Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje gausu informacijos ir nuolatinių pokyčių, vaikų auklėjimas tampa vis didesniu iššūkiu. Tėvai susiduria su daugybe klausimų: kaip ugdyti vaiko atsakomybės jausmą, kaip padėti jam tapti emociškai stipriu ir socialiai atsakingu žmogumi, kaip supažindinti su kultūra ir menu?
Ugdymo namuose ir ugdymo šeimoje teisinis ir organizacinis kontekstas
Nepaisant to, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo religinius, filosofinius ir pedagoginius įsitikinimus, vis dėlto vaikų ugdyti šeimoje remiantis tik savo nuožiūra nėra galima. Svarbu paminėti, kad Lietuvoje yra įtvirtintos dvi sąvokos - ugdymas namuose ir ugdymas šeimoje.
Nuo 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojus Ugdymo šeimoje tvarkos aprašui, sudarytos galimybės patiems tėvams (globėjams, rūpintojams) ugdyti savo vaikus šeimoje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Apraše numatyta, kad pageidaujant, jog vaikas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. pradėtų ugdytis (būtų ugdomas) šeimoje, prašymas ir dokumentai turi būti pateikti nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d. mokyklos, kuri padės organizuoti vaiko ugdymą šeimoje, vadovui.
Prašymą dėl vaiko ugdymo šeimoje ir dokumentus už vaiką iki 14 metų pateikia tėvai (globėjai), tačiau jeigu vaiko amžius yra nuo 14 iki 18 metų, jis visus dokumentus gali pateikti pats kartu su rašytiniu tėvų (rūpintojų) sutikimu. Savivaldybė kiekvienais metais iki einamųjų metų balandžio 15 d. ... Pažymėtina, kad pagal Aprašą už vaiko ugdymą šeimoje atsakingi vaiko tėvai (globėjai, rūpintojai), kurie gali patys nuspręsti, kas vykdys vaiko ugdymą: vaiką ugdyti gali patys vaiko tėvai, globėjai ar samdomas mokytojas, taip pat gali pasirinkti, kur vyks vaiko ugdymas - namuose ar kitoje vietoje.
Tam, kad toks ugdymo modelis būtų galimas, turi būti sudaryta mokymo sutartis dėl ugdymosi šeimoje su mokykla, padedančia organizuoti vaikų ugdymą. Sudarius mokymo sutartį su mokykla vaikas priskiriamas priešmokyklinio ugdymo grupei/ atitinkamai klasei. Vaikas gali dalyvauti mokyklos veikloje - neformaliojo vaikų švietimo programose, renginiuose, akcijose. Be to, mokykla du kartus per mokslo metus įvertina mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus, taip pat - ar užtikrinami mokinio socializacijos poreikiai.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kaip išugdyti mandagų vaiką
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo ne rečiau kaip kartą per dvi savaites mokyklos elektroniniame dienyne nurodyti vaiko pasiekimus - ko jis mokėsi, ką išmoko, kokiose aplinkose mokėsi. Mokymo sutartis gali būti nutraukta tėvų (globėjų) arba paties mokinio prašymu, kai jam yra nuo 14 iki 18 metų, tėvams (rūpintojams) raštu sutikus.
Praktiniai žingsniai norint ugdyti vaiką šeimoje
- Gauti dvi pažymas: pažymą iš VTAT apie tai, kad nebuvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas susijęs su vaiko atstovo pareigų nevykdymu, ir pažymą iš savivaldybės administracijos apie tai, kad nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui arba taikoma atvejo vadyba per pastaruosius dvejus metus.
- Išsirinkti, su kokia mokykla norėsite bendradarbiauti: valstybine, savivaldybės ar nevalstybine mokykla. Jei pageidaujate, kad ugdymąsi šeimoje padėtų organizuoti savivaldybės mokykla - pateikti prašymą savivaldybės administracijos švietimo padaliniui, jei valstybinė ar nevalstybinė - mokyklos vadovui.
- Pridėti prie prašymo užpildytą klausimyną, kitas Apraše nurodytas priemones ir dokumentus, žyminčius prieš tai buvusią vaiko pažangą ir žinias.
