Šeimynos Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų, likusių be tėvų globos, gerovę. Jų veikla yra griežtai reglamentuojama įstatymais, siekiant užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką vaikams augti ir vystytis.
Šeimynos veiklos tikslai ir paskirtis
Šeimynos veiklos tikslas - užtikrinti šeimynos globojamo (rūpinamo) vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, bei saugią aplinką šeimynoje laikinai apgyvendintam vaikui.
Šeimynos veiklos paskirtis - užtikrinti vaikų globą (rūpybą), priežiūrą pagal vaikų globą (rūpybą) bei laikiną apgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus ir teikti socialinę globą pagal socialinę globą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius vaikų poreikius, įskaitant specialiuosius vaikų su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų poreikius, lemiamus jų amžiaus, brandos, įgimtų ar įgytų savybių arba kitų ypatumų, bei jų integraciją į visuomenę teisės aktų nustatyta tvarka.
Šeimynos veiklos principai
Šeimyna savo veikloje vadovaujasi šiais dokumentais:
- Lietuvos Respublikos Konstitucija
- Civiliniu kodeksu
- Socialinių paslaugų įstatymu
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu
- Šeimynų nuostatais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
- Kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko laikiną apgyvendinimą, jo globą (rūpybą) ir (ar) šeimynos veiklą
- Šeimynos įstatais
Vaikų apgyvendinimas šeimynose
Šeimynoje globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami tos savivaldybės teritorijoje, kurioje įsteigta šeimyna, likę be tėvų globos vaikai. Savivaldybių merų ar jų įgaliotų savivaldybės administracijos direktorių rašytiniu tarpusavio sutarimu dėl likusių be tėvų globos vaikų apgyvendinimo ir jų globos (rūpybos) šeimynoje finansavimo užtikrinimo bei finansinės ir materialinės pagalbos šeimynos veiklai užtikrinimo šeimynoje gali būti globojami (rūpinami) ar laikinai apgyvendinami ir kitos savivaldybės teritorijoje likę be tėvų globos vaikai.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Įstatymo pakeitimai ir jų kontekstas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius įregistravo CK pataisas, kurias priėmus, įvaikinant vaiką, kaip ir globos (rūpybos) atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą įvaikinti. Šiuo metu CK nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Poįstatyminiuose teisės aktuose reguliavimas dėl naujo nario priėmimo į šeimą nėra nuoseklus.
Visgi, kai kuriais atvejais yra renkami duomenys apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenančius suaugusius, išklausoma jų nuomonė dėl įvaikinimo.
Seimo teisininkai siūlo tikslinti jo įregistruotą CK pataisų projektą, derinant tiek įvaikinamo vaiko, tiek įvaikinti siekiančių asmenų ir kitų šeimos narių teises ir interesus. Kaip pastebi Teisės departamentas, įvaikinimu yra sukuriamos teisės ir pareigos ne tik tarp įtėvių ir įvaikinamų vaikų, tačiau ir tarp kitų šeimos narių - brolių, seserų, senelių, įskaitant ir abipusio tarpusavio išlaikymo pareigą.
Naujas įstatymas išplečia sąrašą asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais. Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, - kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas.
Finansiniai aspektai
Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų pajamos. Numatoma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Ministerija skaičiuoja, kad šeimynos dalyvio pajamų dydį padidinus ir iki didžiausio siūlomo dydžio 3,5 MMA, vieno vaiko išlaikymas šeimynoje savivaldybėms vis tiek kainuos pigiau nei bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
„Gauname globos pašalpas, atlygį šeimynoms moka savivaldybė - 1,167 minimalios algos, apie 840 eurų iki mokesčių. Atlygis yra neorus. Oriai gyventi neužtenka. Reikia daug finansinės pagalbos“, - LRT radijui ketvirtadienį sakė E.
„Asmeniškai pažįstu ne vieną šeimą, kuri galvoja, norėtų kurti šeimyną, bet pasveria, kad tai finansiškai šiuo metu labai didelė našta.
„Visada bus per mažai šeimynų, nes institucijose yra pusė tūkstančio vaikų šiandien dienai, kurie gyvena ne šeimos sąlygomis.
Įstatymo chronologija
Svarbūs įstatymo pakeitimai:
| Data | Pakeitimas |
|---|---|
| 2025-12-11 | Pakeista XV-669 |
| 2023-03-28 | Pakeista XIV-1853 |
| 2022-11-10 | Pakeista XIV-1511 |
| 2018-06-28 | Pakeista XIII-1347 |
| 2017-09-28 | Pakeista XIII-648 |
| 2015-12-15 | Pakeista XII-2192 |
| 2013-07-02 | Pakeista XII-507 |
| 2011-06-21 | Pakeista XI-1471 |
"Ekspertai pataria": Noriu tapti laikinuoju globėju. Ką būtina žinoti?
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose