Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Autizmo spektro sutrikimai apima platų spektrą būklių, įskaitant Aspergerio sindromą, Retto sindromą, netipišką autizmą ir klasikinį autizmą.
Autizmo požymiai, paplitimas ir priežastys
Pagrindiniai autizmo požymiai: sutrikęs bendravimas (verbalinis ir neverbalinis), sutrikusi socialinė sąveika, riboti interesai ir pasikartojantis, stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Autistiški vaikai kitaip suvokia aplinką, jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą.
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe, Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad priežastys gali būti ir biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pokyčiai; gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Taip pat skaitykite: Buto dalis nepilnamečiui: teisinė analizė
Autizmo atpažinimas ir diagnostika
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Autizmo ir kitų susirgimų diagnostika nėra paprasta, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais (pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Kleffner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija). Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja autizmą atsižvelgdami į žmogaus bendravimo problemas ir pasikartojančius, ribotus elgesius. Taip pat įvertina autizmo simptomų sunkumą ir nusprendžia, kiek paramos žmogui reikia kasdienybėje.
Gydymas ir pagalbos priemonės
Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės: svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Standartizuotos ir pripažintos metodikos
Taikomoji elgesio analizė (ABA) - tai moksliniu pagrindimu turinti metodika, padedanti autizmo spektro sutrikimą ir kitų raidos, elgesio ar mokymosi sutrikimų turinčius vaikus. ABA terapija yra efektyvi, nes ji remiasi elgesio principais ir padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių bei mažinti nepageidaujamą elgesį.
Taip pat skaitykite: Kaip keičiasi lytiniai organai su amžiumi?
Denverio metodas (ESDM) metodika pagrįsta mokymusi žaidžiant, nes tai organiškas ir mažyliams natūralus būdas mokytis įprastoje, jaukioje aplinkoje. Terapijos metu specialistai ir tėvai įsitraukia į smagias veiklas, padedančias vaikui lengviau įsisavinti įgūdžius, jaustis motyvuotam ir norėti mokytis. ESDM programos yra individualizuotos, atsižvelgiant į kiekvieno mažylio stiprybes ir poreikius.
Globalaus skaitymo metodas: pagrindinis principas „Nuo visumos prie dalies“, metodas paremtas vizualizacija, o vizualizacija yra labai svarbi mokant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus. Priemonių dizainas sukurtas atsižvelgiant į autistiškus vaikus, naudojamos skaidrios, šviesios spalvos, ryškūs siluetai, vaizduojamos tik būtinos detalės.
Tomatis® terapija: metodas grindžiamas nenumatytų garso kontrastų perdavimu per muziką ir žmogaus balsu, siekiant nuolat nustebinti smegenis. Metodas naudoja nervų sistemos plastiškumą, susijusį su garsų dekodavimu ir analize, kad perkvalifikuotų smegenis. Tomatis terapija gali padėti mažinti depresiją, nerimą ir kitus emocijų sutrikimus, veikdama limbinę sistemą. Prieš pradedant taikyti šį metodą, būtina pasikonsultuoti su specialistais.
Emocijų mokymosi metodai ir strategijos
Emocijų mokymasis autistiškiems vaikams yra itin svarbus, nes jiems gali būti sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide ar palaikyti akių kontaktą. Žemiau pateiktos konkrečios technikos ir priemonės, kurios padeda lavinti emocijų atpažinimą, supratimą ir valdymą.
Socialinių įgūdžių ugdymas
- Naudoti skirtingų emocijų paveikslėlius vietoje loto kortelių.
- Žaidimas „Atspėk emociją“: užrašyti jausmų pavadinimus ant popieriaus lapelių ir iškirpti; pakeisti žodžius paveikslėliais, kuriuose pavaizduotos emocijos.
- Pokalbio įgūdžių lavinimas: naudoti korteles su pokalbio scenarijais, paliekant tuščias vietas, kad jas užpildytų vaikas.
- Pasakojimų kūrimas: padėti skirtingų emocijų paveikslėlius ant stalo; žaidimo tikslas - paeiliui sudaryti pasakojimą, panaudojant emocijas.
Socialinės istorijos ir struktūra
Socialinės istorijos aprašo konkrečią situaciją, nurodydamos, kas įvyko, kodėl tai įvyko, ir kokios gali būti pasekmės. Istorijose naudojami paveikslėliai ar simboliai, kad padėtų vaikui vizualiai suprasti situaciją. Istorijos padeda įvardyti ir suprasti emocijas, kurias gali jausti tiek pats vaikas, tiek kiti žmonės. Pavyzdys: socialinė istorija apie naują mokyklą gali aprašyti, kaip atrodys klasė, kur bus tualetas, ir kaip elgtis, jei vaikas pasijus neramus.
Taip pat skaitykite: Raidos sutrikimų diagnostika ir kada ieškoti specialistų?
Idiomų supratimo lavinimas
Autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams dažnai sunku suprasti perkeltines kalbos formas, tokias kaip idiomos. Kaip padėti: skaityti knygas su idiomomis, aiškinti jų reikšmę; pradėti sudarinėti nuosavą knygą išgirstų išsireiškimų; žaisti kortelių žaidimus, kur reikia suporuoti išsireiškimus su jų reikšme.
Sensorinės priemonės ir žaislai
Sensoriniai kamuoliukai, šepetėliai, staleliai, įvairių formų rinkiniai ir terapiniai žaislai padeda vaikui reguliuoti jutiminius išgyvenimus. Sunkūs minkšti žaislai mažina nerimo jausmą, padeda išlaikyti vaikus ramius, stiprinti kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką. Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes, kurie teikia gilesnį prisilietimo pojūtį.
