nustatyta, kad kai kuriose srityse vis dar nėra sukurtos patikimos apskaitos ir kontrolės sistemos, užtikrinančios teisingus ir išsamius duomenis apie valstybei priklausantį turtą.
Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio auditas parodė, kad 916,8 mln. Eur išlaidų buvo priskirta netinkamoms išlaidų kategorijoms, todėl ne visada aišku, kam iš tikrųjų panaudoti valstybės pinigai. Auditoriai taip pat negalėjo patvirtinti 26,5 mln. Eur išlaidų teisingumo. Didžiausią įtaką tam turėjo trūkumai kontroliuojant Lietuvos šaulių sąjungai skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudojimą. Taip pat negalėta įsitikinti 7,8 mln. Sveikatos apsaugos srityje auditoriai negalėjo įsitikinti 7,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšomis finansuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų teisiniu ir ekonominiu pagrįstumu. Nustatyta, kad 1,98 mln. Eur 2025 m. asignavimų buvo panaudota dar 2024 m. suteiktoms paslaugoms apmokėti. Taip pat nustatyta itin brangių pavėžėjimo atvejų - vieno paciento pavėžėjimo kaina siekė 1 355 Eur, o kai kuriais mėnesiais paslaugos administravimo išlaidos sudarė net 80-85 proc. visų pavėžėjimui skirtų lėšų.
Svarbiausios rekomendacijos pateiktos Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, ir Finansų ministerijoms. Todėl Finansų ministerijai siūloma svarstyti perėjimą prie kaupimo principu grindžiamo biudžeto modelio, kuris leistų tiksliau parodyti valstybės finansinę būklę, įsipareigojimus ir rizikas bei sumažintų dvigubos atskaitomybės naštą. Auditas parodė, kad didėjant valstybės investicijoms ypač svarbu užtikrinti ne tik finansavimą, bet ir aiškią atskaitomybę už jo panaudojimą bei pasiektus rezultatus.
Taip pat skaitykite: Socialinė apsauga gerovės valstybėje: analizė
Krašto apsaugos sistemoje vienas iš pavyzdžių - Lietuvos šaulių sąjungos finansavimas. Siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir teritorinę gynybą, Šaulių sąjungai skiriamas finansavimas nuosekliai didinamas - nuo 18,73 mln. Eur 2025 m. iki planuojamų 41,6 mln. Eur 2028 m. Tačiau auditoriai nustatė, kad Krašto apsaugos ministerija neužtikrino pakankamos šių asignavimų panaudojimo kontrolės. Nustatyta, kad Lietuvos šaulių sąjungos 2025 m. ataskaitoje dalis išlaidų pagal paskirtį buvo pateikta neteisingai, o patikrinus 32 iš 88 2025 m. gruodį atliktų avansinių mokėjimų, visuose nustatyta trūkumų.
Kartu su nacionaliniu ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Atlikus auditą patvirtinta, kad nekonsoliduoti skolos valstybės vardu duomenys reikšmingais atžvilgiais teisingi. Vis dėlto nustatyta, kad daugiau nei 1 mlrd. Vertinant valstybės finansinį atsparumą, svarbūs ir rezervai. 2025 m. pabaigoje jų bendra suma siekė 6,03 mlrd. Eur ir per metus padidėjo daugiau kaip 1,19 mlrd. Eur (24,6 proc.). Didžiausią rezervų dalį sudarė „Sodros“ rezervas - 4,52 mlrd. Eur, o jo padidėjimas - apie 75 proc. bendro rezervų augimo per metus. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde sukaupta 791 mln. Eur, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve - 723,7 mln. Eur. Nors rezervai nuosekliai auga, iki šiol nėra aiškiai apibrėžta, kokio dydžio rezervai reikalingi skirtingoms valstybės rizikoms amortizuoti. Valstybės kontrolė jau anksčiau rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika. Finansų ministerija informavo rengianti strateginį rezervų valdymo pagrindimą. Tikimasi, kad šis darbas padės sukurti nuoseklią rezervų valdymo sistemą, stiprins valstybės finansinį atsparumą ir leis planuoti finansinį saugumą ilgesnėje nei trejų metų perspektyvoje.
