Esu socialinė darbuotoja Violeta ir daugiau kaip 10 metų dirbu globos namuose, kuriuose paslaugos teikiamos vaikams ir jaunuoliams turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Deinstitucionalizacija nėra paprastas globos namų uždarymas ar išskirstymas į mažas institucijas. Šio proceso tikslas - sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje. Šis procesas užtikrina, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai yra bendruomenės dalis, o bendruomenė pratinama prisiimti atsakomybę už specialiųjų poreikių turinčius vaikus, bei kylančias socialines problemas ir jų sprendimą, užtikrina orientaciją į paslaugų plėtrą, kas skatina vaiko gyvenimo kokybės gerėjimą.
Bendruomenė - tai pagrindinis šaltinis vaiko socializacijai ir raiškai. Juk bendruomenė formuoja žmogaus asmenybę, jo savivertę, skatina žmogų nuolat tobulėti. Kalbant apie visavertį vaiko gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi, vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą į visuomenės gyvenimą, mokant juos prisitaikyti ir gerai jaustis sociume - pertvarka tikrai reikalinga.
Institucinės globos trūkumai ir jų poveikis vaikui
Specialiųjų poreikių turintys vaikai, ilgus metus gyvendami globos institucijoje, ne visada turi galimybę kaupti savo asmeninę patirtį savarankiškumo ir gyvenimiškų įgūdžių plėtojimo erdvėje. Asmenys su negalia, gyvendami tokioje institucijoje, yra labiau atskirti nuo visuomenės. Čia daug asmenų gyvena vienodomis sąlygomis, jų kasdienę veiklą reguliuoja dažnai biurokratija dvelkiančios taisyklės, nuolat kartojasi ta pati rutina. Su vaikais dirba daugybė darbuotojų, kurie nuolatos keičiasi, kintant dienos režimui. Tad nenuostabu, kad yra mažiau galimybių formuotis vaiko saugiam prieraišumui.
O juk vaikui labai svarbu turėti žmogų, kuris suprastų, paguostų, išklausytų, apkabintų, kuriuo jis galėtų pasitikėti ir šalia kurio jaustųsi mylimas ir saugus. Juk apie tokią gerumo ir atidumo aplinką svajoja visi vaikai. O jie, metų metus gyvendami globos namuose, turi mažiau progų mokytis jiems taip svarbių buitinių įgūdžių ir tokiu būdu kaupti savo asmeninės patirties bagažą.
Pavyzdžiui, dažnai visuomenėje girdimas pasipiktinimas, kad vaikai iš globos namų yra pripratę viską tik gauti ir nėra linkę to vertinti. Iš tiesų, šis faktas nėra jau toks iš piršto laužtas. Vaikai su specialiaisiais poreikiais, gyvendami globos namuose, ne dėl savo kaltės dažnai turi menką supratimą, iš kur ir kaip ant jų pietų stalo atsiranda maistas, mat, jų dalyvavimas maisto ruošoje apsiriboja kassavaitine užimtumo veikla. O tai jiems labiau siejasi su pramoga, o ne kasdienybe. Be to, daugelį dalykų darbuotojai atlieka už vaikus, tiesiog kad būtų greičiau, kad spėtų pagal dienotvarkės ritmą.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Bendruomeninių vaikų globos namų privalumai ir kasdienybė
Todėl bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas - tai, ko labiausiai reikia vaikui. Tai puiki galimybė augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai. Tokioje aplinkoje vaikai jaučiasi saugesni, patiria mažiau patyčių ugdymo įstaigoje. Nes dabar jie turi savo namus. Jau penkti metai šeši specialiųjų poreikių turintys vaikai iš Socialinės globos centro „Vija“ sėkmingai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Reikia pripažinti, jog, vykdant pertvarką, fizinės gyvenamosios vietos pakeitimas iš pačių vaikų ir darbuotojų pareikalavo didelių pastangų įveikiant savotišką baimę išeiti į bendruomenę. Reikėjo mokytis pasitikėti savimi, iš naujo atrasti savo stipriąsias savybes, pajusti žmonių palaikymą ir dvasinį pastiprinimą. Tai labai svarbūs ir jiems reikalingi ženklai. Reikėjo paneigti kaimynų išgąstį savo naujaisiais kaimynais ir užsitarnauti jų palankumą. Tikrai buvo tokių, kurie priėmė ir suprato mus - tokius, kokie esame.
