Vaikų padėtis visuomenėje keitėsi nuo nelaikymo žmogumi iki perdėto liaupsinimo. Visų pirma, vaikų namai buvo reikalingi vaikams ir kūdikiams, praradusiems tėvus, šeimas ir namus, apsaugoti. Šiame straipsnyje panagrinėsime vaikų globos institucijų raidą pasaulyje ir konkrečiai Rusijoje, aptardami jų kūrimosi etapus, veiklos principus, pagrindines problemas ir dabartines reformas.
Istorinė perspektyva: institucijų atsiradimas ir jų vaidmuo
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Pamažu Europoje keitėsi visuomenės požiūris ne tik į vaikus, bet ir apskritai į šeimą. Dauguma istorikų XX a. Vakarų Europos šalyse vaikus išgelbėjo tik švietimo reforma ir įstatymai, ribojantys nepilnamečių darbą. Tokių įstatymų anksčiau nebuvo.
Europa irgi ėjo duobėtu keliu į šviesią vaikų ateitį. Anot profesorės, vien skaudžiausių Europos vaikystės istorijos puslapių - pamestinukai. Dar XVIII a. pabaigoje anglų ekonomistas ir demografas Tomas Malthusas teigė, kad žmonija nuo skurdo gali išsigelbėti tik ribodama gimstamumą. T. XVIII a. ekonomistai teigė, kad Europoje dviejų eilinių dirbančių tėvų šeima gali išlaikyti ne daugiau kaip du vaikus. To meto Vakarų Europos visuomenės mažų perteklinių vaikų problemą sprendė kurdamos kūdikių ir vaikų namus.
Į pamestinukus dažnai buvo žiūrima kaip į pigią darbo jėgą. XVIII a. antrojoje pusėje Anglijoje ir Airijoje kūrėsi vadinamieji pramonės namai. Juose buvo apgyvendinami paaugliai, kuriuos vėliau įdarbindavo fabrikuose. Panašiai buvo ir Prancūzijoje. Profesorė pateikia anuometės Europos valstybių valdžios požiūrį į pamestus vaikus: „Prieglaudų pamestinukams daugėjo ne tik dėl to, kad daugėjo pamestų vaikų, bet ir dėl valdžios požiūrio į juos.“
Vaikų globos institucijų sistema Rusijoje: plėtra ir struktūra
Rusijoje vaikų globos institucijos turi ilgametę istoriją, stipriai susijusią su sovietine tradicija ir vėlesnėmis posovietinėmis reformomis. Oficialiai, Rusijos valdžia nuo 1990-ųjų deklaravo vaikų teisių prioritetą ir pasirašė JT Vaiko teisių konvenciją. Tačiau praktika institucijose dažnai skyrėsi nuo deklaruojamų standartų.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Oficialūs ir neoficialūs duomenys rodo dideles apimtis: naudojant įvairius skaičiavimus ekspertai nustatė, kad apie 300 000 vaikų Rusijoje tuo pačiu metu gali būti valstybiniuose globos namuose, tačiau oficialiai vyriausybė teigia, kad vaikų namuose yra apie 118 000 „našlių“ vaikų. Pagal kitas ataskaitas, 2011 m. oficialiai yra apie 50 000 našlaičių, o valstybinių vaikų namų skaičius siekia apie 1 520.
Institucinės struktūros ypatumai
- Veikė didelės vaikų namų, psichoneurologinių internatų ir specializuotų „lying-down“ skyrių sistemos, į kurias dažnai patekdavo vaikai su negalia ar savarankiškai neįvertinta raida.
- Buvo susiklostęs „triage“ principas: vaikai būdavo skirstomi į „edukuojamus“ ir „inedukuojamus“, o pastarieji dažnai siunčiami į internatus be realaus ugdymo perspektyvos.
- Institucinė sistema ilgą laiką buvo paremta centralizuotu valdymu ir didelėmis išlaidomis, kas sukūrė interesą išlaikyti esamą sistemą.
Pagrindinės problemos ir žiaurios realybės liudijimai
Human Rights Watch ir kitos žmogaus teisių organizacijos dokumentavo rimtas žmogaus teisių ir vaikų teisių pažeidimų praktikas: nuo fizinio ir psichologinio smurto, iki sisteminio skirstymo į „su perspektyva“ ir „be perspektyvos“ vaikų grupes.
Human Rights Watch has found that from the moment the state assumes their care, orphans in Russia-of whom 95 percent still have a living parent-are exposed to shocking levels of cruelty and neglect. Infants classified as disabled are segregated into “lying-down” rooms, where they are changed and fed but are bereft of stimulation and lacking in medical care. Once officially labelled as retarded, Russian orphans face another grave and consequential violation of their rights around the age of four, when they are deemed "ineducable," and warehoused for life in psychoneurological internaty.
Bedridden children aged five to seventeen are confined to understaffed lying-down rooms as in the baby houses, and in some cases are neglected to the point of death. Those who grow to adulthood are then interned in another "total institution," where they are permanently denied opportunities to know and enjoy their civil and political rights.
Reports of child rape at a Russian orphanage sparked a public outcry earlier this year. Minors living in Russia’s correctional facilities or orphanages often face ill-treatment for «educational purposes.» Employees there are almost always given the benefit of the doubt. The orphans themselves are often subject to bullying from their peers. Too little is in place to stop this. The hierarchy between orphans is much like those that emerge in prison.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Testimonies rodo, kad darbuotojai kartais instiguoja ar toleruoja vyresnių vaikų žiaurumus prieš jaunesnius ir silpnesnius. Kai kuriais atvejais buvo fiksuoti mirties atvejai dėl ilgalaikio aplaidumo. „It was never written, it was never spoken out, but this place was for children to be kept until they die,“ - rašo vienas buvęs darbuotojas.
Prieigos, priežiūros ir viešumo problemos
Uždara ir biurokratinė globos įstaigų gamta stiprina netinkamų praktikų išlikimą. Federal Law ‘On the Fundamentals of Public Accountability in the Russian Federation’ (2014) teorines garantijas įvedė, tačiau praktikoje prieigas prie institucijų dažnai riboja lojalūs inspektoriai ir buvę pareigūnai. Civil society should exercise far greater oversight over residential care facilities for children. The state has failed to cope with the task.
Po 2012 m. politinių pokyčių daugelis iniciatyvų ir projektų, skirtų įgalinti pilietinį kontrolės mechanizmą, buvo blokuoti arba pristabdyti. Bandymai įsteigti Federal Public Supervisory Committee ir sustiprinti regionines viešąsias priežiūros komisijas nebuvo pilnai įgyvendinti. Dėl to mes dažnai sužinome apie piktnaudžiavimą vaikų namuose tik iš spaudos ar socialinių tinklų, o po viešinimo institucijos tikrinamos prokurorinių organų.
Reformų bandymai ir pokyčiai
Nuo vėlyvųjų 1990-ųjų Rusija pradėjo orientuotis į prevenciją ir šeimos išsaugojimą, taip pat į šeimyninę globą. Since the late 1990s, Russia has reoriented its child protection system to focus more on prevention of child neglect and orphanhood, as well as family placement of children left without parental care. The country has seen significant results. The number of children each year entering specialized institutions for orphans and children left without parental care decreased by 19 percent from 2009 to 2020. Family placement for children has increased and institutionalization of children left without parental care has declined. 81 percent of children identified each year as deprived of parental care are placed in family care.
Programos kaip Russia Without Orphans, pradėta 2012 m., siekia perkelti vaikus iš institucijų į šeimas, plėtoti globėjus ir įvaikinimą bei kurti regioninius paramos tinklus. State benefits for foster carers have been increased - in St Petersburg they are equivalent to about half the average salary for the first fostered child. But Russia still lacks the support services for children with special needs to be brought up by families.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Praktinės kliūtys reformoms
- Sistemos ir biurokratijos pasipriešinimas: „It’s huge resistance of a system which wants to keep money, working places and jobs,” - teigia vaikų globos organizacijų atstovai.
