Šiandienė Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ buvo pirmoji specialiai beglobiams vaikams skirta prieglauda, prieš 85 metus įkurta Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva.
Ligoninės vadovė doc. dr. Audronė Prasauskienė su pasodintais ąžuolais. Nuotr. iš LSMU ligoninės Kauno klinikų archyvo.
„Didžiausias noras - kad vaikų, turinčių raidos sutrikimų, būtų kuo mažiau, o jų šeimoms nereikėtų pagalbos ieškoti svetur. Ir nebeliktų teigiančių, kad vaikų ir suaugusiųjų reabilitacija yra vienas ir tas pats“, - taip praėjusią savaitę, minint 85 metų jubiliejų, kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė doc. dr. Audronė Prasauskienė.
Kaip pasakoja vaikų ligų gydytoja Daiva Bartkuvienė, per visą spalvingą istoriją „Lopšelis“ išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių, bet visuomet stengėsi, kad vaikams čia būtų kuriamos pačios geriausios sąlygos, nors ir ne visuomet tai buvo įmanoma.
Anot doc. dr. Audronės Prasauskienės, tikslas - tapti geriausiu, profesionalias paslaugas teikiančiu vaikų reabilitacijos centru - nei daug, nei mažai.
Taip pat skaitykite: "Lopšelis": registracija ir darbo laikas
„Ką turime nuveikti, kad jis būtų pasiektas? Pirmiausia reikia turėti ligoninę, personalą ir reikiamą įrangą bei visas galimybes prisidėti prie specialistų rengimo ir žinių skleidimo. Taip pat reikia palaikymo ir palankios teisinės bazės“, - sako doc. dr.
Pastatai renovuoti prieš ketverius metus, likęs tik pagrindinio pastato fasadas, kurį artimiausiu metu ketinama sutvarkyti.
Istorija
- 1885 m. prie Kauno miesto ligoninės įsteigtas skyrius beglobiams kūdikiams.
- 1900 m. šis skyrius buvo uždarytas, o našlaičiai perkelti į E. Ožeškienės g. 17.
- Prieglaudai suteiktas „Lopšelio“ pavadinimas.
- 1930 m. Kūdikių namai persikėlė į naujus namus Vilijampolėje.
- Pastatas atitiko naujausius to meto technikos ir medicinos reikalavimus.
- 1986 m. Kūdikių namai pavadinti specializuotais, nes 86 proc. čia gyvenančių vaikų turėjo raidos sutrikimų.
- 1998-1999 m. atidarytas abilitacijos skyrius, t. y. poliklinika ir stacionaras, kuriame konsultuojami ir gydomi ikimokyklinio amžiaus sutrikusios raidos vaikai iš visos Lietuvos. Įstaigai suteiktas naujas pavadinimas - Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“.
- 2004 m. įstaigai suteikta licencija teikti antrinio ir tretinio lygio vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas.
- 2011 m. sausio 1 d. įkurta pirmoji Lietuvoje Vaikų reabilitacijos klinika.
Teikiamos Paslaugos
Skyriuje teikiamos šiuolaikiškos ir kokybiškos ambulatorinės ir stacionarinės ankstyvosios reabilitacijos paslaugos vaikams, turintiems raidos sutrikimų; medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams, patyrusiems galvos ar nugaros smegenų sužalojimus, atraminio - judamojo aparato pažeidimus (po traumų, ligų).
Teikiant reabilitaciją ir siekiant sugrąžinti prarastus gebėjimus pasitelkiamos robotų terapijos priemones (vaikščiojimo, rankų funkcijai gerinti), elektrostimuliacija.
Dienos ir trumpalaikės socialinės globos skyriuje teikiamos dienos socialinės globos, struktūruoto mokymo ir terapinio ugdymo paslaugos autizmo diagnozę turintiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Šiame centre vaikai yra mokomi pagal vieną pagrindinių plačiai taikomų ugdymo metodų - TEACCH (angl. Treatment and Education of Autistic and related Communication Handicapped Children) metodiką.
Ugdant šiuo metodu, mokymosi aplinka yra griežtai struktūruota, vaikas privalo laikytis rutinos, naudotis vizualine informacija. Aplinka sukurta taip, kad padėtų vaikui suprasti, kokia veikla numatoma konkrečioje aplinkoje.