Nepaisant iššūkių, su kuriais susidūrėme, dabar jau galime pasidžiaugti, kad prieš penkis metus šie šeši vaikai, nežinoję, kas iš tiesų yra savi namai, šiandien džiaugiasi, kad jie gyvena, pasak jų pačių, „kaip rojuje“. Vaikų teigimu, jie niekados nenorėtų sugrįžti į globos namus, nors ten paliko ir savo draugus, ir kartais dabar jau taip trūkstamą šurmulį. Jie sako, kad yra patys laimingiausi, turėdami tokius namus.
Šiuose namuose itin svarbus praktinis mokymas, savarankiškumas ir paties vaiko laisvė rinktis. Jis skatinamas atlikti kasdienes užduotis: savarankiškai susitvarkyti savo kambarį, pasikloti savo lovą, padengti stalą, palaikyti namuose tvarką ir švarą, turėti savo pareigas. Pavyzdžiui, išnešti šiukšles, mokėti jas išrūšiuoti, saugiai naudotis buitiniais prietaisais bei darbo įrankiais - įsukti į durų spyną iškritusį varžtelį, sutaisyti stalo stalčių ar įkalti vinį ir pakabinti paveikslą.
Vaikai labai noriai įsitraukia į maisto ruošą, savaitgaliais kartu su darbuotoju gamina pietus, taip mokydamiesi kulinarinių paslapčių bei kurdami aplink save jaukią, šeimynišką nuotaiką. Jie geba ne tik pasidaryti skanų sumuštinį - užsitepti sviesto ir atsipjauti sūrio ar dešros, bet ir iškepti pyragą, išsivirti arbatos. Tai vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, ypač pasitikėjimo savimi, kad ir aš galiu, kad aš iškepiau pyragą - pats, savarankiškai nuo pradžios iki galo, ir juo galiu pavaišinti savo draugus.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Vaikai kartu su darbuotoju eina apsipirkti į parduotuvę reikiamų maisto produktų, mokosi juos surasti prekybos centro lentynose ir parsinešti į namus. Kai kurie bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai jau puikiai naudojasi viešojo transporto paslaugomis, savarankiškai gali nuvykti į mokyklą, užsiėmimus. O tai labai svarbu pamažu augant ir tvirtėjant vaiko savarankiškumui.
Jaunieji gyventojai gali pasirinkti ką nori valgyti, nusipirkti reikiamą drabužį, pratintis savarankiškai praleisti laisvalaikio valandas, susiplanuoti dienotvarkę. Žinodamas, ko gali tikėtis iš ateinančios dienos, valandos ar minutės, vaikas jaučiasi atsipalaidavęs, gali ramiai kurti, veikti, žaisti. Tokiu būdu bendruomeninių namų gyventojams pamažu sudaromos sąlygos stiprinti gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su visuomene: vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose pilietinėse akcijose, lankosi muziejuose, parodose, renginiuose. Dalyvaudami įvairiose edukacinėse programose turi galimybę pažinti ne tik aplinką, bet ir gimtojo krašto kultūrą, tradicijas, suvokti mūsų tautos kultūros savitumą.
Įrodytas poveikis ir asmeninė patirtis
Iš savo darbinės patirties esu įsitikinusi, kad gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose stiprina vaikų su specialiaisiais poreikiais saugumo jausmą, augina jų gebėjimus ir savarankiškumo įgūdžius bei teigiamai veikia jų savijautą. Taip žingsnelis po žingsnelio keliaudami link gyvenimo kokybės gerėjimo, vis dar susiduriame su visuomenės keistu požiūriu, nenorėjimu mus priimti tokius, kokie esame.
Kartais visuomenė vis dar ieško tolerancijos apraiškų mumyse, nenorėdami būti tolerantiškais mūsų atžvilgiu. Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.
Nacionalinis vaikų priežiūros aukščiausiojo lygio susitikimas (rengė „Aventedge“, bendradarbiaudama su ACA NSW)
Pertvarka, statistika ir viešas diskursas
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą. Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje. „Tačiau kiekviena didelė kelionė prasideda nuo mažų žingsnių. Pradėję vaikų globos pertvarką 2014 metais, visą dešimtmetį daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiai augti savo tėvų šeimose - savivaldybėse šeimoms pradėjome teikti kompleksines paslaugas, sustiprinome jų socialinę priežiūrą“, - kalbėjo ministrė I.
Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma. Reforma leido užtikrinti pagalbą bei paslaugas ir toms šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. „Dar laukia daug darbų, tačiau nueitas kelias rodo, kad einame tinkama kryptimi - link visuomenės, kur kiekvienas vaikas yra matomas, girdimas ir mylimas, nes kiekvienas yra vertas augti šeimoje“, - teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė I.
Visuomenės požiūris, baimės ir stereotipai
Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški jų atžvilgiu. Labiausiai dvejojama dėl galimo ramybės drumstimo ir nesaugumo jausmo, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Specialistų nuomone, šios gyventojų baimės yra nepagrįstos ir greičiau nulemtos išankstinių nuostatų nei atspindinčios esamą situaciją.
Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 52 proc. respondentai mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstymo, 49 proc. - dėl nesaugumo. „Greičiausiai tokią neigiamą nuostatą susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama, jog globojamas vaikas netinkamai pasielgė. Mūsų smegenys tuomet automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi, mažiau svarstoma, smalsaujama ir turime neigiamos nuostatos rezultatą, kai trūksta žinių iš įvairių šaltinių.
Kalbant apie triukšmą, juk jei mes gyvename šalia didelės, pavyzdžiui, 3 vaikų šeimos, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Tai yra gyvybingas jų raidos poreikis bėgioti, žaisti, krykštauti iš džiaugsmo, ir mes neturėtume to stabdyti - juk vaikai džiaugiasi gyvenimu, vadinasi, yra laimingi. Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti - tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos“, - komentuoja Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.
Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tuo tarpu nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai. „Nesutarimų ar konfliktinių situacijų su kaimynais pasitaiko itin retai, tai priklauso nuo žmonių požiūrio ir tolerancijos, kaip ir bet kurioje kitoje kaimynystėje. Vaikai bendruomeniniuose globos namuose gyvena kartu su socialiniais darbuotojais kaip didelė šeima, todėl dažniau girdime pozityvias istorijas, kai globotiniai susidraugauja su kaimynais ir jų vaikais - to ir siekiame, kad į bendruomenę atėję vaikai jaustųsi jos dalimi ir nebūtų atstumti“, - sako pašnekovė.
Stereotipai ir jų griaunimas
Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams. „Čia greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas - jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones. Juo labiau, kad tinkamai auklėjami vaikai bus atsparesni aplinkos poveikiui, jie nepuls krėsti aibių vien dėl to, kad taip daro kaimynų vaikas“, - įsitikinusi R. Ladauskienė.
12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės. „Visuomenės požiūrį į be tėvų globos likusius vaikus gali pakeisti tik teigiamos asmeninės patirtys - jei žmonės susiduria su šiais vaikais kasdienėse situacijose, jų turimos išankstinės nuostatos keičiasi greičiau, nei tiesiog išgirdus kažkieno pasakojimą, kad jų vaiko klasėje ar tėvų kaimynystėje yra globotinių“, - sako V. Demidenko.
Problemos, skandalai ir jų poveikis sistemai
Vaikų globos namų auklėtinis - potencialus nusikaltėlis, kenkėjas. Tokia nuomonė vyrauja nuo seno. Ir nors vaikų globos namų darbuotojai visaip stengiasi tokią nuomonę paneigti, tačiau patys globotiniai tampa vis naujų, neretai - vis šiurpesnių, skandalų herojais, „madingai“ nuomonei leisdami toliau gyvuoti. Apie tai, kad dauguma skaudžių problemų vaikų globos įstaigose kyla dėl to, jog jose dirba vaikų ir savo darbo nemylintys suaugusieji, 2008-ųjų rudenį drąsiai prabilo tuometė Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tuokart daugiau akcentuota ir į viešumą iškelta globos namų auklėtinių lytinio išnaudojimo problema. R. Šalaševičiūtė, visoje Lietuvoje suorganizavusi tokių vaikų anoniminę apklausą specialių anketų pagalba ir netrukus paskelbusi, kad daugiau negu 150 valstybės globojamų vaikų tuo metu buvo seksualiai išnaudoti, buvo tapusi didžiausiu globos namų darbuotojų priešu. Be to, R. Šalaševičiūtė, remdamasi psichologų žiniomis, tuokart įžvalgiai skelbė pavojų dėl ir toliau nemažėsiančio nusikalstamumo globos įstaigose. Ne tik dėl to, kad lytinės prievartos „dirigentai“ - dažniausiai tų pačių globos įstaigų auklėtiniai, neretai likę nenubausti ir taip tarsi palaiminti naujiems žygiams, bet ir dėl to, kad nukentėjusieji - keršto ir neapykantos sėklą gavę vaikai, žaibiškai užnuodyti minties „atsiskaityti“, „kam nors padaryti tą patį“.
