Ūminis ir lėtinis pielonefritas vaikams yra svarbios klinikinės problemos, reikalaujančios greitos diagnostikos, tinkamo gydymo ir kruopštaus slaugos režimo. Šlapimo takų infekcijos yra vienos iš dažniausių bakterinių infekcijų jauname amžiuje. Sunkiausia infekcijos forma yra ūminis pielonefritas. Tai viršutinių šlapimo takų infekcija, kuri gali sukelti trumpalaikį bei ilgalaikį sergamumą, su galima sepsio, ūminio inkstų pažeidimo, inkstų randėjimo bei lėtinės hipertenzijos rizika.
Ligos apibūdinimas ir pažeidžiamas organas
Pielonefritas yra inkste esančių struktūrų (geldelės ir inksto parenchimos) uždegimas. Ūminis pielonefritas paprastai yra infekcinis, sukeltas bakterijų. Lėtinis pielonefritas yra lėtinis progresuojantis uždegiminis procesas, pažeidžiantis inkstų intersticiumą ir kanalėlius ir sukeliantis inksto randėjimą ir destrukciją. Pielonefritas - inksto parenchimos, geldelės ir taurelių sistemos uždegimas.
Pažeidžiami inkstai. Pagrindinė inkstų funkcija yra filtruoti kraują nuo nereikalingų medžiagų ir jas išskirti su šlapimu. Be daugybės kitų funkcijų, inkstai dalyvauja kraujospūdžio reguliavime. Inkstai yra gyvybinis organas, todėl įtarus pielonefritą būtina skubiai kreiptis į gydytoją, negalima užsiimti savigyda.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys ir amžiaus ypatumai
Pielonefritu serga abiejų lyčių ir visų amžiaus grupių asmenys. Dvigubai dažniau nei kiti serga suaugusios moterys. Itin sergamumas padidėja po 50 metų. Vaikai ūminiu pielonefritu dažniau serga pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ir metais. Mergaitės juo serga du kartus dažniau nei berniukai. Iki 6 mėn. amžiaus pielonefritu dažniau serga berniukai − jiems dažniau šiame amžiuje pasitaiko įgimtų šlapimo takų anomalijų. Vyresniame amžiuje dėl šlapimo organų anatominių ypatybių (trumpa šlaplė, šlaplės anga netoli nuo išangės) pielonefritu dažniau serga mergaitės.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Sukėlėjai yra bakterijos. Pagrindinė ūminio pielonefrito priežastis yra bakterinė infekcija, dažniausiai sukeliama E. coli bakterijų, kurios natūraliai aptinkamos žarnyne. Infekcija gali prasidėti iš šlapimo pūslės, per šlaplę patekdama į inkstus. Kitos galimos priežastys gali būti šlapimo takų obstrukcija, akmenys, kateteriai ar kitos medicininės procedūros, kurios gali sukelti infekciją. Lėtiniam pielonefritui be infekcijos didelę reikšmę turi ir vezikoureterinis refliuksas (šlapimo sugrįžimas iš šlapimo pūslės į inksto geldelę).
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Vaikams ir kūdikiams būdingi simptomai
Vaiko organizmo reakcija į infekciją paprastai labai audringa. Tai karščiavimas, smegenų dangalų dirginimo (meninginiai) simptomai, neapibrėžtas pilvo skausmas, vaikas nevalgo, vemia, pilvo raumenys gali būti įsitempę, gali padažnėti šlapinimasis. Juo mažesnis vaikas, tuo sunkiau diagnozuoti šią ligą, nes nėra jai būdingos klinikos. Pagrindiniai simptomai apima stiprų nugaros skausmą, karščiavimą, šaltkrėtį, pykinimą ir vėmimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapimo pūslės simptomai, tokių kaip dažnas šlapinimasis, skausmas šlapinantis ar drumstas šlapimas.
30 proc. 1-3 mėn. amžiaus vaikų, sergančių ūminiu pielonefritu, išsivysto sepsis. Vyresniems nei 3 mėn. amžiaus vaikams sepsio išsivystymo rizika sumažėja iki 5 proc. 5-10 proc. vaikų, sirgusių simptominiu pielonefritu su šaltkrėčiu, pastebima randinių pokyčių inkstuose.
