Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijose augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams.
Socializacijos pagrindai
Socializacijos samprata ir esmė
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingus sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu.
Adaptacija ir interiorizacija, organizuota ir neorganizuota socializacija
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Socializacijos esmė vaikystėje
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu.
Globos institucijoje vykstančios socializacijos specifika
Bendros ypatybės
Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Asmuo ateina su konkrečia socialinio gyvenimo patirtimi ir kultūriniu pagrindu. Tačiau pedagogai nepakankamai įvertina bešeimių vaikų socialinio - kognityvinio patyrimo svarbą ugdymo(si) procese. Viena iš funkcijų - labiau individualizuoti kiekvieno vaiko pažinimo būdus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.)
Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą.
Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.)
Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.
Elgesio ir emocinės problemos globos namuose augantiems vaikams
Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina.
Tyrime dalyvavo 211 vaikų ir jaunimo globos namų auklėtinių nuo 13 iki 17 metų ir 272 su abiem tėvais gyvenantys 13-17 metų paaugliai. Nustatyta, jog vaikų ir jaunimo globos namuose gyvenantiems paaugliams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, t. y. vaikų ir jaunimo globos namuose gyvenantiems paaugliams būdinga daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas/depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialinė, emocinė ir elgesio adaptacija 13-17 metų paauglių ilgalaikėje stacionarinėje grupinėje globoje buvo lyginama su paaugliais, auginamais dviejų tėvų šeimose. Klausimynai (Youth Self Report ir Child Behavioural Check List, T. M. Achenbach, 1991) parodė, kad ir tėvų/mokytojų, ir paauglių skalėse grupinėje globoje gyvenę vaikai pasiekė žymiai aukštesnius problemų lygius visose skalėse.
Socialinių įgūdžių ypatumai ir trūkumai
Tyrimo duomenys apie socialinius įgūdžius
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
Bendravimo įgūdžiai
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.
Veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžiai
Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Globos namų vaikai dažnai patiria sunkumų planuojant ir organizuojant savo veiklą, vertinant rezultatus ir bendradarbiaujant su kitais. Apibendrinant specialistų nuomonę, apie jų patirtį, dirbant su tiriamaisiais paaugliais, galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymui nėra skiriama pakankamai dėmesio.
Specialistų požiūris ir ugdymo praktikos
Šio tyrimo objektas - globos namų jaunesniųjų paauglių (12-14 m.) socialiniai įgūdžiai. Tyrimo tikslas - ištirti vaikų globos namų specialistų nuomonę apie globos namų jaunesniųjų paauglių socialinių įgūdžių raiškos ypatumus. Tyrime dalyvavo 82 respondentai, tyrimas atliktas remiantis klausimynu, skirtu vaikų globos namuose dirbantiems specialistams. Tyrimas atliktas Radviliškio, Šiaulių ir Kuršėnų vaikų globos namuose.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Apibendrinus tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad socialiniams įgūdžiams globos namuose ugdyti kol kas neskiriama pakankamai dėmesio, kadangi globos namuose gyvenančių jaunesniųjų paauglių percepcinių, komunikacinių, interakcinių, veiklos ir bendradarbiavimo bei savarankiškumo įgūdžių lygis nėra aukštas. Išryškėjo jaunesniųjų paauglių pasyvių laisvalaikio praleidimo formų pasirinkimas.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą. Socialinio darbuotojo užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui yra didžiulė.
Individualizuotas požiūris ir ugdymo modeliavimas
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir stiprybes. Viena iš rekomendacijų - pedagogams privalu kuo geriau pažinti kiekvieną ugdytinį, jo šeimą, jo turimą socialinę - kognityvinę patirtį ir suteikti jam maksimalią laisvę lavėti.
Savarankiško gyvenimo pasiruošimas ir socialinė integracija
Globos įstaigose augančių jaunuolių pasiruošimas savarankiškam gyvenimui yra svarbi socializacijos dalis. Palydėjimo paslauga jaunuoliams - tai pagalba jaunuoliui, padedanti prisitaikyti prie socialinės aplinkos ir ugdyti gebėjimą spręsti iškilusius sunkumus. Paslauga skiriama jaunuoliui, kurio deklaruota ir (ar) faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto savivaldybėje, taip pat taikoma nepilnamečiams su laikina arba nuolatine rūpyba Vilniaus mieste.