Dienos centras veikia darželio principu, t.y. tėvai gali palikti savo vaikus darbo dienomis nuo 07.00 val.
Specialistų Komanda
Tam pritaria ir Abilitacijos, reabilitacijos ir slaugos skyriaus vadovė Indrė Bakanienė, kurios įsitikinimu, bene vienas didžiausių laimėjimų - suburta profesionali, entuziastinga, besimokanti ir nuolat tobulėjanti specialistų komanda.
„Mes kartu sukūrėme ir vis dar kuriame bei nuolat tobuliname įrodymais pagrįstos medicinos principais paremtą reabilitaciją, panašią į tą, kokią matome nuvykę stažuotis į Vakarų Europos šalių ligonines.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pagrindiniai tokios reabilitacijos principai - vaiko raidos bei funkcinės būklės vertinimas, jų kaitos stebėjimas vaikui augant bei raidos sutrikimo ar diagnozės nustatymas kuo anksčiau, kai tik išryškėja vienam ar kitam raidos sutrikimui būdingi simptomai.
Stengiamės taikyti į tikslą orientuotą terapiją, tai yra, kartu su tėvais nustatyti tuo metu prioritetinį reabilitacijos tikslą, kurį įmanoma pasiekti per apibrėžtą laikotarpį bendromis specialistų komandos ir tėvų pastangomis.
Prieš dvejus metus „Lopšelyje“ sukurta cerebrinį paralyžių turinčių ir gebančių vaikščioti vaikų stebėjimo ir gydymo sistema. Postūmį tam davė Gillete Children centro organizuoti kursai.
„Iš šio centro perėmėme metodiką, kaip patikimai įvertinti raumenų spastiškumą ir sutrumpėjimą, selektyvią raumenų kontrolę, eisenos patologiją bei suplanuoti maksimaliai efektyvų gydymą.
„Pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti ultragarso kontrolę atliekant botulino toksino injekcijas, derinti botulino toksino terapiją su serijiniu gipsavimu dinaminėms sąnarių kontraktūroms gydyti.
Daug dėmesio skiriame įtvarams parinkti, taikome Gillete Children centro įtvarų parinkimo algoritmus, sudėtingais atvejais patikriname įtvaro tinkamumą naudodami kompiuterinę eisenos analizę.
Esame vieninteliai Lietuvoje, kurie taiko botulino toksino terapiją rankos raumenų spastiškumui gydyti kaip ergoterapiją papildančią priemonę. Atliekame ergoterapinį vertinimą prieš ir po botulino toksino terapijos.
„Lopšelio“ specialistai, įdiegę į praktiką botulino toksino leidimą ultragarso kontrolėje, suorganizavo seminarą, kuriame dalyvavo apie 30 gydytojų: vaikų ortopedai, vaikų ir suaugusių neurologai.
Beveik prieš dvejus metus „Lopšelyje“ įsteigtas dienos socialinės globos centras vaikams, kuriems nustatyta autizmo diagnozė.
Kaip sako čia dirbantys medikai, autizmas yra dažnesnė problema nei vaikų vėžys, diabetas ar AIDS. Kasmet Lietuvoje gimsta apie 350 vaikų, turinčių autizmo požymių. Šiuo metu centre kasdien mokosi penkiolika berniukų.
Pasak I.Bakanienės, vaikai čia mokomi pagal vieną efektyviausių autizmą turinčių vaikų ugdymo sistemų - TEACCH.
„Tikimės, kad mūsų veikla prisidės prie galimybių geriau integruoti tokius vaikus į ugdymo įstaigas. Galutinis vaikų reabilitacijos tikslas - siekti, kad kiekvienas vaikas taptų maksimaliai savarankiškas ir laimingas.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof., habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, nors Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“ yra jauniausias ir mažiausias Kauno klinikų filialas, tai, kas čia daroma, gali būti pavyzdys daugeliui didesnių padalinių.
„Galiu tik pasakyti nuoširdų ačiū kolektyvui, nes atrodo, kad jų net ir nerealios idėjos virsta tikrove. Ir, kas svarbiausia, jie visuomet patys randa, kaip vieną ar kitą tikslą pasiekti. Man belieka tik palaikyti jų iniciatyvas“, - sakė prof., habil. dr.
