Tišiai įsijungus į temą apie vaikų globos namus, svarbu atskleisti, kaip serialai ir filmai atspindi šią sudėtingą realybę, kokias istorijas jie pasakoja, ir kaip jos skatina visuomenės supratimą bei pokyčius valstybės lygmenyje. Žvelgiant į pateiktą medžiagą, matyti, kad tiek autobiografinės išpažintys, tiek vaizdo kūriniai perteikia emocinę vaikų patirtį: nuo sunkumų vaikystėje iki vilties kurti geresnę ateitį, kai institucijos keičia veikimo modelius į šeimos ir bendruomenės pagrindu grindžiamas paslaugas.
Autobiografinių pokalbių galia: patirtis kaip motyvacija pokyčiams
Prieš rašant knygą “Šarkos sielos šauksmas”, į rankas pakliuvo prancūzų rašytojo autobiografinė knyga, kuri motyvavo išdrįsti paleisti sunkias vaikystės ir paauglystės klausimų užrakto. Tai - Tim Guenardo sukrečianti autobiografija, atskleidžianti prarasto ir atrasto vaiko kelią. Net labiausiai sužeistas sugeba mylėti ir atleisti. Aš neturėjau, už ką atleisti ir pykti, aš tiesiog iki dabar myliu savo mamą. Tai jos istorija, ne mano. Mes kalbamės nemažai, žiūrime į ateitį.
Tačiau šio pokalbio metu akivaizdu, kad svarbus ir skaidrus požiūris į šeimą bei auklėjimą: “Tapęs Seimo nariu, nemaniau, kad tokią žiaurumo kainą teks patirti iš jau nebedirbančios vienos skandalingos TV žurnalistės.” Tiesa, svarbiausia - nepamiršti žmoniškumo ir skatinti kitus gyventi be pykčio bei keršto. Obelių vaikų globos namų auklėtojai ir mokytojai, nors dirbo sunkiai, perėjo šį kelią kartu su vaikais, palikdami vieną pagrindinį apmąstymą: žmogaus orumas virš visko.
Auklėjimo kelias ir transformacijos: iš institutų į bendruomenės namus
Per pertvarką, nuo 2020-ųjų Obelių vaikų globos namų nebėra, bet vaikams teikiamos paslaugos išplėstos ir dabar rūpinasi Obelių socialinių paslaugų namai. Pasikeitė tik tai, kad vaikai išėjo gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus arba pas globėjus. Taip pat minimos įvairios institucijos, kurias vaikai apima kaip antrus namus - buvusių auklėtinių sėkmės istorijos rodo, kad galima pasiekti aukštų lygmenų, nors šiuolaikinės realijos reiškia naujus iššūkius: socialinių įgūdžių stoka, specialieji poreikiai. Tačiau daugelis buvusių auklėtinių vis dar įrodo savo gebėjimą įsitvirtinti: studijuojantys, turintys magistro laipsnį, profesionaliai įsitvirtinantys dirbdami įvairiose srityse.
Obelių socialinių paslaugų namų direktorė Elona Adomavičienė pabrėžia, kad kai kurie buvę auklėtiniai tapo dvasininkais: Vidmantas Bloškis, Oskaras Petras Volskis ir Eugenijus Troickis. Taip pat išskiriamas Laurynas Janulis kaip žinomas renginių vedėjas ir diktorius. Obeliuose buvo skiriamas didelis dėmesys bendravimui su kunigais, sielovados užsiėmimai buvo vienu iš būrelių, kurie formavo vaikų dvasią ir tikėjimą.
Taip pat skaitykite: Autizmas kine
Tarp pagrindinių raktinių idėjų - vaikų rūpestis ir aplinkinių įtrauktis į jų gyvenimus. Direktorei koncentruojantis į švietimo ir bendruomenės vaidmenį, minimos iniciatyvos, kaip “savarankiškumo ugdymas” ir gebėjimas patiems rūpintis savimi: vaikai jau patys ruošia maistą, tvarko namus ir palaiko taisykles. Taip pat pasakojama apie Bendruomenės namus: ten gyvena iki aštuonių vaikų vienoje patalpoje, jie turi savo namų adresą, jie yra iš tikrųjų arčiau bendruomenės ir visuomenės.
