Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis - už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku - vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį.
Kokios pensijos ir išmokos didėja ir kada jas pajus gavėjai?
Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jų gavėjai didesnių pensijų sulauks jau birželį. Už praėjusį mėnesį mokamos išankstinės pensijos, taip pat šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos. Šias pensijas gaunantys žmonės padidintas pensijas gaus liepos mėnesį.
Nuo vasaros pradžios socialinio draudimo pensijos papildomai dar didėja 5 proc., iš viso šiemet pensijos auga šeštadaliu, palyginti su pernai. Nuo vasaros karių, pareigūnų valstybinės pensijos padidės 5 proc. Pirmaisiais vasaros mėnesiais gyventojus pasieks šeštadaliu didesnės pensijos ir socialinės išmokos, penktadaliu didėjančios šalpos pensijos, vidutinę pensiją gaunančių senjorų pajamos per metus ūgtels 700 eurų.
Baziniai socialinių išmokų dydžiai nuo vasaros
Nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis sieks 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai. Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus.
Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, vaiko laikinosios priežiūros išmoka, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui).
Taip pat skaitykite: 7% pensijų augimas 2019 m.
Konkrečios bazės ir jų gavėjų skaičius
- Šalpos pensijų bazės dydis nuo birželio pradžios didės iki 173 eurų. Tai palies apie 60 tūkst.
- Tikslinių kompensacijų bazė nuo vasaros pradžios didės nuo 126 iki 138 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.
- Valstybės remiamų pajamų dydis sieks 147 eurus.
- Bazinė socialinė išmoka - 46 eurai.
Kiek vidutiniškai sieks socialinio draudimo pensijos?
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija pasieks apie 482 eurus (padidės apie 22 eurais), o turint būtinąjį stažą - 510 eurų (padidės apie 25 eurais). Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims nustatyto netekto darbingumo lygio, papildomai didės nuo 10 iki 21 euro.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,69 proc. Nuo vasaros pradžios socialinio draudimo pensijos papildomai dar didėja 5 proc., iš viso šiemet pensijos auga šeštadaliu, palyginti su pernai.
Kaip apskaičiuojamos pensijos dalys?
Sodra nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. T. y. tai nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas yra skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Bendroji pensijos dalis
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Bendroji pensijos dalis didėja tada, kai yra didinamas bazinės pensijos dydis. Būtent šią dalį žada didinti Vyriausybė. Šiuo metu bazinė pensija Lietuvoje siekia 327,91 euro, kas yra mažiau už MVPD. Bendrosios pensijos dalies dydis priklauso ne tik nuo bazinės pensijos tais metais, kai žmogus išeina į pensiją, bet ir nuo sukaupto stažo.
Jei žmogus turi įgijęs minimalų (15 metų), bet neturi būtinojo stažo (34,5 metų) senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, tada bendroji pensijos dalis bus didesnė. Tuo metu jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą dalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojamas pensijos didinimas?
Pavyzdžiui, jei žmogus, kuris yra sukaupęs 42 metų stažą, išeina į pensiją 2026 metais, kai būtinasis stažas siekia 34,5 metų, bendroji pensijos dalis bus skaičiuojama taip: 42/34,5 x 327,91 = 399,2 euro.
Individualioji pensijos dalis
Vėliau prie bendrosios pensijos dalies pridedama individualioji. Ji priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Paprastai tariant, apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės. Pavyzdžiui, taško vertė 2026 metais siekia 8,11 euro. Taigi, jei žmogus yra sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 8,11 = 162,2 euro. Tai reiškia, sudėjus šias dalis bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
Ar kiekvienam pensija kiltų po 160 eurų?
Šiuo metu bazinė pensija siekia 327,91 euro, o MVPD (Minimalių vartojimo poreikių dydis) šiemet siekia 466 eurus. Paprastai tariant, tiek pinigų lietuviui reikia per mėnesį, kad išgyventų. Taigi, jei bazinė pensija kitąmet būtų sulyginta su MVPD, ji padidėtų 160 eurų (488 - 327,91). Tačiau „Sodra“ nurodo, kad kiekvieno gyventojo pensija priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Todėl kiekvienam žmogui pensija padidėtų skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Papildomas indeksavimas - kas naujo ir kam jis labiausiai naudingas?
Seimui paskirtasis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pristatė paskirtuosius ministrus ir dvidešimt pirmosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti pagrindiniai būsimosios Vyriausybės veiklos prioritetai. Naujosios Vyriausybės programoje nurodyta, kad bus didinama senatvės pensijų dydžio sąsaja su įmokėtomis įmokomis ir sukauptu stažu. Taip pat pridedama, kad mažinant pensininkų absoliutų skurdą, pagrindinės pensijų dalies dydis bus artinamas prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD).
