Šiandienė Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ buvo pirmoji specialiai beglobiams vaikams skirta prieglauda, prieš 85 metus įkurta Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva. Ligoninės vadovė doc. dr. Audronė Prasauskienė su pasodintais ąžuolais. Nuotr. iš LSMU ligoninės Kauno klinikų archyvo.„Didžiausias noras - kad vaikų, turinčių raidos sutrikimų, būtų kuo mažiau, o jų šeimoms nereikėtų pagalbos ieškoti svetur. Ir nebeliktų teigiančių, kad vaikų ir suaugusiųjų reabilitacija yra vienas ir tas pats“, - taip praėjusią savaitę, minint 85 metų jubiliejų, kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė doc. dr. Audronė Prasauskienė. Kaip pasakoja vaikų ligų gydytoja Daiva Bartkuvienė, per visą spalvingą istoriją „Lopšelis“ išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių, bet visuomet stengėsi, kad vaikams čia būtų kuriamos pačios geriausios sąlygos, nors ir ne visuomet tai buvo įmanoma.
Istorijos tėkmė: nuo beglobių kūdikių skyrių iki šiuolaikinės reabilitacijos
Anot doc. dr. „Ką turime nuveikti, kad jis būtų pasiektas? Pirmiausia reikia turėti ligoninę, personalą ir reikiamą įrangą bei visas galimybes prisidėti prie specialistų rengimo ir žinių skleidimo. Taip pat reikia palaikymo ir palankios teisinės bazės“, - sako doc. dr. Pastatai renovuoti prieš ketverius metus, likęs tik pagrindinio pastato fasadas, kurį artimiausiu metu ketinama sutvarkyti. 1885 m. prie Kauno miesto ligoninės įsteigtas skyrius beglobiams kūdikiams. 1900 m. šis skyrius buvo uždarytas, o našlaičiai perkelti į E. Ožeškienės g. 17. Prieglaudai suteiktas „Lopšelio“ pavadinimas. 1930 m. Kūdikių namai persikėlė į naujus namus Vilijampolėje. Pastatas atitiko naujausius to meto technikos ir medicinos reikalavimus. 1986 m. Kūdikių namai pavadinti specializuotais, nes 86 proc. čia gyvenančių vaikų turėjo raidos sutrikimų. 1998-1999 m. atidarytas abilitacijos skyrius, t. y. poliklinika ir stacionaras, kuriame konsultuojami ir gydomi ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos vaikai iš visos Lietuvos. Įstaigai suteiktas naujas pavadinimas - Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“. 2004 m. įstaigai suteikta licencija teikti antrinio ir tretinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas. 2011 m. sausio 1 d. Šiame centre vaikai mokomi pagal TEACCH metodiką, kuri plačiai taikoma autizmo ir susijusių komunikacijos sutrikimų ugdymui.
TEACCH ugdymo principai ir dienos centro veikla
Ugdant TEACCH metodu, mokymosi aplinka yra griežtai struktūruota, vaikas privalo laikytis rutinos ir naudotis vizualine informacija. Aplinka sukurta tam, kad padėtų vaikui suprasti, kokia veikla numatoma konkrečioje situacijoje. Dienos centras veikia darželio principu: pagrindiniai reabilitacijos tikslai - vaiko raidos bei funkcinės būklės vertinimas, jų kaitos stebėjimas, ankstyvas diagnozės nustatymas, bei kartu su tėvais nustatyto tikslo siekimas per apibrėžtą laikotarpį.
Prieš dvejus metus „Lopšelyje“ sukurta cerebrinį paralyžių turinčių ir gebančių vaikščioti vaikų stebėjimo ir gydymo sistema. Dėmesys skiriamas ir įtvarams parinkimui: taikomi Gillete Children centro įtvarų parinkimo algoritmai, o sudėtingais atvejais - kompiuterinė eisenos analizė. Esame vieninteliai Lietuvoje, kurie taiko botulino toksino terapiją rankos raumenų spastiškumui gydyti kaip ergoterapiją papildančią priemonę.
