Psichikos liga - tai terminas, apimantis platų psichikos sveikatos sutrikimų spektrą, turintį įtakos nuotaikai, mąstymui ir elgesiui. Šie sutrikimai gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, santykius ir gebėjimą atlikti kasdienę veiklą.
Ar vaikai serga psichikos ligomis, ar tai tik suaugusiųjų problema? - Tikrai serga. Vaikų psichiatrijoje mes skiriame du dalykus: sutrikimą ir ligą. Vaikams būna ir ligų, tokių rimtų kaip depresija, šizofrenija, labai rimtų elgesio sutrikimų.
Kaip atpažinti - įspėjamieji ženklai ir simptomai
Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai. Gana lengva yra atpažinti matomas žaizdas, tačiau yra kiek kitaip, jei išgirstame apie problemas mokykloje ar santykiuose su draugais, jei vaikas pasidaro nesukalbamas, patiria emocijų protrūkius.
Maždaug 1 iš 5 vaikų patiria emocijų arba elgesio sutrikimą. Toliau minimi ženklai kurie gali reikšti, jog Jūsų vaiko sunkumams reikia ypatingo dėmesio.
- Dažni konfliktai, jeigu jie kartojasi, gali turėti įtakos nuotaikai, besikeičiančiai į neigiamą, ir ateityje gali atsirasti depresija.
- Nusivylimas gali kilti iš abiejų pusių: vaikas nusivilia, nes visą laiką tarsi daro kažką ne taip, suaugęs žmogus, kuris nuolat priekaištauja, taip pat jaučiasi blogai, nes nežino, kaip tai ištaisyti.
- Pablogėjusi nuotaika ir nuolat pasikeitęs elgesys: agresija, pyktis, visiškas savitvardos nebuvimas, nevaldomos emocijos.
- Kiekviena stresinė situacija sukelia labai ryškią ir sudėtingą vaiko reakciją.
- Baimės, kurios pradeda vaikui trukdyti gyventi, per tas baimes jis neišsimiega arba „Aš bijau, aš niekur neisiu, nieko nedarysiu.“ - pastarosios baimės - liguistos.
- Vaikas iki 10 metų gali sakyti: „Aš nusižudysiu ir tada jūs pamatysite, ko man nedavėte.“ - tai rodo, kad vaikas nesuvokia pasekmių ir elgiasi impulsyviai.
Norma ar liga: kada kreiptis į specialistą
Kiekvieno vaiko ar paauglio situacija yra individuali, todėl svarbu ne tik įvardyti simptomus, bet ir suprasti platesnį jų kontekstą - kaip vaikas jaučiasi namuose, mokykloje, santykiuose su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Užuot numojus ranka, kad galbūt išaugs, reikėtų nebijoti ateiti ir pasiteirauti psichologo tų dalykų, kurie kelia nerimą.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Dalis tokių baimių yra visiškai normalu. Šiaip bijoti yra normalu. Vaikai savo galvoje nemoka visko racionaliai pasverti, įvertinti, ar racionalu, kad kas nors gali slėptis tavo kambaryje. Vaikai turi nuostabią savybę - pasižiūrėkit į jų piešinius. Jie prifantazuoja visko: gyvūnų, kurie neegzistuoja, medžių, kurių nėra.
Nenormalu tuomet, kai baimės pradeda vaikui trukdyti gyventi, per tas baimes jis neišsimiega. Kuo daugiau vaikas galvoja apie savo baimę, tuo jam sudėtingiau apie tai galvoti, tas piešinys galvoje didėja. Išjungus šviesą, kai nieko nesimato ir nėra suaugusiųjų, baimė dar labiau padidėja.
Jeigu vaikas bijo užmigti, bet pasikalbėjus, pabuvus 5 minutes šalia užmiega, tai reiškia, kad ta baimė nėra tokia grėsminga, ji trumpalaikė, normalios smegenų veiklos dalis.
Amžius ir diagnozės ypatumai
Nuo 4-5 metų tikrai niekas nediagnozuoja tokių sudėtingų sutrikimų. Bet depresinius elgesio sutrikimus kartais diagnozuoja. Depresija gali būti nustatyta ir tokiam mažam vaikui? - Esu matęs penkerių metų vaiko diagnozę - depresinis elgesio sutrikimas.
Kaip atrodo tas penkerių metų vaikas, kuriam yra depresija? - Toks sutrikimas - tai pablogėjusi nuotaika ir nuolat pasikeitęs elgesys: agresija, pyktis, visiškas savitvardos nebuvimas, nevaldomos emocijos. Visi šie elementai rodo, kad tai gali būti elgesio sutrikimas, kuris, jeigu nėra kitų priežasčių, gali būti susijęs su depresija, nuotaikos kritimu.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Šizofrenija gali būti nustatoma anksčiausiai paauglystėje, galbūt nuo 14 metų, labai retai - anksčiau. Nustatydamas tokią diagnozę, tu tarsi uždedi vaikui antspaudą ir pasakai, kad kai ko gyvenime jis nebegalės daryti. Visame pasaulyje šizofrenija apriboja tam tikras profesijas. Todėl reikia labai rimtai pasverti, ar tikrai yra būtent ta bėda.
