Socialinis - (lot. socialis - visuomeninis) susijęs su visuomeniniu gyvenimu, visuomeninis. Vis dar kyla nemažai klausimų ir diskusijų apie tai, kas yra socialinis verslas. Socialinis verslas tai tarsi hibridas tarp nevyriausybinės organizacijos ir verslo.
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas). Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos.
Socialinio verslo kūrimas yra naujas ir atliepiantis visuomenės poreikius verslas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, tačiau yra dar gana naujas darinys teisinėje sferoje bei tyrimų praktikoje. Pabrėžtina, kad socialinis verslas neturi vieno, aiškaus apibrėžimo ir teisinio reglamentavimo, be to, socialinio verslo koncepcija skiriasi kiekvienoje valstybėje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinis verslas yra sparčiausiai Europoje augantis verslo modelis. Jis suteikia galimybę ne tik generuoti pajamas, realizuoti savo idėjas, bet - visų pirma, padeda daryti socialinį poveikį, įprasminti savo veiklą, spręsti socialines problemas.
Šiuo metu vis dažniau viešoje erdvėje randame informacijos apie socialinį verslą, kurio kūrimąsi bei plėtojimąsi aktyviai skatina Ūkio ministerija. Socialinis verslas - tai toks verslo modelis, kai naudojant rinkos priemones pelno siekimas susiejamas su socialinių problemų sprendimu. Tai veikla, kuri vyksta viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pagrindu, taikant socialines inovacijas.
Europos Komisijos duomenimis, socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos ekonomikai - ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų, t. y. 6 proc. 2016 m. kas ketvirta Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė.
Socialinio darbuotojo vaidmuo socialiniame versle
Socialinis darbuotojas yra specialistas, kuris teikia pagalbą, paramą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais gyvenimo sunkumais, siekdamas pagerinti jų gyvenimo kokybę, socialinę padėti ir integraciją į visuomenę. Socialiniai darbuotojai stengiasi užmegzti santykį su asmeniu šeima, susipažįsta su jo situacija, aplinka. Šeimai ar asmeniui stengiamasi padėti atgauti savarankiškumą, atkurti socialinius ryšius.
Socialinis darbuotojas, tai ne tik profesija, tai gyvenimo būdas. Tai didelis darbas su asmeniu, šeima, jo aplinka, jausmais, poreikiais. Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms gauti reikalingas paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra, socialinė parama, švietimas ir būstas. Socialinio darbuotojo darbas yra labai svarbus, nes užtikrina, kad pažeidžiami asmenys gautų reikiamą paramą. Jie padeda asmeniui ar šeimai įveikti įvairiausius sunkumus, gerina jų gyvenimo kokybę, stiprina gebėjimus savarankiškai spręsti problemas ir siekti savo tikslų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Socialinio darbuotojo profesija reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir didelio empatijos, atsidavimo bei noro padėti kitiems. Socialiniai darbuotojai skatina socialinį teisingumą, lygybę.
Socialinis statusas, visuomeninė padėtis, integracinis rodiklis, nusakantis individo ar socialinės grupės gana stabilią socialinę padėtį visuomenės socialinėje sanklodoje ir socialinių santykių sistemoje. Socialinis statusas suteikia tam tikrų teisių ir pareigų.
Socialinis teisingumas
Kaip mokslinis terminas politikos filosofijoje teisingumas buvo pradėtas vartoti antikos laikais. Aristotelis išskyrė teisingas (pavyzdžiui, monarchija, demokratija) ir neteisingas (pavyzdžiui, tironija, oligarchija) valstybės valdymo formas.
Socialinio teisingumo samprata grindžiama prielaida, kad visi žmonės lygūs. Filosofas Brian Barry (Didžioji Britanija, 1936-2009) teigė, kad individualus teisingumas nusako individų, o socialinis teisingumas - institucijų dorą.
Socialinis teisingumas, kaip paskirstomasis teisingumas, rodo, ar įvairios institucijos teisingai paskirsto socialinio bendradarbiavimo naudą ir naštą. Kad paskirstymas atitiktų visų interesus ir poreikius, reikia bendro sutarimo dėl to, kas teisinga ir priimtina visiems.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Vis dėlto ne visi pripažįsta paskirstomojo teisingumo reikšmę. Pagal sampratą, kilusią iš 19 a. liberalizmo tradicijos, valstybės kišimasis į žmonių gyvenimą (išskyrus nedideles išimtis) yra moraliai klaidingas. Neoliberalizmo atstovai (F. A. von Hayekas, M. Friedmanas) tokį požiūrį grindžia ne dorine nuostata, o gerovės didinimu. Jų požiūriu, gerovės nuostoliai neišvengiami dėl valstybės kišimosi į žmonių gyvenimą siekiant socialinio teisingumo, todėl valstybės veikla turi būti labai apribota.
Socialinio verslo kūrimo motyvai ir iššūkiai
Atskleidžiami socialinio verslo kūrimo motyvai: tikėjimas, entuziazmas, idėjiškumas, noras dalytis, padėti, išreikšti save, ugdyti bendruomenę / visuomenę ir pan. Identifikuojama, kad socialiniai verslininkai neretai siekia ne finansinės naudos, o konstruktyvaus problemų sprendimo.
Atliktas praktinis tyrimas atskleidė, kad socialinis verslas pirmiausia savo veiklą kreipia į socialinio tikslo įgyvendinimą ir socialinio poveikio kūrimą. Kiekvieno socialinio verslo atveju tikslas bei kuriamas poveikis yra individualus. Neretai inovacijos gimsta iš to, jog sujungiamos jau egzistuojančios geriausios praktikos pasirinktai problemai spręsti.