Apie darbuotojų nemeilę, nenorą ar nesugebėjimą dirbti taip, kad savo tėvų dėmesio ir meilės stokoję vaikai globos įstaigose tą meilę patirtų, vėl sukrusta garsiai kalbėti ir dabar, kai paaiškėjo, kad Vėliučionių vaikų socializacijos centro (Vilniaus r.) keli auklėtiniai, pabėgę iš centro, liepos pradžioje smėlio karjere žiauriai nužudė 15-metį savo likimo draugą. Nužudė būdami girti ir įtūžę - užmėtė akmenimis ir paliko.
Suprantama, daugiau kaltės dėl paauglio poelgio tenka jo gimdytojams (vieniša mama nuolat girtavo, vagiliavo kartu su sūnumi, nerodė gero pavyzdžio), tačiau ne be kaltės šešėlio - ir globos įstaiga, kurioje pastaruoju metu paauglys gyveno. Jos darbuotojai nesugebėjo sudominti paauglio teigiama veikla, užkrėsti noru daryti tik gražius darbus, užjausti kitus, gailėtis.
Arneišlįs daugiau problemų? Ar įstaigos neištiks Domeikavoje (Kauno r.) esančios „Vaiko tėviškės šeimynos vaikų“ likimas? Prieš kelias dienas Kauno rajono prokurorai perdavė teismui baigtą tirti bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavus globėjo teisėmis pateikti minėtos įstaigos direktoriui Vladui Prėnui. Skandalas kilo, kai pernai vienoje parduotuvėje Kaune buvo sučiupta vagiant viena Domeikavos globos namų auklėtinė. Ji aiškino, kad vogti privertė badas, nes globos namuose esą trūksta maisto. Netrukus globotiniai iš Domeikavos buvo nuvežti į kitus globos namus.
Tada prasidėjo tikrinimai... Prokurorai paskelbė nustatę, kad direktorius V. Prėnas „fiziškai ir psichiškai gniuždė septynis globojamus nepilnamečius“. Esą vaikai dažnai būdavę palikti be priežiūros, jiems tekę nakvoti policijoje, kai įkliūdavo nusikaltę, o darbuotojai neatvykdavę naktį pasiimti, nepakankamai rūpintasi vaikų sveikata ir mokymusi, laisvalaikiu, nereaguota į vaikų poreikius. Kartu tirta ir V. Prėno ūkinė finansinė veikla. Anot prokurorų, manoma, kad V. Prėnas apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė apskaitą.
Jeigu teismas įrodys direktoriaus kaltę, po įtarumo skraiste greičiausiai atsidurtų ir kitų šalies globos įstaigų vadovai, darbuotojai ir turbūt nereikėtų stebėtis, kodėl globos namuose gyvenama vis naujų skandalų ritmu. Juk, pavyzdžiui, tik globotinių nepriežiūra reikėtų kaltinti vienų globos namų Kaune darbuotojus, kurie buvo tokie „dėmesingi“, kad net nepastebėjo, jog po įstaigos stogu trys augesni nepilnamečiai globotiniai nuolat seksualiai išnaudoja vieną tos pačios įstaigos mažametę.
Tokios sekso „pamokos“ vykdavusios Kaune, Panemunės šile, ir globos namų tualete. Mergaitė niekinta mažiausiai 11 kartų - tiek pavyko įrodyti teismui. Ciniški kaltinamieji teisme neneigė intymiai bendravę su mergaite, tačiau tvirtino, kad mažametė pati (!) labai norėdavusi lytinių santykių, ir jie vykdavę be jokio smurto. Mažametė glostydavusi apsinuoginusius paauglius, jai į intymiausią kūno vietą kištas net ir šepečio kotas. Aktyviausias buvo „sekso galiūnas“ Renaldas S. - už tai jis dabar nuteistas 6 metus kalėti.