„Įrangos irgi turime, bet norime tobulėti, kad mūsų pacientai gautų pačias geriausias paslaugas. Vieninteliai Lietuvoje turime 3D Vicon judesio analizės įrangą, bet negalime jos naudoti taip plačiai, kaip norėtume, nes ligonių kasos išlaidų susijusių su šio tyrimo atlikimu nekompensuoja. Taip pat trūksta Lokomato, kompiuterizuotų rankų treniruoklių.
Pasmalsavus ir kas gi bus po to, kai ligoninė taps geriausiu vaikų reabilitacijos centru, doc. dr. A.Prasauskienė nė akimirkai nesutrikusi sako, jog tuomet galėsime pakeisti Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymus, kurie reglamentuoja ankstyvos reabilitacijos ir medicininės reabilitacijos paslaugas, paliatyviosios pagalbos neįgalumo nustatymo tvarkas, o svarbiausia - tokiame centre bus galima įdarbinti daugiau specialistų ir teikti daugiau kokybiškų paslaugų.
„Apmaudu, jog šiuo metu vaikai negali laiku gauti reikiamų reabilitacijos paslaugų, nes reikia laukti ilgose eilėse norint patekti pas mus. Be to, tapę centru, galėsime daugiau investuoti į naują reabilitacinę techniką, pradėti taikyti naujas reabilitacijos programas ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose bei studijose. Tikiu, kad sukūrus šalyje efektyvią vaikų reabilitacijos sistemą, pradėjus teikti įrodymais pagrįstos medicinos principus atitinkančius raidos ir funkcijos sutrikimų diagnostikos ir terapijos metodus, šeimoms nebereikės pagalbos ieškoti svetur - Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Kaip sakė Nelsonas Mandela: „Dalykai atrodo neįmanomi tol, kol jų nepadarai“, - įsitikinusi doc. dr.
Atsiliepimai
Forumo diskusijos apie Kauno vaiko raidos kliniką „Lopšelis“:
- Atsiliepimas 1: "Galiu tik pasakyti, kad personalas ten geras ir dirba atsakingai. Visi užsiėmimai (kineziterapija, ergoterapija ir muzikos terapija) vyksta iki pietų."
- Atsiliepimas 2: "Man "Lopšelyje" labai patiko, bent pirmuosius kartus. Patiko procedūros, personalo atida."
- Atsiliepimas 3: "Lankiausi su pirmuoju pas logopede. Labai geri atsiliepimai."
Kai kurie tėvai teigia, kad specialistai yra labai geri ir rūpestingi, o procedūros veiksmingos. Tačiau taip pat yra nuogąstavimų dėl galimo per didelio diagnozavimo ir ilgo laukimo.
Nauja Vaikų Reabilitacijos Klinika
Naujoji Vaikų reabilitacijos klinika duris pacientams atvėrė dar praėjusių metų rudenį. Iki tol vaikų reabilitacija Kaune vykdyta dar tarpukariu statytoje ligoninėje „Lopšelis“.
Šiuo metu Vaikų reabilitacijos klinikoje jau įdarbinta 30 darbuotojų, kurių paieškos nebuvo lengvos, - jaučiamas specialistų trūkumas.
Daugeliui specialistų teko praeiti specialius mokymus, įgyti sertifikatus, nes tenka dirbti su Lietuvoje dar neregėta modernia įranga - šveicariškais robotais, kurie iš pradžių buvo kurti NATO karių reabilitacijai, o galiausiai pritaikyti ir vaikams su raidos ir judesio sutrikimais.
„Šveicariški robotai skiriasi nuo pigesnių kinietiškų savo saugumo sistemomis. Kai pradėjome lankytis konferencijose, pirmiausiai tokius robotus pradėjo pristatyti NATO karių reabilitacijos centrai. Pasiekė superinių rezultatų. Reabilitaciją reikia pradėti anksčiau, kol pacientas dar nesugeba išstovėti ant kojų. Sudėtingiausio roboto vertė - 0,5 mln. eurų. Šis robotas jaučia, kiek žmogus geba kojomis remtis pats, kiek trūksta - prideda jėgos. Daro eiseną taisyklingą. Smegenys gauna grįžtamąjį ryšį - koks tas žingsnis taisyklingas, ir mokosi taisyklingai vaikščioti. Eisenos robotų iš viso turime tris“, - patikino Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. Indrė Bakanienė.