Palydėjimo paslauga su apgyvendinimu teikiama: be tėvų globos likusiems vaikams nuo 16 metų, kurie gyvena socialinės globos įstaigoje - jie apgyvendinami savarankiško gyvenimo namuose; pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams iki 24 metų, kurie buvo globojami socialinėje globos įstaigoje arba augo socialinę riziką patiriančioje šeimoje.
Remiantis fondo turimais duomenimis, anksčiau į globos namus patekdavo jaunesnio amžiaus vaikai, o dabar - vis dažniau paaugliai su jau susiformavusiu charakteriu, todėl jiems kur kas sudėtingiau adaptuotis naujoje aplinkoje, neretai reikalinga individuali kompleksinė pagalba. Kiekvienas, palikdamas globos namus, gauna beveik 3000 Eur įsikūrimo pašalpą. Kai kurie pinigus panaudoja prasmingai, kaupia nuosavam būstui, užsidirbti papildomai išvažiuoja į užsienį, o kiti juos iššvaisto.
Pedagoginės ir socialinės pagalbos rekomendacijos
- Organizuoti vaikų gyvenimą globos institucijoje taip, kad pedagogai kuo geriau pažintų kiekvieną ugdytinį, jo šeimą ir socialinę-kognityvinę patirtį.
- Individualizuoti pažinimo ir ugdymo būdus, siekti, kad naujas patyrimas būtų siejamas su jau turimu.
- Skirti daugiau dėmesio socialinių įgūdžių ugdymui: percepcijai, komunikacijai, interakcijai, veiklos planavimui ir bendradarbiavimui.
- Organizuoti praktines priemones, įskaitant profesinį orientavimą, socialinių įgūdžių mokymus, finansinį raštingumą ir konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymą.
- Užtikrinti sąlygas vaikams bendrauti su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, pripažinti vaikus partneriais bendrose veiklose.
- Plėtoti palydėjimo paslaugas jaunimui pereinamojo laikotarpio metu ir skatinti tikslingą paramos priemonių naudojimą.
Praktinės priemonės mokykloms ir globos institucijoms
Pradinių klasių mokytojo pagalba sprendžiant globos namų auklėtinių ir jų bendraklasių konfliktus, mokytojo veiklos modeliavimas, reguliuojant vaikų iš globos namų socialinius konfliktus su bendraklasiais yra svarbūs būdai mažinti socialinius sunkumus. Socialinė-edukacinė pagalba vaikams iš globos namų adaptuojantis pradinėje mokykloje yra reikalinga ir veiksminga.
| Problemos sritis | Dažni požymiai | Siūlomi sprendimai |
|---|---|---|
| Emocinės problemos | Nerimas, depresija, šalinimasis | Psichologinė pagalba, emocijų valdymo mokymai |
| Elgesio problemos | Agresija, delinkvencija | Elgesio valdymo programos, socialinių įgūdžių treniruotės |
| Komunikacija ir percepcija | Nesugebėjimas interpretuoti emocijų, ribota komunikacija | Komunikacijos įgūdžių ugdymas, vaidmenų žaidimai |
| Savarankiškumo trūkumas | Sunkumai planuojant gyvenimą, finansų valdymas | Praktiniai seminarai, palydėjimo paslaugos |
Svarba visuomenei ir išvados
Society and the state should ensure conditions for the development of the children without a family that would enable them to support the society in a physical, moral and material way in the future. Therefore, the research of problems of children without families is a topical problem today and will remain topical in the future. An analysis of results of the survey and conclusions supplement the science of education with new results of social, psychological and pedagogic peculiarities of the education of children in foster institutions.
Asylum is the main socialisation institute of a child without a family. The foster institutions should attempt to provide the children without families with conditions for communication with adults and other children of the same age. The results of the survey are significant for the institutions training social personnel and teachers and improving the curriculum and are interested in improving the qualification of pedagogues.
tags: #vaiku #globos #namu #aukletiniu #socializacijos #ypatumai