Tokie skandalai stiprina neigiamą visuomenės nuomonę ir kelia grėsmę pasitikėjimui sistema bei atitraukia dėmesį nuo to, kas sistemingai veikia ir padeda vaikams.
Kaip keičiasi paslaugos ir infrastruktūra
Negatyvi visuomenės nuomonė apie vaikų globos namus, jų darbuotojus ir auklėtinius yra nepelnytai eskaluojama. Tokiose įstaigose tikrai yra daugiau gėrio, negu blogio, tačiau, kaip ir kitose gyvenimo srityse, vienas skandalingas įvykis visada tarsi nubraukia viską, kas buvo gerai. Kai taip nutinka, reikėtų labiau įsigilinti ir neskubėti švaistytis nepelnytais kaltinimais.
Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti Utenos raj., Panevėžio raj., Kėdainių raj., Alytuje, Panevėžyje, Pagėgiuose, Rokiškio raj., Molėtų raj., Šilutės raj., Prienų raj., Elektrėnuose, Varėnos raj., Rietave, Zarasų raj., Šalčininkų raj., Vilniuje, Ignalinos raj., Anykščių raj., Vilkaviškio raj., Ukmergės raj., Šiaulių raj., Pakruojo raj., Radviliškio raj.
Vilniaus rajono savivaldybė yra įsigijusi 5 namus, kuriuose savo veiklą šeimyniniu principu vykdo bendruomeniniai vaikų globos namai. Sausį ten buvo apgyvendinti ir globojami 45 vaikai. Savivaldybė didina Vaikų dienos centrų skaičių. 2023 m. veikiantiems 12 Vaikų dienos centrų, kuriuos lankė 259 vaikai, savivaldybė skyrė beveik 106 tūkst. eurų.
| Paslaugos / iniciatyva | Rezultatas ar įgyvendinimas |
|---|---|
| Bendruomeniniai vaikų globos namai (ES lėšos) | 44 veikiantys įrenginiai visoje šalyje |
| Vaikų globos pertvarka (nuo 2014) | Uždaryti instituciniai globos namai; daugiau vaikų šeimose |
| Vaikų dienos centrai (Vilniaus r.) | 12 centrų 2023 m.; 259 lankytojai |
| Socialinės paslaugos ir parama (Vilniaus r.) | Platus paslaugų tinklas, finansavimas socialinėms įstaigoms |
Rekomendacijos ir tolimesni žingsniai
Visuomenės požiūrį į be tėvų globos likusius vaikus gali pakeisti tik teigiamos asmeninės patirtys - jei žmonės susiduria su šiais vaikais kasdienėse situacijose, jų turimos išankstinės nuostatos keičiasi greičiau, nei tiesiog išgirdus kažkieno pasakojimą, kad jų vaiko klasėje ar tėvų kaimynystėje yra globotinių. „Tikros vaikų istorijos visada labiau paliečia ir sujaudina, žmonės tampa mažiau abejingi.“
„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ - CPVA inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą (nuostatų ugdymą), kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką (globoti, bendrauti, kartu leisti laiką) tėvų globos netekusius vaikus.
Vaikų globos savaitės renginiai, akcijos ir atvirų durų dienos - konkretūs žingsniai didinti visuomenės informuotumą ir ugdyti empatiją: šūkiu „Mano akims reikia tavo akių“ norima atkreipti dėmesį ir pasakyti, kad vaikams suaugusiųjų akių labai trūksta. „Ne tik tiems, kuriems reikia globos, bet visiems. Mūsų gyvenime šiandien didžiausia vertybė yra laikas. Vaikams suaugusiųjų akys, ryšys, emocijos ir dėmesys - būtini. Stengiamės apie tai kalbėti žodžiais, veiksmais, gausybe renginių ir edukacinių užsiėmimų“, - kalbėjo Rugilė Ladauskienė.
Globėjų pritraukimas ir jų palaikymas, socialinių paslaugų plėtra, atviros bendruomenės iniciatyvos ir profesionalių darbuotojų rengimas yra kertiniai elementai, kuriuos būtina stiprinti, kad vaikų globos namų gyventojų kasdienybė būtų saugi, pilnavertė ir orientuota į ilgalaikį jų integravimą.
tags: #vaiku #globos #namu #gyventojai