Robotizuota reabilitacija: švyturiai Baltijos šalyse
Kur kas daugiau dėmesio skiriama moderniai įrangai: naujoji Vaikų reabilitacijos klinika Kaune naudoja šveicariškus robotus, kurie iš pradžių buvo kurti NATO karių reabilitacijai. „Šveicariški robotai yra saugesni ir efektyvesni už pigesnius Kinijos gamintojų modelius. Vieninteliai robotai Baltijos šalyse su pilnu komplektu lavinimui - lavina pirštų, alkūnių, pečių funkcijas ir netgi teikia motorinę grįžtamąją informaciją apie žingsnio teisingumą“, - teigia doc. I. Bakanienė. Pirmasis aukštas skirtas įvairioms terapijoms: psichologo, ergoterapeuto, logopedo, dailės terapeuto kabinetai, kineziterapijos salės, o taip pat kuriasi dvi specializuotos robotizuotos erdvės vaikams, turintiems rankos funkcijų sutrikimus ir eisenos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pačios kūrybos istorijose dalyvauja Milita, ketverių metų mergaitė serganti cerebriniu paralyžiumi. Tėvas Mindaugas Kaklauskas pasakoja apie pradines baimes, tačiau tikslas - suteikti vaikui galimybes judėti, kalbėti ir bendrauti su aplinka per robotų terapiją. Robotai skatina vaiką atlikti prasmingus judesius, o smegenys mokosi per grįžtamąjį ryšį apie teisingą žingsnį.
Dienos centras autizmui ir kitiems raidos sutrikimams
Dienos ir trumpalaikės socialinės globos skyriuje autizmui diagnozuoti vaikams teikiamos TEACCH ugdymo paslaugos, o ugdymas grindžiamas griežta rutina ir vizualine informacija. Tėvai gali palikti savo vaikus darbo dienomis nuo 07.00 val. Pasak specialistų, autizmas šiuolaikinių tyrimų kontekste yra vienas iš dažnesnių raidos sutrikimų Lietuvoje: kasmet gimsta apie 350 vaikų su autizmo požymiais. Centre mokosi apie 15 berniukų, o TEACCH metodika padeda efektyviai integruoti vaikus į ugdymą.
Perspektyvos: įgalinti šią įstaigą ir įgyvendinti tarptautinius standartus
Pasak Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. Renaldo Jurkevičiaus, „Lopšelis“ gali būti pavyzdys daugelio didesnių padalinių. Didžiosios investicijos į įrangą ir programų plėtrą, tokios kaip 3D Vicon judesio analizės įranga ir Lokomato bei kompiuterizuotos rankų treniruoklių trūkumas, rodo būtinybę tobulinti finansinį modelį, kad paslaugos būtų kompensuojamos ligonių kasų. Tačiau vadovė doc. dr. Audronė Prasauskienė įsitikinusi, kad įsteigus valstybės lygio centrinį vaikų reabilitacijos centrą, pavyks įdarbinti daugiau specialistų ir plėsti kokybiškų paslaugų spektrą, taip pat pradėti įgyvendinti egzistuojančias tarptautines programas ir studijas. Kaip sako ji, „norime, kad šeimoms neprireiktų ieškoti pagalbos svetur“ - o tai reiškia sklandų ankstyvos ir medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumą Lietuvoje.
Pacientų istorijos ir gydymo patirtys
Pacientų pasakojimai ir atsiliepimai rodo įvairų patyrimą: vieni tėvai giria personalą ir procedūras, kiti išreiškia nuogąstavimus dėl galimo per didelio diagnozavimo ir ilgo laukimo. Tačiau pastebima, kad robotizuotos terapijos ir kompiuterizuotų įrankių atsiradimas žymiai pagerino paslaugų efektyvumą. Daugelis tėvų pasakoja apie teigiamą poveikį vaikams, o personalo įgūdžiai ir atsidavimas išlieka esminiai veiksniai reabilitacijos sėkmei.
Stacionarinės reabilitacijos technologijos Vaikų specializuotoje ligoninėje
- TEACCH metodikos diegimas ir struktūruota ugdymo aplinka.
- Botulino toksino terapija spastiškumo gydymui integruota ergoterapijoje.
- Robotizuotos terapijos naudojimas vaikams: eisenos ir rankų funkcijų tobulinimas.
- Dienos centras vaikams su autizmu - struktūrizuotos ugdymo ir terapijos programos.
| Paslaugos | Aprašymas | Highlight |
|---|---|---|
| Antrinė ir tretinė raidos paslaugos | ankstyva reabilitacija, gydymas raidos sutrikimų sąlygomis | licencija 2004 |
| TEACCH ugdymas | vizualiosios informacijos ir rutinos naudojimas | autizmas |
| Robotinė terapija | judesio koordinavimas, grįžtamasis ryšys smegenims | 3D judesio analizė |
Pasak I. Bakanienės, Baltijos šalyse yra pavienių tokių robotų, bet pilnas jų komplektas - Kauno klinikose. „Turime tris eisenos robotus, o jų vertė - iki 0,5 mln. eurų“, - priduria ji. Ekskursijoje Milita demonstravo, kaip robotai padeda vaikui judėti: „vaikai nori judėti ir mokytis.“
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
tags: #vaiku #reabilitacijos #ligonine #lopselis #lopselio #g