Smurtas artimoje aplinkoje daro itin neigiamą poveikį vaikų vystymuisi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos, kuri suteiktų jiems saugumą, todėl pilnavertę vaikystę ir apsaugą nuo smurto turi užtikrinti suaugusieji.
Smurto formos vaikų atžvilgiu
Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, kurios skirtingai veikia vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, emocinę būklę bei socialinį gyvenimą.
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo vaikui sukėlimas arba pasikėsinimas tai padaryti. Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant kūno, tačiau kartais apie patirtą smurtą galima spręsti ir iš vaiko elgesio pokyčių.
Fizinio smurto veiksmai gali būti labai įvairūs: mušimas, stumdymas, kratymas, daiktų mėtymas, griebimas už plaukų, smaugimas, kandžiojimas, spjaudymas, izoliavimas, grasinimas ginklu, deginimas ar kankinimas.
Fizinis smurtas daro vaikui ne tik fizinę žalą, ji gali svyruoti nuo lengvų mėlynių iki gyvybei pavojingų sužalojimų.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas yra tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti vaiką paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį, dažnai pasireiškianti grasinimais žodžiu, mostais, ar ginklo demonstravimu.
Psichologinis smurtas apima izoliavimą, žeminimą, pajuokimą, kontrolę, draudimus bendrauti su draugais ar šeima, manipuliavimą, persekiojimą, kaltinimų kėlimą ir kitus veiksmus, kurie mažina vaiko savivertę ir sukelia kaltės jausmą.
Net jei vaikas nėra tiesiogiai sumuštas ar patiria seksualinį smurtą, jo elgesyje gali pasireikšti psichologinio smurto pasekmės, ypač jei šeimoje smurtaujama prieš kitą suaugusįjį, o vaikas priverstas tai stebėti.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas vaikų atžvilgiu apima jaunesnio nei 16 metų asmenų išnaudojimą tam tikroms seksualinėms veikloms. Tai kėsinimasis ne tik į kūno neliečiamumą, bet ir į vaiko orumą, socialinę laisvę bei garbę.
Seksualinio smurto formos apima vertimą nusirengti, dalyvauti seksualinėse veiklose prieš valią, prievartavimą, priekabiavimą, pornografinių veiksmų stebėjimą ar kartojimą, ir net dalyvavimą pornografijos filmavimuose.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Dėl gėdos ar baimės vaikai dažnai slepia patirtus seksualinio smurto išgyvenimus, todėl šios formos smurtas yra ypač sunkiai atpažįstamas.
Nepriežiūra
Nepriežiūra arba pasyvus smurtas - tai būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, kuris sukelia žalą ar pavojų jo sveikatai, gyvybei bei raidai. Dažniausiai tai lemia netinkamas būstas, maisto, aprangos ar medicininės pagalbos trūkumas, taip pat vaiko nemokymas ar socialinės izoliacijos taikymas.
- Fizinė nepriežiūra: nėra tinkamų gyvenimo sąlygų, maisto ar drabužių.
- Medicininė nepriežiūra: nesuteikiama reikalinga sveikatos priežiūra.
- Pedagoginė nepriežiūra: vaikas neleidžiamas į mokyklą ir nesuteikiamos mokymosi galimybės.
- Socialinė nepriežiūra: draudžiama bendrauti, socializuotis, netinkamai pritaikoma aplinka neįgaliam vaikui.
- Psichologinė-emocinė nepriežiūra: emocinių poreikių neatitikimas, abejingumas.
Smurto poveikis vaikui ir jo elgesiui
Vaikas, patiriantis arba stebintis smurtą artimoje aplinkoje, jaučia nuolatinį nerimą, įtampą ir baimę. Šeimoje vykstantys smurto veiksmai nulemia elgesio pokyčius, tokius kaip agresyvumas, baimė, tylėjimas, izoliacija ar net savęs žalojimas. Vaikai dažnai išmoksta modeliuoti smurtą kaip problemų sprendimo būdą.
Be to, jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, toks vaikas taip pat laikomas smurto auka, nes patiria psichologinį ir emocinį stresą stebėdamas smurto protrūkius.
Kaip atpažinti smurtą vaikų aplinkoje?
Vaikams sunku kalbėti apie patiriamą smurtą, ypač ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikai. Todėl labai svarbu, kad suaugusieji (mokytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai) atkreiptų dėmesį į fizinius ir elgesio pokyčius:
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
- Dažnos mėlynės, nubrozdinimai ar kitos fizinės traumos.