Aplinkos pritaikymas ir kasdienės strategijos
Autistiškiems vaikams svarbu sukurti struktūruotą ir nuspėjamą aplinką, kuri padėtų jiems jaustis saugiai. Dienotvarkės laikymasis, vizualiniai tvarkaraščiai su paveikslėliais ar simboliais, sensorinės aplinkos kontrolė (riboti stiprius garsus, ryškias šviesas ar aštrius kvapus) ir aiškios taisyklės bei lūkesčiai - tai pagrindiniai elementai, kuriuos verta taikyti.
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka autistiškiems vaikams. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta (pvz., TIME TIMER) suteikia daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienines veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
Pedagogų ir tėvų vaidmuo
Pedagogai ir tėvai atlieka svarbų vaidmenį padedant autistiškiems vaikams mokytis emocijų. Svarbu, kad su vaiku dirbantys asmenys būtų gerai informuoti apie autizmo ypatumus ir taikytų individualizuotus ugdymo metodus. Rekomendacijos pedagogams ir tėvams: būkite kantrūs ir supratingi; naudokite vizualinę pagalbą; sukurkite teigiamą atmosferą; bendradarbiaukite su specialistais; nuolat tobulinkite žinias.
Verta paminėti tėvų rekomendacijas: mokykitės apie autizmą; gilinkitės į vaiko elgesį; kreipkitės pagalbos į kitus; būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos; paskatinkite vaiką parodyti, ko mokėsi; raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių; nepamirškite skirti laiko žaidimams.
Lietuviška praktika, programos ir priemonės
Lietuvoje taikomos įvairios programos ir metodikos: Programa „Mes - mąstytojai!“ (LASUC) skirta 4-7 metų vaikams; Leidykla „Šviesa“ įgyvendino projektą „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“, parengtas „Gerosios praktikos vadovas“; pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa - mokymai Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje; Visagino švietimo pagalbos tarnybos programos skirtos pedagogų kvalifikacijos kėlimui ir neformaliojo suaugusiųjų švietimui.
Metodinės rekomendacijos: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius paruošė metodines rekomendacijas ir vaizdinę medžiagą, apimančią būdus nusiraminti, pykčio atpažinimą, dėmesio lavinimą, socialinių istorijų rašymo principus, pagalbą vaikams patiriantiems sensorinių iššūkių, jogos praktikas, judėjimo gaires, maisto raciono išplėtimo patarimus, sensorinės pertraukos organizavimo gaires ir mokinio profilio sudarymą.
Taikomieji tyrimai ir praktiniai pastebėjimai
Analizuojant tyrimus, pastebėta, kad dar trūksta studijų apie nepageidaujamo elgesio keitimo būdus darželiuose ir apie mokytojų veiksmus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, būdingi socialinės sąveikos sutrikimai: sunku įsitraukti į ugdomąsias veiklas ar žaidybinę veiklą, dažnai žaidžia vienas. Kvalitatyvinis tyrimas parodė, kad daug dėmesio skiriama socialinės sąveikos ugdymui, naudojant žaidimus su taisyklėmis, žaidimus, treniruojančius dėmesį, vizualizaciją ir struktūravimą.
Mokytojai, norėdami įtraukti vaiką į žaidimus, taiko vizualizaciją, struktūravimą, stebėjimą, motyvuoja, skatina, tačiau dalyvauti žaidybinėje veikloje vaikams su ASS būna sudėtinga. Edukacinės priemonės, pvz., elektroninės socialinės istorijos ar laiko valdymo įrankiai, gali reikšmingai palengvinti mokymąsi.
Stiprybės, iššūkiai ir įtrauktis
Kalbant apie autizmą, svarbu nepamiršti ir stipriųjų šių žmonių pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi savybėmis, kurių dauguma neturi. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas asmuo turi unikalų stipriųjų pusių ir iššūkių derinį. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti aukštinti savigarbą, pasitikėjimą, gerinti socialinį gyvenimą ir įgūdžius.
Įtraukusis ugdymas apima švietimo turinio, mokymo metodų, požiūrio, ugdymo organizavimo ir strategijų keitimą. Įtrauktis švietime nėra baigtinis taškas, tai sistemingo pertvarkymo procesas. Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus, pavyzdžiui, individualius mokymosi planus, mokytojo padėjėją ar specializuotas priemones.
Praktiniai patarimai kasdienei darbui su vaikais
- „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą)“.
- Pagauk vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“.
- Paklauskite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“.
- Patirkite, ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą - tai paprasta užduotis vizualinei-motorinei koordinacijai ir planavimui įvertinti.
Santrauka apie ugdymo metodikų pritaikymą
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Su tinkama pagalba daugelis vaikų su autizmu gali tapti savarankiški ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Svarbu palaikyti šiuos žmones, šviesti visuomenę apie autizmą ir užtikrinti, kad tėvai bei pedagogai gautų reikiamas žinias bei paramą.
| Metodika | Pagrindinis tikslas | Taikymo amžius / pastabos |
|---|---|---|
| ABA (Taikomoji elgesio analizė) | Mokyti įgūdžių ir mažinti nepageidaujamą elgesį | Visi amžiaus tarpsniai, individualizuota |
| ESDM (Denverio metodas) | Mokymasis žaidžiant, socialinių ir kalbos įgūdžių ugdymas | Ankstyvasis amžius (nuo 1 m.), tėvų įsitraukimas |
| Tomatis® terapija | Sensorinė audžiai ir emocinis stabilumas per garsus | Rekomenduojama su specialistu, papildoma priemonė |
| Globalaus skaitymo metodas | Vizualizacija, nuo visumos prie dalies, skaitymo įgūdžiai | Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius |
tags: #vaikystes #autizmas #standantirtizuotas #ugdymas