Jei parlamentarai pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, jau nuo 2026 m. liepos 1 d. tūkstančiai Lietuvos senjorų, pareigūnų ir nukentėjusių asmenų sulauks didesnių išmokų. Pagrindinis pokytis - papildomas 3-5 % indeksavimas, kuris tiesiogiai priklausys nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Šis sprendimas yra Vyriausybės plano dalis, kuria siekiama amortizuoti infliacijos poveikį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Taip pat skaitykite: Našlių pensijų didinimas Lietuvoje (2019 m.)
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, papildomas indeksavimas labiausiai pasijus didesnį stažą turintiems senjorams. Pavyzdžiui, asmenims, turintiems būtinąjį stažą, pensija vidutiniškai turėtų augti apie 25-35 eurus per mėnesį. Pareigūnų valstybinės pensijos, kurios ilgą laiką nebuvo sparčiai didinamos, taip pat bus koreguojamos į viršų, siekiant išlaikyti jų perkamąją galią. Svarbu pabrėžti, kad šis didinimas yra papildomas. Tai reiškia, kad jis pridedamas prie jau įvykusio metinio sausio mėnesio indeksavimo.
Kada ir kaip vyks mokėjimai?
Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Fiskalinės ir administracinės pasekmės
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. Ministerija pabrėžia, kad tikslus kiekvieno asmens padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai, tačiau žemiau pateikiama orientacinė skaičiavimų lentelė pagal ministerijos prognozes.
| Rodiklis | Dabartinė (2026 m.) | Numatoma pokyčio kryptis |
|---|---|---|
| Vidutinė SD senatvės pensija | ~460-482 EUR | Padidės apie 22 EUR iki ~482 EUR (turint būt. stažą ~510 EUR) |
| Bazinė pensija | 327,91 EUR | Siekiama artinti prie MVPD (potencialus didėjimas iki ~488 EUR) |
| Taško vertė (2026 m.) | 8,11 EUR | Individualioji dalis priklauso nuo sukauptų taškų |
| Šalpos pensijų bazė | Iki 173 EUR | Padidinta nuo birželio |
| Bazinė socialinė išmoka | 46 EUR | Padidinta nuo vasaros |
Patvirtintos mokesčių ir pensijų reformos. Kas keičiasi?
Skurdo rizika ir kam pokyčiai ypač svarbūs
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės - neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė nurodo, kad per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentiniu punktu ir 2025 m. siekė 22,6 proc. Duomenys rodo, kad blogėjo ne tik pažeidžiamiausių grupių - pensininkų ir vienišų tėvų, auginančių vaikus situacija, itin ženklus skurdo rizikos lygio augimas užfiksuotas priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.
NSMOT įsitikinimu, skurdo problemoms spręsti skiriama nepakankamai dėmesio, trūksta sisteminio požiūrio ir kompleksinių priemonių. „Naujausi skurdo rodikliai rodo vis blogėjančią tendenciją. Sudėtingiausioje situacijoje atsiduria žmonės, kurie priklauso nuo išmokų, įskaitant ir pensijas - jos buvo gerokai žemesnės nei 2025 m. nustatyta skurdo rizikos riba.“
Ministerijos ir Vyriausybės planai vyresnio amžiaus žmonėms
Paskirtasis Ministras Pirmininkas M. Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio vyresnio amžiaus žmonių gerovei. „Vyriausybės programoje ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių orumui, finansiniam saugumui ir gyvenimo kokybei. Sieksime ne tik sparčiau didinti pensijas, bet ir mažinti pensininkų skurdą, stiprinti socialinę apsaugą. Numatome papildomą senatvės pensijų indeksavimą, pensijų augimą labiau susiejant su darbo užmokesčio didėjimu, o mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių dydžio“, - dalijosi būsimasis premjeras.
M. Sinkevičius taip pat pažadėjo peržiūrėti Socialinio draudimo rezervo fondo naudojimą, kad būtų užtikrinta socialiai teisinga pusiausvyra tarp lėšų kaupimo ir pensijų didinimo. Taip pat numatoma sujungti globos ir slaugos paslaugas į vientisą sistemą, plėsti pagalbą namuose slaugantiems artimuosius, stiprinti socialinio pavežėjimo paslaugas ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau savarankiškai gyventi savo namuose bei bendruomenėse.
Ką svarbu žinoti gyventojams dabar?
- Gavėjams kreiptis nereikės - perskaičiavimai vyks automatiškai.
- Dalis gavėjų didesnių išmokų sulauks jau birželį (socialinio draudimo pensijos), kita dalis - liepos mokėjimuose (už praėjusį mėnesį mokamos pensijos).
- Jei Seimas priims siūlomus pakeitimus, papildomas indeksavimas įsigalios nuo 2026-07-01.
- Prezidentas turi 10 dienų pasirašyti įstatymą arba jį vetuoti; atsižvelgiant į šalies vadovo poziciją, veto tikimybė yra minimali.
- Jei techninės priežastys trukdys, priedai gali būti išmokėti su rugpjūčio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.