- Korupcija ir didelės lėšos, skiriamos institucijoms, kurios tampa priežastimi išlaikyti esamą modelį.
- Ligos ir specialiųjų poreikių vaikų parama šeimose - nepakankama, trūksta specializuotų paslaugų ir mokymo globėjams.
- Ribotos galimybės pilietinei visuomenei nuolat stebėti globos įstaigas ir apsaugoti liudytojus bei aktyvistus nuo persekiojimo.
Statistinė apžvalga ir tendencijos
Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus skaičius, tačiau nei vienas iš jų neleidžia abejoti, kad institucinių globos apimtys Rusijoje išlieka didelės. The number of homeless children and orphans in the Russian Federation reached 700 thousand by the end of 2002 (according to Russian Children’s Fund). This number is comparable to the number of orphans following the Second World War. Vladimir Lukin, as ombudsman for human rights of the Russian Federation, in his annual report on Children’s Rights Day, said that a crisis has struck both family and child, in the Russian Federation. The demographic situation threatens all perspectives of the country’s development. Every year the child population falls by 1 million.
| Metai / laikotarpis | Pastebimos tendencijos |
|---|---|
| 1990-2000 | Daugiau dėmesio vaikų teisėms, tačiau atskleistos prastos sąlygos institucijose. |
| 2000-2010 | Didelis skaičius vaikų be tėvų, daug našlaičių ir benamių vaikų; viešas skandalas dėl sąlygų vaikų namuose. |
| 2010-2020 | Reformų banga: prevencija, šeimyninė globa, „Russia Without Orphans“; sumažėjo įtraukimų į specializuotas institucijas, bet institucinės problemos išlieka. |
Žmonių liudijimai ir poveikis vaikams
Liudijimai iš buvusių globotinių ir darbuotojų atskleidžia, kad vaikų psichologinė ir fizinė sveikata dažnai buvo nepakankamai saugoma. Žiaurūs smurto atvejai, izoliacija, prasta medicininė priežiūra ir etiketavimo praktikos (pvz., „oligofrenijos“ etiketė) paliko ilgalaikes pasekmes daugeliui vaikų.
„I realised it was pointless. Because if someone's abandoned you, it means they didn't need you,“ - tokie liudijimai apibūdina psichologinę žalą, kurią patiria vaikai, palikti be šeimos. Many testimonies describe beatings, humiliation, confinement, and systemic neglect that mark orphans with a lifelong „second-class“ status.
Galimi sprendimai ir rekomendacijos
- Vystant šeimynines ir bendruomenines globos formas mažinti vaikų institucinę globą.
- Užtikrinti nuolatinę, nepriklausomą viešą priežiūrą ir skaidrumą globos įstaigose, suteikiant civilinei visuomenei realias galias ir apsaugą.
- Didinti finansavimą ne institucinei paramai šeimoms ir globėjams, plėsti specializuotas paslaugas vaikams su negalia.
- Kovoti su korupcija ir interesų konfliktu, kad institucijos netaptų išlaidų šaltiniu suinteresuotiems vietiniams biurokratams.
- Užtikrinti teisines priemones vaikų ir gynėjų apsaugai bei palengvinti bylinėjimosi galimybes nukentėjusiems.
Kaip rodo tarptautinė patirtis ir Rusijos pačios vykdomos reformos, permainos yra įmanomos, tačiau jos reikalauja politinės valios, finansinių įsipareigojimų ir aktyvios pilietinės kontrolės. Humane alternatives to institutions exist and should be used. Jeigu bus užtikrintas nuoseklus perėjimas prie šeimyninės globos ir geresnė kontrolė institutuose, galima reikšmingai pagerinti tūkstančių vaikų gyvenimus.