- Mokyklos vadovas, gavęs prašymą, pasitelkia specialistus, sudaro vertinimo grupę, vertina vaiko kompetencijas, mokymosi pasiekimus ir apsilankęs vaiko gyvenamojoje vietoje parengia Ugdymosi šeimoje sąlygų patikrinimo aktą.
- Mokyklos vadovas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų raštu informuoja dėl mokymo sutarties sudarymo arba raštu pateikia argumentuotą atsakymą dėl nesudarymo.
Skirtumai tarp nuotolinio mokymosi, mokymo namuose ir ugdymosi šeimoje
Namų mokymas (MN) arba namų mokymas teikiamas paskyrus gydytojui - nepainioti su ugdymu šeimoje. Tuo tarpu ugdymosi šeimoje (UŠ) atveju mokyklos mokytojai mokinio namuose nelanko. Pasirinkus nuotolinį mokymąsi, mokinys registruojamas vienoje iš nuotolinį mokymąsi teikiančių mokyklų ir gauna mokomąją medžiagą bei atlieka užduotis nuotolinėse platformose. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, mokinys registruojamas vienoje iš ugdymąsi šeimoje teikiančių mokyklų, šeima gali pasirinkti individualų mokymosi planą ir laisvai naudotis pasirinktais mokymosi resursais.
Ikimokyklinis ugdymas ir pasirengimas mokyklai
Pagrindinė priešmokyklinio ugdymo funkcija - diegti ir lavinti pasirengimo mokyklai įgūdžius, tam, kad vaikas galėtų sėkmingai įsitraukti į formalųjį švietimą. Tyrimai rodo, kad šiam lavinimui sąlygos yra palankesnės priešmokyklinėje grupėje mokykloje, o ne namų aplinkoje. Taip yra todėl, kad nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su tos pačios amžiaus grupės vaikais bei mokytojais, padeda lavinti vaiko kalbinius įgūdžius, gerina klausymo bei supratimo, dėmesio valdymo įgūdžius ir svarbiausia - pradeda formuotis teigiamas vaiko požiūris į patį mokymosi procesą, parengia jį mokyklos tvarkai ir rutinai.
Vaiko brandumas mokyklai apima vaiko emocinę-socialinę kompetencijas ir intelektinius įgūdžius. Vaiko socialinė-emocinė branda apima pagrindinius vaiko turimus socialinius įgūdžius ir požiūrį (nuostatas), kurie padeda kurti ir palaikyti pozityvius santykius su kitais. Pakankamai socialiai ir emociškai brandus vaikas turi poreikį užmegzti ir palaikyti ryšį su kitais vaikais bei suaugusiais, supranta taisykles bei jų reikšmę, geba kontroliuoti savo elgesį, moka kryptingai veikti ir pabaigti užduotis iki galo.
Ikimokyklinio ugdymo sritys, ugdančios elgesio kultūrą
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
- „Mūsų sveikata ir gerovė“: apima sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą, saugaus elgesio mokymą, emocinės gerovės užtikrinimą.
- „Aš ir bendruomenė“: ugdo socialinius įgūdžius, bendravimą, bendradarbiavimą, pilietiškumą ir toleranciją.
- „Aš kalbų pasaulyje“: apima kalbos įgūdžių ugdymą, komunikaciją, skaitymo ir rašymo pradmenis.
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: skatina pažintinius įgūdžius, smalsumo skatinimą, stebėjimą ir eksperimentavimą.
- „Kuriu ir išreiškiu“: lavina kūrybinius gebėjimus, saviraišką, meninį skonį per muziką, dailę, judesį.
Ugdymo(si) kontekstų įvairovė namuose
Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas yra nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: lanksti, visiems prieinama ugdymo(si) aplinka.
- Žaismės kontekstas: mokymasis per žaidimą, kasdienės veiklos žaismingumas.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina judėjimą ir praktinį mokymąsi.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kurti individualų tapatumą ir dalyvauti skirtingų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: palaiko įvairius komunikavimo būdus ir kalbų mokymą.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atitinka vaiko smalsumą, skatina gilų supratimą.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo realaus pasaulio patirtis skaitmeninėmis galimybėmis.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: akcentuoja kūrybos procesą ir vaizduotę.