Laikausi pozicijos, kad iki 9-10 metų praktiškai visos problemos, kurios susijusios su vaiku, gali būti identifikuotos kaip suaugusiųjų problemos. Tiktai atsiradus tam tikriems paauglystės elementams, nuo 10, kai kam nuo 9 metų, mes galime pradėti kalbėti, kad galbūt tai yra paties vaiko problema. Iki tol dėl visų problemų pirmiausia reikėtų pažiūrėti į šeimą ir į jos struktūrą.
Priežastys: genai, aplinka ir smegenų chemija
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos sunkumų priežastys dažniausiai yra daugialypės. Joms įtakos gali turėti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Reikšmės gali turėti genetinis polinkis, nervų sistemos jautrumas, ilgalaikis stresas, patyčios, sunkumai šeimoje, trauminės patirtys, didelis akademinis ar socialinis spaudimas.
Genetika vaidina svarbų vaidmenį psichikos ligų vystymesi. Psichikos sutrikimų anamnezė šeimoje gali padidinti asmens riziką, o tai rodo paveldimą komponentą. Kita dalis depresijos atvejų gali būti susijusi su tam tikrais smegenų veiklos sutrikimais, pavyzdžiui, gali būti sutrikęs dopamino kiekio perdavimas į smegenis po galvos traumų arba tai gali būti įgimta.
Autoimuninės būklės, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo ląsteles, taip pat gali turėti įtakos psichinei sveikatai. Pavyzdžiui, tam tikros virusinės infekcijos nėštumo metu, pavyzdžiui, gripas, buvo siejamos su padidėjusia šizofrenijos išsivystymo rizika palikuonims.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali smarkiai paveikti psichinę sveikatą. Prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka ir piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų vystymosi. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir cukraus, siejama su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika.
Gydymas: psichoterapija, medikamentai ir šeimos įtraukimas
Efektyvus gydymas priklauso nuo sunkumų pobūdžio, jų intensyvumo ir vaiko ar paauglio amžiaus. Dažniausiai taikomas individualizuotas požiūris, derinant psichologinį ar psichiatrinį įvertinimą, psichoterapinę pagalbą, šeimos įtraukimą ir, kai reikia, medikamentinį gydymą.
Psichoterapija yra viena svarbiausių pagalbos formų vaikams ir paaugliams, patiriantiems emocinių ar elgesio sunkumų. Ji gali padėti geriau suprasti savo jausmus, išmokti juos reguliuoti, stiprinti savivertę, gerinti bendravimo įgūdžius ir lengviau įveikti kasdienius iššūkius.
Priklausomai nuo situacijos, pagalba gali būti teikiama ne tik vaikui ar paaugliui, bet ir tėvams ar visai šeimai. Tėvų įtraukimas dažnai yra labai svarbi gydymo dalis, nes padeda kurti stabilesnę, saugesnę ir vaikui palankesnę aplinką.
Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija bei medikamentinis gydymas, ypač jei simptomai yra ryškūs, užsitęsę ar reikšmingai trikdo kasdienį funkcionavimą. Vaikų psichiatrai yra įstatyti į bjaurius rėmus. Su vaikais tyrimai neatliekami, jauniausi, su kuriais atliekama, yra 14 metų, todėl skirdami jaunesniam nei 14 metų vaikui psichotropinius vaistus psichiatrai turi visiškai prisiimti atsakomybę.
Tai didelė rizika, vaistai skiriami nebent labai mažomis dozėmis. Tai labai sudėtingas gydymas, save gerbiantis psichiatras, psichoterapeutas vaistą renkasi kaip paskutinę priemonę, kai išnaudotos visos kitos galimybės. Tokias chemines priežastis galime labai lengvai pakoreguoti vaistais.
Kodėl svarbu kreiptis laiku
Anksti pastebėti ir tinkamai įvertinti psichikos sveikatos sunkumai gali padėti išvengti didesnių problemų ateityje. Laiku suteikta pagalba padeda vaikui ar paaugliui geriau suprasti save, sustiprinti emocinį atsparumą, pagerinti kasdienį funkcionavimą ir lengviau augti bei vystytis.
Labai gražiai yra pasakęs gydytojas Eugenijus Laurinaitis. Kiek laiko trunka pažeidimas, netvarkomas psichoterapijoje, psichologijoje, psichiatrijoje, tiek pat laiko reikės gydyti. Jeigu kreipiesi per du mėnesius arba po savaitės, tai maždaug tiek laiko užtruks ir atsigavimas. Kodėl? Nes smegenys išmoksta netinkamai elgtis.
Jeigu pasikonsultavę keisime šitą, priversime vaiko smegenis reaguoti į tam tikras situacijas kitaip, parodysime, kad tai jam naudinga, mes neužtruksime labai ilgai tai taisydami. Todėl kuo anksčiau, tuo geriau. Kartais geriau anksčiau ateiti su labai mažyte problema ir per porą susitikimų ją ištaisyti negu laukti, kol ji taps grandiozinė, nes tada prireiks dvejų ar trejų metų, kad būtų atkurtas tam tikras elgesys. Tai susiję su neurologiniais dalykais.