Kūryba kaip socialinis įrankis: dokumentiniai filmai ir serialai
Dokumentiniai filmai apie vaikų globą Lietuvoje siekia atskleisti realias problemas, tačiau tuo pačiu metu - suteikti vilties: atskleidžia, kad pertvarka į šeimos ir bendruomenės paslaugas gali suteikti vaikams daugiau gyvenimo patirties ir galimybių užaugti kaip savarankiški žmonės. Filmo “Žaidžiame namus” herojai - vaikai, kurie svajoja būti globojami arba įvaikinti, o jų bendraamžiai iš globos namų siekia daugiau gyvenimo šilumos ir stabilumo. Filmas taip pat pastebi, kad nors globojami vaikai nori būti įtraukti į įprastą mokyklą ir kasdieninį gyvenimą, iššūkiai išlieka: finansinės išmokos globėjams ir visuomenės parama bei pasitikėjimo stoka gali stabdyti plėtrą įvaikinimo proceso.
Taip pat svarbu, kad televizijos serialai perteiktų šiuos socialinius klausimus per asmenines istorijas. Serialas “Be namų” atskleidžia vaikų globos sistemą per Emilijos, globotinės, gyvenimo istoriją. Evita Malaškevičiūtė, kuri vaidina Emiliją, prisimena grumtynes scenoje kaip dalį aktorinės darbo realybės: kartais scenos prireikia kartoti, bet tai lemia tikro vištimo kūrybą. Serialas parodo, kad mergina su kitais vaikais iš globos namų kuria tolerantišką draugystę, nors jos gyvenimo aplinka vis dar kelia iššūkių. Taip pat keliamas klausimas - ar vien socialinės reakcijos yra pakankama parama, ar reikia daugiau integralios, šeimos ir bendruomenės įtraukties.
Socialiniai projektai ir jų tikslai
Nauji projektai ir iniciatyvos siekia pereiti nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės paslaugų. Pavyzdžiui, projektas „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“ skatina realų perėjimą, o partnerinė Varėnos rajono savivaldybė įsipareigoja kurti realias alternatyvas institucininei globai. Nors Lietuvoje globojama apie 6 000 vaikų, dauguma jų gyvena šeimose pas globėjus. Tačiau iššūkiai išlieka - finansinės išmokos budintiems globėjams, socialinių paslaugų prieinamumas ir ukrainiečių vaikų įvaikinimo procesai reikalauja nuoseklių sprendimų.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir ministerijos nuolat kvestionuoja klausimus apie seksualinės ir socialinės integracijos galimybes: dvišaliai dialogai su bendruomenėmis, skatinimas įsivaikinti, didinant globėjų skaičių ir didinti finansinę paramą. Taip pat minimas tarparijinis kultūrinis projektas „Į vaikų globos namus - su knyga!“, kuris propaguoja skaitymą kaip priemonę ugdyti vaikų intelektą, empatiją ir bendravimo įgūdžius. Renginiai kviečia bendruomenę įsitraukti į skaitymo balsu populiarindami tarptautinės vaiko knygos dienos minėjimus, siekiant sukurti draugišką erdvę be tėvų globos likusiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Nuo vaikų namų iki naujų karjerų
Praktiniai duomenys ir tendencijos
Lietuvoje šiuo metu yra apie 6 000 globotinių vaikų, iš jų apie 4 500 gyvena šeimose pas globėjus. Iki metų pabaigos planuojama suvienodinti įvairias globos formas: daugiau bendruomenės namų, daugiau įvaikinimų, o institucinių globos namų uždarymas laikomas svarbia šalies politine ir socialine misija. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pateikia nuomonę, kad svarbiausia - ne tik išplėsti paramą globėjams, bet ir skatinti visuomenės nuostatą, kad šeima yra pagrindinė vaiko gerovės vieta. Finansinės paskatos globėjams - būtina dalis sprendimo, tačiau ne vienintelė, nes vaikų poreikiai augdami keičiasi ir reikalauja nuolatinio prisitaikymo.
Taip pat skaitykite: Serialas „Slaugės“: kas slypi už baltų chalatų?