Šveicariški robotai vaikų reabilitacijai. Nuotr. iš VŽ archyvo.
Su sudėtingiausiuoju robotu gali reabilituotis vaikai nuo 4-5 metų amžiaus. Jis pritaikomas įvairaus ūgio žmonėms. Ryte reabilituojasi vaikai, po pietų - paaugliai, nes reikia pakeisti parametrus.
„Vaikai su roboto pagalba eina 40-60 minučių. Suaugę NATO kariai gali ir 6 valandas eiti“, - patikino docentė.
Moderni įranga leidžia efektyviau padėti vaikams, susiduriantiems su galvos smegenų traumomis, insultu, cerebriniu paralyžiumi, turintiems lėtinius judėjimo sutrikimus, lūžius.
Ji taip pat padeda parinkti pacientui geriausią gydymą planuojant ortopedines, neurochirurgines operacijas.
„Šiuo metu didelės eilės į šias procedūras neturime, nes esame nauji ir mažai žinomi. Per vieną ar dvi savaites galima pakliūti. Reakcijos vaikų į robotus - įvairios. Yra tokių, kurie bijo. Juk baisiai atrodo. Nėra, beje, lengva eiti, bandžiau, - nusijuokė I.Bakanienė. - Stengiamės daryti šias procedūras kineziterapijos salėje. Kai mato, kad kažkas eina, lipa, susidomi. Sako, kosmonautų įranga. Prisijaukiname. Kartais su mažais vaikais yra taip: kuo labiau suaugusieji stengiasi ir įtikinėja, galvoja, kad tuomet tikrai yra ko bijoti. Kartais geriau palikti šalia, kad stebėtų.“
Kelia Vaikų Motyvaciją
Ekskursiją surengusi Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė doc. I.Bakanienė pristatė, kad pirmasis aukštas skirtas įvairioms terapijoms. Čia - ir psichologo, ergoterapeuto, logopedo, dailės terapeuto, socialinių darbuotojų kabinetai, didesnė ir mažesnė kineziterapijos salės.
„Turime dvi specializuotas sales, kuriose - robotizuota terapinė įranga. Viena skirta vaikams, kurie turi rankų funkcijos sutrikimų, kita - vaikams, kurie turi eisenos sutrikimų. Šiuolaikinės reabilitacijos principai sako, kad smegenų atsikūrimo galimybės yra geriausios tuomet, kai pacientas atlieka tą patį prasmingą judesį daug kartų. Vaikus priversti standartinėmis sąlygomis kažkaip entuziastingai daug kartų atlikti tą patį judesį - sudėtinga, nes trūksta motyvacijos. Kiti turi skausminę patirtį. Kadangi čia yra integruota dvimatė ir trimatė virtuali realybė, vaikai noriai ir aistringai atlieka pasikartojančius judesius. Be to, robotas padeda atlikti tuos veiksmus, kurių vaikas atlikti nepajėgia. Robotas įvertina vaiko pastangas ir prideda trūkstamą jėgos kiekį. Taip pat fiksuoja pažangą - mums nereikia atskirų vertinimo metodų“, - paaiškino klinikos vadovė.
Anot jos, Baltijos šalyse yra pavienių tokių robotų, bet pilnas jų komplektas, kai lavinami ir pirštai, ir alkūnė, ir petys, - tik čia, Kauno klinikose.
Dažniau gydymo įstaigos perka pavienius robotus ar tuos, kurie skirti suaugusiems, o kad taip būtų rūpinamasi būtent vaikais - pirma vieta Baltijos šalyse.
Pacientų Istorijos
Ant sudėtingiausiojo roboto ekskursijos metu žygiavo ketverių Milita, kuriai diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Mergaitės tėtis Mindaugas Kaklauskas tikino, kad iš pradžių dukrelei buvo baugu bandyti tokią įrangą, pralieta nemažai ašarų - juk tiek daug diržų, o niekas nenori būti sukaustytas.
Pacientė Milita. Nuotr. iš VŽ archyvo.
tags: #vaiku #reabilitacijos #ligonine #lopselis