Diagnostika ir tyrimai
Ūminio pielonefrito diagnozė apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas tikriausiai paims ištyrimui šlapimo mėginį, kartais ir kraujo mėginį. Dažniausiai atliekamas šlapimo tyrimas, kuris gali parodyti infekcijos požymius, tokius kaip bakterijos, leukocitai ar kraujas šlapime. Taip pat atliekama šlapimo pasėlio tyrimas, padedantis nustatyti specifinį infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams.
Sudėtingesniais atvejais gali prireikti įvairių tyrimų, tarp kurių galima paminėti cistoskopiją (į šlapimo pūslę įkišamas cistoskopas ir apžiūrima šlapimo pūslės gleivinė, šlapimtakių angos), ultragarsinis tyrimas, intraveninė pielograma (į veną suleidžiamas kontrastas, paskui daromos rentgeno nuotraukos ir žiūrima kaip juda išsiskyręs kontrastas). Ultragarsinis inkstų tyrimas gali parodyti inkstų dydį, struktūrinius pokyčius, randus ar šlapimo takų obstrukcijas. Kompiuterinė tomografija (KT) naudojama detalesniam inkstų ir šlapimo takų vertinimui, ypač jei įtariama obstrukcija ar kitos komplikacijos.
Gydymas: gydytojo parinkta politika ir slauga
Gydymas gali būti tiek namuose (lengva ar vidutinė ligos eiga, adekvačiai savo ligą suvokiantis pacientas, galintis tinkamai pasirūpinti savimi namuose), tiek ir ligoninėje (vidutinė ar sunki ligos eiga ar sunkiai savo situaciją suvokiantis, kitomis ligomis sergantis pacientas, nėščia pacientė, papildomų rizikos veiksnių turintis pacientas). Gydymui skiriami mikroorganizmus veikiantys antibiotikai, nuskausminantys, karščiavimą mažinantys preparatai, pakankamas skysčių kiekis.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Svarbiausias gydymas - 10-14 d. antibiotikai į veną ar geriamieji. Kūdikiai geriamus vaistus gali išvemti. Todėl pirmas 5-7 d. jiems rekomenduojamos injekcijos į veną, būklei pagerėjus gydymą tęsti geriamaisiais vaistais iki bendro 10-14 d. Siekdami palengvinti varginančius ūminės ligos fazės simptomus ir sumažinti galimas ilgalaikes pasekmes, vaikų ligų gydytojai rekomenduoja ūminį pielonefritą gydyti 7-17 dienų antibiotikų kursu. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad paskirti gydymą vien tik geriamaisiais antibiotikais yra tiek pat veiksminga, kaip ir dvejopas gydymas intraveniniais antibiotikais, po to juos pakeičiant geriamaisiais vaistais.
Gydytojas parenka tinkamą gydymą atsižvelgdamas į ligos eigą, simptomus, amžių, imuniteto būklę, kitas ligas ir rizikos veiksnius. Nėra vienareikšmio gydymo antibiotikais, nes atsparumo modeliai stipriai skiriasi įvairiose šalyse. Negydykite patys savo vaikų, netrumpinkite skirto gydymo kurso, nes inkstų uždegimai gali nuolat kartotis.
Modern Antibiotic Utilization
Slaugos rekomendacijos
- Užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą: pacientai per dieną turi gauti fiziologinį skysčių kiekį, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus. Kuo daugiau vaikas gers, tuo dažniau šlapinsis, valysis šlapimo organai ir vaikas greičiau pasveiks.
- Asmens higiena: labai svarbi asmens higiena. Mergaitėms lytinį plyšį reikia kasdien plauti po tekančiu vandeniu be muilo. Berniukams apyvarpė apiplaunama atsargiai atsmaukta.
- Venkite vidurių užkietėjimo: stenkitės saugoti mažylį nuo vidurių užkietėjimo. Dėl pastarojo didėja slėgis šlapimo takuose, trukdoma šlapimo pūslei pilnai susitraukti, todėl dalis šlapimo lieka šlapimo takuose, susidaro sąlygos daugintis bakterijoms.
- Stebėkite temperatūrą ir būklę: karščiavimas, pykinimas, vėmimas, sumažėjęs diurezės dažnis ar pakitęs elgesys reikalauja skubaus vertinimo.