Vertybės, atsakomybė ir taisyklės namuose
Atsakomybės jausmas - dalykas, kurio kiekvieni tėvai linki savo vaikams. Psichologė Justina Veržinskaja sako, kad vaiko asmenybės (o kartu - ir atsakomybės jausmo) formavimuisi svarbiausi yra pirmieji septyneri metai. Tad kaip reikia palaipsniui auklėti vaikus, kad jie užaugtų atsakingais ir sąmoningais žmonėmis?
Trimečiai (3-4 metai): puikus metas sugalvoti vaikams nesudėtingas užduotis/pareigas, kurias jie su malonumu atlieka. Svarbu įgalinti vaiką ir įtraukti į sprendimų priėmimą, leisti pasirinkti iš kelių variantų.
Penkiamečiai ir šešiamečiai (5-6 metai): galima parinkti kiek sudėtingesnes užduotis - darbas sode, mažesni buitinių užduočių atlikimai. Vaiko atsakomybės jausmas auga etapais: nuo atsakomybės už save iki atsakomybės už kitus ir pasaulį.
Vyresni nei šešerių metų vaikai (6+ metai): jau turėtų suprasti, kas yra pareiga ir veiksmų eiliškumas - pirmiausia pareigos, tuomet malonios veiklos. Vaikas turi susidurti su pasekmėmis, jei nesilaiko susitarimų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Paaugliai (10-14+ metų): gali atlikti kasdienes namų ruošos užduotis, pažinti savo sprendimų pasekmes ir prisiimti atsakomybę už mokymąsi.
Taisyklės ir ribos vaikams svarbios ir reikalingos, tačiau vien draudimai ir bausmės nėra tinkama auklėjimo priemonė. Jas turi lydėti susitarimai, aiškios taisyklės ir tinkamas pavyzdys. Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo.
Tėvų vaidmuo, ryšio stiprinimas ir prieraišumas
Yra svarbi santykių rūšis, be kurios auklėjimas praranda tvirtą pagrindą. Tai prieraišumo santykiai. Kad vaikas pasiduotų auklėjimui, jis turi prisirišti prie savo auklėtojo, norėti su juo bendrauti ir suartėti. Auklėjimo paslaptis - ne tai, ką tėvai daro, o tai, ką jie reiškia savo vaikui.
Jei vaikas nori su mumis artimai bendrauti, mes jam tampame auklėtoju, guodėju, vadovu, pavyzdžiu, mokytoju ar treneriu. Prie mūsų prisirišusiam vaikui mes esame uostas, iš kurio jis leidžiasi į pavojingą pasaulį, prieglobstis, į kurį jis gali grįžti.
Integruotas ugdymas, specialieji poreikiai ir pagalba namuose
Pastaraisiais metais apie specialiųjų poreikių (SP) turinčius vaikus ir jų mokymąsi švietimo įstaigose rašoma daug. Integracija reiškia, kad įvairių sutrikimų turintys vaikai mokosi kartu su bendraamžiais. Sėkmingas individualizavimo ir diferencijavimo principo realizavimas priklauso nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių: visuomenės pasirengimo priimti neįgaliuosius, įstatymiškai įtvirtintų teisių ir specialistų kompetencijos.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis ar kyla elgesio problemų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Gavus tėvų sutikimą, specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, o tuomet siunčia į miesto ar rajono pedagoginę psichologinę tarnybą dėl išsamesnio įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir/ar švietimo pagalbą.
Nauda vaikui ugdantis namuose (UŠ) ir rizikos vertinimas
Nauda vaikui: gali mokytis savo tempu, sekti savo interesais, orientuotas į tai, kad vaikas pats išmoktų mokytis, turi galimybę daryti sprendimus ir pasirinkimus, nėra atimamas atradimo džiaugsmas. Mokantis šeimoje tai įmanoma: galima tuoj pat praktiškai išbandyti tai, ką išmokai, mokytis tada, kai esi pasiruošęs, judėti, būti saulėje ir gryname ore.