Socialinės politikos matmenys: sveikata, slauga šeimoje ir bendruomenės paslaugos
Senėjimas nebūtinai turi būti našta, ir tai nebūtinai turi sumažinti žmogaus galimybes prisidėti prie visuomeninio gyvenimo: senyvo amžiaus žmonės gali svariai prisidėti savo bendruomenei ir džiaugtis aukšta gyvenimo kokybe pasienio regionuose. Nuo šių metų kovo 1 dienos pradėtas įgyvendinti pirmasis tarptautinis kartu su pasienio partneriais projektas, skirtas Alytaus ir Oržyšo miestų bendruomenėms. Vadovaujantis šia idėja du projekto partneriai VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras bei Oržyšo savivaldybė (Lenkijos Respublika) įgyvendina bendrą pasienio projektą „Neužmiršk manęs”, skirtą pasienio senjorams. Pagrindinis projekto tikslas yra dalijantis patirtimi ir žiniomis teikti pasienio senjorams aukštos kokybės viešąsias paslaugas. Siekdami kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi abu projekto partneriai planuoja suorganizuoti bendras aktyvias ir sveikatingumo veiklas skirtas pasienio senjorams: studijų vizitą, vietines užimtumo veiklas, senjorų dieną, projekto baigiamąją konferenciją, taip pat sukurti bendrą programą „Neužmiršk manęs”, skirtą pasienio senjorams. Projekto trukmė 10 mėnesių.
Liepos mėn. 18 d. 10 val. vyko senjorų susitikimas su medicinos psichologe Nijole Jakubaitiene, kuri susirinkusiems skaitė paskaitą tema „Pagyvenusių žmonių psichologija ir psichopatologija. Individualios konsultacijos“. Globos skyriaus gyventojai buvo supažindinti kaip geriau pažinti save, gebėti teigiamai vertinti save ir kitus. Alytaus senjorai atliko praktines užduotis, jiems buvo suteiktos individualios konsultacijos. Kas mėnesį centre vyksta paskaitos, aktyvūs užsiėmimai senjorams, todėl jau rugpjūčio mėn.
Slaugymas dažniausiai neapsiriboja grynai praktine pagalba ligoniui - maitinimu, procedkromis, patalynės keitimu ir pan. Susirgimai dažnas palydovas senėjimo procese. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau turi fizinės sveikatos problems, kurios yra sudėtinės, lėtinės. Šis priežiūros poreikis skatina santykis šeimoje pasikeitimą. Iš naujo skirstomos užduotys ir atsakomybė bei atsisakoma ankstesnis vaidmens. Susirgus sutuoktiniui, kuriam reikalinga kito sutuoktinio slauga labai svarbi funkcija yra tarpusavio priklausomybė. Tradiciškai tai apima dalijimąsi namų ruošos ir priežiūros darbais, pajamomis ir kitais ištekliais. Senėjant labai svarbūs tampa ir kiti tarpusavio priklausomybės aspektai - rūpinimasis, priežiūra ir slauga, ligos ar ne/galumo atveju.
Daugiausiai problems iškyla tada, kai rūpinimasis kitu. Tuomet pereina iš nepriklausomybės nuo kito į priklausomybę nuo slaugomo sutuoktinio. Šiojo sutuoktinio vaidmuo yra labai svarbus. Šiojo sutuoktinio patirtys yra tarpusavio priklausomybė. Tuomet pereina iš nepriklausomybės nuo kito į priklausomybę nuo slaugomo sutuoktinio.
Empirinės įžvalgos apie slaugą šeimoje
Tyrimu siekiama atskleisti slaugos šeimoje: pagyvenusio amžiaus sutuoktinio patirtis. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvauti buvo pakviesti 6 moterys ir 1 vyras, kuris amžius virš septyniasdešimtpenkis metus ir slaugo savo sutuoktinius. Gauti duomenys analizuoti remiantis atvejų analizės metodu, sudarant konceptualias kategorijas ir taikant temų analizės metodą. Analizės metu slaugančių sutuoktinių patirtis prie pirmųjų ligos požymių buvo pastebėta, jog artimieji matydami pasikeitusį elgesį ar atminties sutrikimus, fizinius negalavimus, savo vyresnio amžiaus sutuoktinius, dažniausiai tai traktuoja kaip senatvės pasekmę.
Slaugantieji yra priversti atsisakyti vaiko ar sutuoktinio vaidmens ir prisiimti kitą vaidmenį, reikalaujantį didelės atsakomybės. Tenka su daug kuo susitaikyti: keisti dienotvarkę, atsisakyti darbo, laisvalaikio, keisti savo ateities planus, naują padėtį priimti kaip neišvengiamą. Šiu šeimos narių, sunku išvengti nesusipratimų, nuomonių nesutapimų, konfliktų. Šiuos su praktiniais kasdienio gyvenimo sunkumais, kartu privalėdami valdyti sielvartą, susijusį su ligonio priežiūra, bei nerimą dėl ateities.
Demografinės tendencijos ir senėjimo socialiniai aspektai
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vyksta gyventojų senėjimo procesas, ir vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės. Europoje tokie žmonės sudaro net 32 proc. gyventojų, 2010 metais - apie 40 proc., o ne ilgai trukus, ketvirtajame dešimtmetyje, pusę Europos gyventojų sudarys pensininkai. Lietuvoje vyksta gyventojų senėjimo procesas, kasmet vis didesnę visuomenės dalį sudaro pagyvenę žmonės.