- Vengti nepagrįsto plataus spektro antibiotikų vartojimo virusinių ligų metu: pastarieji keičia tarpvietės florą sumažindami jos apsauginį barjerą.
- Atlikite paskirtus tyrimus ir kontrolinius vizitus: gydytojas gali skirti šlapimo tyrimus, pasėlius, ultragarsą ar kitus vaizdo tyrimus, ypač pasikartojančių epizodų atvejais.
Lėtinis pielonefritas: ypatumai, diagnostika ir slauga
Lėtinis pielonefritas dažniausiai yra neišgydyto ūminio pielonefrito pasekmė. Lėtinis pielonefritas dažnai išsivysto dėl ilgalaikių arba pasikartojančių šlapimo takų infekcijų. Dėl nuolatinio uždegimo inkstuose gali atsirasti randėjimo procesai, inkstų funkcijos pablogėjimas ir, galiausiai, lėtinis inkstų nepakankamumas. Lėtiniam pielonefritui gali būti svarbūs struktūriniai sutrikimai, pavyzdžiui, vezikoureterinis refliuksas.
Lėtinio pielonefrito simptomai gali būti nuo pasikartojančių šlapimo takų infekcijų, nuolatinio ar protarpinio nugaros ar šono skausmo, karščiavimo iki nuovargio, apetito sumažėjimo, svorio kritimo, hipertenzijos ir anemijos. Diagnostika apima šlapimo tyrimus, šlapimo pasėlį, kraujo tyrimus (kreatininas, šlapalas, CBC, CRB) ir vaizdo tyrimus, tokius kaip ultragarsas, KT, MRT arba dinaminė inkstų scintigrafija.
Gydymas ir ilgalaikė priežiūra
Lėtinio pielonefrito gydymas skirtas infekcijos kontrolės, simptomų mažinimui ir inkstų pažeidimo progresavimo lėtėjimui. Ilgalaikis antibiotikų vartojimas gali būti skiriamas siekiant sumažinti infekcijos riziką ir kontrolę, ypač jei yra dažnai pasikartojančių infekcijų. Pacientams su struktūrinėmis anomalijomis gali prireikti chirurginio gydymo arba urologinės intervencijos.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
| Aspektas | Ūminis pielonefritas | Lėtinis pielonefritas |
|---|---|---|
| Pagrindinė priežastis | E. coli ir kitos bakterijos | Pasikartojančios infekcijos, refliuksas, obstrukcija |
| Simptomai | Karščiavimas, nugaros skausmas, vėmimas | Nuolatinis skausmas, nuovargis, hipertenzija |
| Gydymas | Antibiotikai 7-17 d., hospitalizacija prireikus | Ilgalaikė priežiūra, kartais ilgalaikis antibiotikų profilaktika |
| Komplikacijos | Sepsis, inkstų abscesas | Inkstų randai, lėtinis nepakankamumas, hipertenzija |
Prevencija ir šeimos edukacija
- Rūpestingai laikytis higienos įpročių: kasdieninis lytinių organų plovimas be muilo, tinkama apiplauna apyvarpės.
- Reguliarus skysčių vartojimas ir rūpinimasis virškinimu, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo.
- Vengti nepagrįsto antibiotikų vartojimo ir kreiptis į gydytoją prieš skiriant vaistus.
- Prieš planuojant nėštumą atlikti šlapimo tyrimą ir, jei reikia, gydyti esamas šlapimo takų infekcijas.
- Saugoti vaiką nuo peršalimų, tinkamai aprengti šaltuoju metų laiku.
Bendrosios praktikos gydytojai dažnai susiduria su šlapimo takų infekcijomis. Dažniausia klaida - pavėluotas kreipimasis į gydymo įstaigą. Sergant pielonefritu būklė per kelias valandas gali tapti sunki. Kita dažna pacientų klaida - noras gydytis savarankiškai. Dalis jų gydosi liaudies priemonėmis, kiti išgeria antibiotikų. Be abejo, ligos simptomai gali išnykti, tačiau liga gali ir komplikuotis.
Vaikų nefrologas ir gydytojas parenka tinkamą diagnostiką ir gydymą, atsižvelgdamas į amžių, klinikinį vaizdą ir rizikos veiksnius. Šį dokumentą parengė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Dokumente pateikta informacija nepakeičia medicininės konsultacijos.