Akademiniai mokytų šeimoje vaikų rodikliai statistiškai apie 15-30 proc. lenkia mokyklose besimokančių bendraamžių rodiklius. Besimokant namuose, galima iš karto gauti atsaką į tai, kas tave domina, ir padrąsinimą. Iki tol, kol vaikas fiziškai ir psichologiškai subręsta, jis turi būti saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje. Tokią jam gali suteikti tik šeima...
Visgi nenurodyta rizika: vienam vaikui mokymas šeimoje bus esminių problemų sprendimo būdas ir sukels teigiamas emocijas, kitam - atskirtis nuo bendraamžių ir izoliacija. Tad kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai.
Praktiniai patarimai tėvams ugdantiems elgesio kultūrą namuose
- Sudarykite dienos ritmą: palaikyti dienos ritmą, susidaryti dienos planą ir laikytis darbotvarkės padeda vaikui jaustis saugiam ir išmokti atsakomybės.
- Sukurti veiklos aplinką: infografike nurodomi patarimai, kaip susikurti veiklos aplinką, planuoti kūrybines veiklas, kurti estetišką, vaikų iniciatyvoms atvirą erdvę.
- Bendradarbiaukite su pedagogais: auklėtojos pateiks informaciją, kokiu būdu bus bendradarbiaujama (platformoje, el. paštu, telefonu ar kt.), kur bus skelbiamos užduotėlės ir kaip vyks grįžtamasis ryšys.
- Naudokite žaidimą: žaismės principas - mokymasis per žaidimą skatina kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius.
- Konsultuokitės su specialistais: tėvai, savarankiškai šeimoje ugdantys vaikus, konsultuojasi su mokytojais ir specialistais dėl elgesio ir ugdymo strategijų.
- Vertinkite pažangą: mokykla du kartus per metus įvertina mokinio mokymosi pasiekimus ir pažangą; šeimai reikalinga laisvos formos metinė Vaiko individualios pažangos ataskaita.
Pavyzdinė metinė ataskaita (ką joje pateikti)
- Išsikelti ugdymo tikslai.
- Naudoti ugdymo ištekliai ir aplinkos.
- Veiklos, kurios leido pademonstruoti išmoktas žinias.
- Vaiko ugdymosi stipriosios ir silpnąsias puses.
- Mokymosi pasiekimų įrodymai: atliktos užduotys, atsiskaitomieji darbai.
- Vaiko pasiekimų įsivertinimas ir refleksija dėl ugdymosi šeimoje ir socializacijos.
- Mokytojų pasiekimų vertinimai.
Pagalba ugdymo procese: komanda namuose ir bendruomenėje
Auklėtojo padėjėjo ir mokytojo padėjėjo vaidmuo visuomenėje keičiasi: jiems tenka atlikti ne tik buitines užduotis, bet ir auklėjimo bei mokymo funkcijas. Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas yra labai svarbus ugdymo procese. Pedagogas turi būti gebantis bendradarbiauti su visų socialinių grupių atstovais.
Visoje Lietuvoje aktyviai buriasi šeimos, besidominčios ugdymusi šeimoje ir ugdančios vaikus šeimoje. Tokios šeimos rengia susitikimus, kuriuose vaikai bendrauja, tėvai dalijasi patirtimi ir semiasi įkvėpimo. Kasmet vyksta stovyklos, bendros išvykos į edukacines erdves.
Išvados ir gairės kasdienybei
Ikimokyklinio ugdymo principai - integralumas, žaismė, įtrauktis, kontekstualumas, bendro veikimo principas ir šeimos-pažaidimo partnerystė - yra kertiniai elementai formuojant vaikų elgesio kultūrą namuose. Tėvų vaidmuo, prieraišumas ir gebėjimas kurti saugią, estetišką, stimuliuojančią aplinką bei bendradarbiauti su mokykla ir specialistais yra esminiai sėkmingam vaiko ugdymui.