Senatvės reiškiniu pradėta domėtis ir jį tirti palyginus neseniai - tik 20 a. antroje pusėje, nes dar 19 a. pirmoje pusėje tik nedidelė dalis visuomenės narių pasiekdavo senatvę. Demografai pagyvenusiu žmogumi laiko 60 metų ir vyresnius, gerontologai taip pat linkę 60 - 65 metų amžių laikyti senatvės pradžia. Normalus senėjimas nesukelia negalios, tik mažina aktyvumą, didina atsargumą.
Senstant žmogui tenka iš esmės keisti gyvenimo būdą. Tai susiję su praradimais, kuriuos jis patiria. Kitas senatvėje lydintis praradimas tai sveikatos praradimas. Materialinės padėties prastėjimas yra siejamas su amžiumi. Pasenę ir tapę nedarbingais senyvi žmonės greitai pajunta sumažėjusias pajamas ir tai dar labiau pablogina bendrą savijautą. Nusistatymas prieš senus žmones ir jų diskriminacija žeidžia pagyvenusius žmones.
Valstybės vaidmuo ir viešųjų paslaugų kokybė
Šios atskaitos tikslas - vienoje vietoje parodyti svarbiausius valstybės veiklos rezultatus ir jiems panaudotus finansinius išteklius. Auditas parodė, kad didėjant valstybės investicijoms ypač svarbu užtikrinti ne tik finansavimą, bet ir aiškią atskaitomybę už jo panaudojimą bei pasiektus rezultatus. Nustatyta, kad kai kuriose srityse vis dar nėra sukurtos patikimos apskaitos ir kontrolės sistemos, užtikrinančios teisingus ir išsamius duomenis apie valstybei priklausantį turtą.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Auditas parodė, kad dabartiniai konsoliduotojo biudžeto vykdymo duomenys vis dar neleidžia susidaryti patikimo visų viešųjų finansų vaizdo. Kol nematysime viso paveikslo, bus sunkiau priimti geriausius sprendimus dėl valstybės išteklių ir ateities investicijų.
Duomenys ir rodikliai: lentelė
| Rodiklis | Reikšmė / laikotarpis |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija (2025 m. gruodis, su stažu) | 721,21 €; 45,3 % nuo vidutinio neto DU |
| Prognozuojama vidutinė pensija (2026 m.) | 750 €; 47,3 % neto DU; su stažu - 51,1 % |
| Gyventojų lūkesčiai: 1000-1500 € | Didžiausia dalis nurodo šią ribą |
| Gyventojų lūkesčiai: 1501-2000 € | 24 % |
| Gyventojų lūkesčiai: 2001-2500 € | 8 % |
| Skurdo rizika 65+ (2022 m.) | 39,5 %; pensininkų - 43,1 % |
| Atskirties rizika (Eurostatas, 2024 m.) | 25,8 % gyventojų |
| „Sodros“ rezervas (2025 m. pabaiga) | 4,52 mlrd. € (didelė rezervų dalis) |
Šie duomenys iliustruoja, kad vien valstybinės pensijos ateityje daugeliui nepakaks, todėl ilgalaikis taupymas ir papildomi finansiniai sprendimai tampa būtinybe.
Santrauka socialinės apsaugos politikos perspektyvoje
Valstybė išlieka pagrindinis senatvės saugumo ramstis, nes būtent ji moka „Sodros“ pensijas ir be jos didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių susidurtų su dar didesne skurdo rizika. Priežastis paprasta: valstybės pensija Lietuvoje pirmiausia skirta apsaugoti nuo skurdo, o ne atkurti prieš pensiją turėtą gyvenimo lygį. Taigi tik Lietuvos valstybė orios senatvės garantuoti gali ne visais atvejais. Ji gali ir privalo užtikrinti bazinį saugumą, bet jei kalbame apie stabilesnį gyvenimo lygį, ypač miestų sąlygomis ir augant paslaugų kainoms, vien „Sodros“ pensijos daugeliui neužteks. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu turėti aiškų planą ir įvertinti ilgalaikes pasekmes, nes būtent šios lėšos gali turėti reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei senatvėje“, - sako D.
Lietuvos bankas pažymi, kad ori pensija paprastai siejama su maždaug 70-80 proc. buvusio darbo užmokesčio pakeitimo norma. Antrojoje pakopoje gyventojas kaupia 3 proc. nuo atlyginimo, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Trečioji pakopa jau yra savanoriškas papildomas kaupimas. Tai rodo, kad dalis gyventojų jau dabar ieško būdų, kaip kompensuoti būsimas pajamų netektis.
tags: #valstybe #negarantuoja #orios #senatves