Rizikos, jei nieko nedaroma
Rizikuoja prarasti ryšį su vaiku, rizikuoja, kad elgesio ir emocinės problemos gilės. Kaip ir „tikrosios“ ligos - jeigu mes ilgai lauksim ir nieko nedarysim karščiuojančiam vaikui, nepadėsime jo organizmui, jis gali mirti. Tas pats ir su elgesio, emociniais sutrikimais - jeigu ilgai nesiimsime priemonių, neieškosime pagalbos, galime susidurti ir su savižudybe, ir su žmogžudyste, ir su įsisenėjusiomis emocinėmis problemomis, kurios virsta ūmia depresija.
Ar Lietuvoje egzistuoja vaikų savižudybės? - Taip. Gali būti ir mažamečiai. Ir tai dar pavojingiau. Paaugliai jau suvokia šį pasaulį ir tą daro iš keršto ar kitų priežasčių - su jais dar galima šnekėti. Vaikai tą daro impulsyviai, nesuprasdami logikos.
Kas blogiausia gali nutikti, jeigu nesikreipiama dėl keisto, nerimą keliančio vaiko elgesio manant, kad viskas savaime susitvarkys, kad jis išaugs? - Rizikuoja prarasti ryšį su vaiku, rizikuoja, kad elgesio ir emocinės problemos gilės.
Šeimos vaidmuo ir etika specialistų darbe
Daugumai tėvų yra būdingas noras apsaugoti savo vaiką. Mes rūpinamės vaiko poreikiais: jei atsiranda nepaaiškinamas bėrimas, pakyla temperatūra ar lūžta kaulas - važiuojame pas gydytojus. Įsiklausykite į tėvišką vidinį balsą ir drąsiai įvardykite vaiko poreikius bei kovokite už tai, kad juo būtų pasirūpinta, suteikiant būtiną pagalbą, esant reikalui.
Laikausi pozicijos, kad iki 9-10 metų praktiškai visos problemos, kurios susijusios su vaiku, gali būti identifikuotos kaip suaugusiųjų problemos. Ir šeimai reikia padėti, rasti problemos sprendimo raktelį. Kaip jai perduoti tą žinutę, kad nesusidurtum su atmetimo reakcija, - jau menas. Būna tėvų, kurie įsižeidžia, kodėl psichologas ar psichiatras kalba apie juos, nors tai vaikas turi problemą, tai jis neklauso, o jie čia niekuo dėti.
Ar psichiatras gali prikišti tėvams, atvedusiems pas jį vaiką, kad dėl jų kaltės vaikui atsirado sutrikimas? - Negaliu atsakyti už visus vaikų psichiatrus ar psichologus, bet tai būtų neetiška ir taip neturėtų būti. Tu gali kalbėti, duoti patarimų, atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus ir pateikti gaires, ką reikėtų daryti norint, kad situacija namuose keistųsi. Bet kaltinti yra nelogiška, manyčiau, tai retai pasitaiko. Neturėtų būti kaltinami tėvai, kurie patys parodė iniciatyvą ateiti, ieškoti pagalbos.
Praktiniai patarimai tėvams
- Užuot spėliojus, ar tai liga, ar ne, nelaukti ligos, o geriau profilaktiškai pasiteirauti, ką galima pataisyti, nes nepavyksta susitvarkyti, konfliktai kartojasi.
- Skatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo.
- Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite juos kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie jų būklę.
- Priėmus psichikos sveikatos iššūkį, Jums gali tekti važinėti „Linksmaisiais emocijų kalneliais“, ir, kaip sako Douglas, Jums prireiks Vilties ir Pagalbos. Jūs turite pasirūpinti savimi, kad išliktumėte stiprūs dėl paties vaiko.
- Jeigu įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į mus. Registruokitės vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai.
Psichikos ligos skirstomos į skirtingas kategorijas, tokias kaip nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir psichoziniai sutrikimai. Nors daugelio psichikos ligų kilmė sudėtinga, kai kurios gali būti susijusios su infekciniais veiksniais arba aplinkos veiksniais.
Diagnozavimo ir gydymo etapai (santrauka)
| Žingsnis | Turinys |
|---|---|
| Išsamus įvertinimas | Psichologinis ar psichiatrinis įvertinimas, simptomų identifikavimas ir konteksto analizė (namai, mokykla, draugai). |
| Psichoterapija | Individuali terapija, šeimos terapija, tėvų mokymai, emocijų reguliavimo įgūdžių lavinimas. |
| Medikamentinis gydymas | Naudojamas atsargiai, ypač jaunesniems vaikams; vaistai skiriami kaip paskutinė priemonė arba esant aiškioms cheminėms priežastims. |
| Gyvenimo būdo pokyčiai | Mityba, fizinis aktyvumas, miego režimas, rūkymo ir psichoaktyvių medžiagų vengimas. |
Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.