- Nuolatinis neramumas, baimė, drovumas arba ypač agresyvus elgesys.
- Vengimas grįžti namo ar pasakyti, kas vyksta šeimoje.
- Neįprastas seksualinis elgesys ar žinios, netinkamos vaiko amžiui.
- Emocinė atskirtis, prasta mokymosi motyvacija, socialinė izoliacija.
Klausimai vaikams turi būti paprasti, aiškūs, pritaikyti jų žodynui ir amžiui, pirmiausiai atviri, kad vaikas galėtų pasitikėti ir natūraliai išsipasakoti, o tik vėliau - tikslinantys uždari klausimai.
Smurto artimoje aplinkoje formos
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai pasireiškia sistemine prievarta, kuria siekiama įbauginti ir kontroliuoti silpnesnius ar priklausomus šeimos narius, dažniausiai moteris, vaikus ar pagyvenusius žmones.
Fizinis smurtas
Tai sąmoningas fizinių veiksmų panaudojimas, siekiant sužeisti, apriboti laisvę ar padaryti žmogų bejėgį. Fizinio smurto veiksmai apima mušimą, spardymą, deginimą, smaugimą ir kt.
Psichologinis smurtas
Įtraukiantis žodinį ar neverbalinį įbauginimą: grasinimus, kontrolę, izoliavimą, manipuliavimą, izoliaciją nuo artimųjų, elektroninių ryšių stebėjimą ir kitus psichikos sutrikdymus.
Ekonominis smurtas
Tai nuosavybės atėmimas, finansinių priemonių kontrolė ar draudimas dirbti, sukuriant finansinę priklausomybę ir apribojant asmens laisvę.
Seksualinis smurtas
Parduota, nepageidaujama arba prievartinė seksualinė veikla prieš žmogaus valią. Dažnai su tuo susijęs ir kitas smurtas.
Nepriežiūra
Būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas, kuris gali būti skirtingų formų: fizinė, medicininė, pedagoginė, socialinė ir psichologinė-emocinė.
Smurto ciklas artimoje aplinkoje
Smurto ratas susideda iš trijų etapų, kurie dažniausiai kartojasi ir stiprėja:
- Įtampos augimas - pradžia dažnai atrodo nekalta, tačiau smurtautojas kontroliuoja, pavydi, kritikuoja, kuriant įtampą.
- Smurto proveržis - įtampa sukyla iki nebepakeliamumo, prasideda agresijos, grasinimų ir fizinių smurto veiksmų protrūkis.
- Medaus mėnuo - smurtautojas atsiprašo, rodo dėmesį, žada nebepasikartoti, tačiau po kurio laiko ratas suksis iš naujo.
Šis ratas tęsiasi tol, kol auka sugeba nutraukti smurtinius santykius arba gauna tinkamą pagalbą.
Kaip padėti vaikui, patyrusiam smurtą?
- Kalbėkite su vaiku saugioje aplinkoje, kur jo nesuges smurtautojas, vengiant sudėtingų klausimų, pritaikykite juos pagal vaiko amžių ir kalbą.
- Palaikykite vaiko pasitikėjimą, leiskite jam kalbėti atvirai, naudokite atvirus klausimus ir tikslinkite detales uždarais klausimais.
- Stebėkite vaiko elgesį ir fizines žymes, apie tai praneškite specialistams, gydytojams ar socialiniams darbuotojams.
- Fiksuokite pastebėjimus - užrašykite ar įrašykite pokalbius, jei įmanoma.
- Kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus ir kitas institucijas, kurios teikia nemokamą pagalbą vaikams ir šeimoms, patyrusioms smurtą.
Neatidėliotina pagalba ir teisės
Jei vaikas patiria smurtą, svarbu kreiptis pagalbos:
- Skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 - policija privalo atvykti ir pašalinti smurtautoją iš gyvenamosios vietos.
- Yra teisė gauti nemokamą pagalbą specializuotose pagalbos centruose.
- Jums neprivaloma rašyti pareiškimo, dalyvauti akistatoje su smurtautoju ar aiškintis bylos jei to nenorite.
- Galite gauti informaciją ir nemokamą medicininę ekspertizę dėl sužalojimų.
- Turite teisę prašyti, kad jus lydėtų patikimas asmuo susitikimų, apklausų metu.
Žinokite savo teises ir nesidrovėkite ieškoti pagalbos - tai svarbu vaikų apsaugai ir jų ateičiai.