Socialiniame versle dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie yra vedini stiprios motyvacijos siekti socialinio pokyčio. Dėl šios priežasties dažnai socialiniai verslai savo veiklą grindžia partnerystėmis tam, kad apjungę pajėgumus galėtų padidinti kuriamą poveikį, derina įvairius veiklos modelius ir finansinius šaltinius.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad socialiniai verslai susiduria su menko teisinio reglamentavimo bei finansavimo keliamais iššūkiais, įvairiu bendruomenės / visuomenės požiūriu, ne visada matuojamu socialiniu poveikiu. Taip pat atskleisti iššūkiai, kurie gali laukti ateityje, bei socialinio darbuotojo patirtys bei vidiniai motyvai, turėję įtakos socialinio verslo kūrimui.
Socialinio verslo idėjos
Siūlome jums keletą idėjų ir projektų, kaip pradėti socialinio verslo veiklą, kurie gali būti taikomi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kai kam jie gali atrodyti nereikšmingi, tačiau net ir nedidelis indėlis į socialiai orientuoto verslo plėtrą atlieka didelį vaidmenį bendroje atsakomybėje jūsų miesto, šalies ir pasaulio mastu.
- Socialinis prekybos centras, kuriame prekėms taikomos didžiausios nuolaidos. Tokio pobūdžio įstaiga suteiktų galimybę sumažinti maisto produktų kainas nepasiturintiems gyventojams ir paįvairinti jų sudėtį.
- Daugelis žmonių perka daug vadovėlių. Baigus studijas arba tiesiog laikui bėgant knygos tampa nebereikalingos. Todėl jas galima nemokamai surinkti, pavyzdžiui, švietimo įstaigose, kad būtų galima toliau perparduoti specialiai įrengtoje vietoje tiems, kurie negali sau leisti nusipirkti naujų. Naudotų knygų kaina turėtų būti nustatoma remiantis tuo, kad pardavimai turėtų atpirkti išlaidas.
- Internetinė parduotuvė, kurioje parduodamos įvairios rankų darbo prekės ir suvenyrai.
- Internetinis šaltinis, kuriuo galima naudotis siekiant pagal sutartį pritraukti lėšų mažoms pradedančiosioms įmonėms. Kažkas panašaus į sutelktinio finansavimo platformą, tačiau ne tokio didelio masto. Galėtumėte veikti kaip tarpininkas, teikiantis paslaugą ir už tai gauti komisinius.
- Benamių ar nepasiturinčiųjų maitinimo įmonė. Tokių organizacijų veiklai vykdyti gali būti pasitelkiami savanoriai.
- Saugių ir nebrangių viryklių, skirtų gaminti maistą ant atviros ugnies, gamyba.
- Kai kuriose besivystančiose šalyse neraštingumas yra problema, todėl sunku perduoti svarbią informaciją masėms. Šiuo atžvilgiu labai naudinga būtų organizuoti kasdienio naudojimo daiktų ir drabužių, kuriuose aiškiai ir vaizdžiai pateikiama svarbi informacija, gamybą.
- Energijos gamyba iš alternatyvių šaltinių mažomis sąnaudomis, pvz., iš atliekų ar mėšlo.
- Taip pat galima susitarti pirkti, pavyzdžiui, kosmetiką iš gamintojų didmeninėmis kainomis, kad būtų galima ją parduoti per internetinę parduotuvę, o gautą pelną panaudoti socialiai svarbioms problemoms spręsti.
- Kaip alternatyva brangiems sporto ir fitneso klubų prenumeratoms, galite gaminti sporto įrangą už prieinamą kainą.
- Susitarimas su didelėmis įmonėmis ir komercinėmis įmonėmis dėl aukų, pavyzdžiui, fiksuoto procento nuo įmonės pardavimų.
- Nereikalingų daiktų surinkimas iš tų, kuriems jų nereikia, ir tolimesnė programa, skirta dovanoti tiems, kuriems jų reikia. Tuo pačiu metu kai kurie daiktai parduodami, o tai suteikia resursų tolesnei tokio tipo įmonės veiklai ir plėtrai. Čia taip pat galite nurodyti idėją perdirbti ir parduoti prekes, pagamintas iš perdirbtų medžiagų.
- Bet kokio produkto gamybos pradžia pasitelkiant darbo jėgą. Tokiu būdu galima teikti darbo vietas ten, kur yra įsidarbinimo problema.
- Jūs galite suteikti darbo vietas socialiai neapsaugotoms gyventojų grupėms. Tai gali būti, pavyzdžiui, žmonės su negalia arba buvę kaliniai.
- Turėdami tam tikrus siaurai orientuotus įgūdžius, galite kokybiškai pagerinti žmonių gyvenimą ar sumažinti jų išlaidas.
Socialinis verslas Lietuvoje: ateities perspektyvos
Lietuvoje dar menkai pasitikima privačia iniciatyva, socialinis verslas yra mažai žinomas, trūksta gerosios praktikos pavyzdžių. Neretai žmonės socialinį verslą painioja su socialinių įmonių veikla, kurių tikslas - įdarbinant įstatymuose nurodytas tikslines grupes, skatinti šių žmonių grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją, mažinti atskirtį.
Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje. Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą.
Siekiama paskatinti socialinio verslo kūrimąsi, Ūkio ministerija yra numačiusi įgyvendinti konkrečias priemones, skirtas palankiai teisinei aplinkai, finansinei ir mokestinei paramos sistemai socialiniam verslui sukurti, taip pat socialinio verslo kultūrai skatinti ir žinomumui didinti.
tags: #socialinio #darbuotojos #verslas