Lietuvos visuomenės tolerancija smurtui išlieka aukšta. Tačiau jei norime auginti vaikus sveikais, brandžiais, atsakingais, save ir kitus gerbiančiais piliečiais ir pagaliau atsikratyti agresyvios visuomenės, kokia esame šiandien, etiketės, turime pagaliau įteisinti visišką bet kokio smurto prieš vaikus netoleravimą.
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ kreipėsi į LR Seimo narius ragindama įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas ir neatidėliojant priimti šiuos įstatymų pakeitimus: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP- 2931 ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.I-1234 2, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-113(2).
Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“, kuriai priklauso VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, taip pat vakar kreipėsi į seimo narius palaikydama įstatymų pakeitimo projektus.
Smurtas prieš vaikus: netoleruotina norma
Fizinės bausmės yra toks pats smurtas kaip ir bet kokia kita smurto forma. Kai nesutariame su suaugusiuoju, pykstame ant jo ar nerandame argumentų konflikte, negalime jam pliaukštelėti ar nestipriai suduoti, nes tai pažeidžia asmens orumą ir yra draudžiama įstatymais.
Vaikai turi tokią pat teisę būti apsaugoti nuo smurto kaip ir suaugusieji. Auklėjimo tikslų galima pasiekti netaikant smurtinių disciplinos būdų.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pozityvus auklėjimas - kelias į sveiką visuomenę
Pozityviai auklėjami vaikai auga sveiki ir pasitikintys savimi. Tokie vaikai geriau sutaria su kitais. Jie turi mažiau destruktyvaus, smurtinio, agresyvaus elgesio savęs ir kitų atžvilgiu. Turi mažiau emocinių problemų - jie moka žodžiais įvardinti tai, ką jaučia, kokius rūpesčius turi, kuo džiaugiasi, o dėl ko liūdi ar ko bijo.
Pozityvus auklėjimas padeda vaikams tapti pozityviais suaugusiais. Tėvai, kurie išmoksta pozityvių, nesmurtinių auklėjimo būdų, yra laimingesni, patiria mažiau streso. Jie mažiau konfliktuoja su šeimos nariais, labiau pasitiki savo kaip tėvų jėgomis ir nuosekliau siekia savo auklėjimo tikslų.
Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose yra uždraustas smurtas prieš vaikus, žiaurus elgesys su vaikais ir bet koks vaikų išnaudojimas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kuri Lietuvos yra ratifikuota, o jos nuostatos įtvirtintos šalies įstatymuose, taip pat draudžia smurtą prieš vaikus.
Tačiau fizinės bausmės vis dar yra suvokiamos ne kaip smurtas ir vaiko teisių pažeidimas, o kaip „priimtina bausmė“, „tinkama auklėjimo priemonė“, „vienintelė galimybė sudrausminti vaiką“.
Aiškus įvardijimas nacionaliniuose įstatymuose, kad bet koks smurtas prieš vaikus, taip pat ir tradiciškai pateisinamos jo formos, yra nepriimtinas ir netoleruotinas leidžia apsaugoti vaikus nuo žiauraus ir netinkamo elgesio. Tai leidžia panaikinti visus pasiteisinimus ar gynybos argumentus, kodėl fizinės bausmės yra reikalingos.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Fizinių bausmių draudimas neturi apsiriboti vien bausmes draudžiančia nuostata nacionaliniuose įstatymuose. Kartu būtinas intensyvus darbas mokant visuomenę atskirti žalojantį vaiką elgesį nuo nežalojančio, suvokti fizinių bausmių žalą vaiko asmenybei ir mokytis priimtinų, pozityvių vaiko auklėjimo būdų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija akcentuoja svarbiausią tėvų vaidmenį auginant vaikus ir valstybės atsakomybę suteikti tėvams visą būtiną pagalbą, paramą ir paslaugas, kad tėvai galėtų tinkamai rūpintis vaiku ir užtikrinti jo poreikių tenkinimą. Tikrai ne - palankiausia aplinka vaikui augti yra jo biologinė šeima.
Vaiko išėmimas iš šeimos dėl tokių priežasčių kaip šeimos skurdas, negebėjimas tenkinti vaiko poreikių dėl nuo šeimos nepriklausančių sąlygų ar aplinkybių - yra vaiko teisių pažeidimas. Vaiko išėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuo atveju, kai vaiko gyvybei ir (ar) sveikatai egzistuoja realus pavojus ar yra įrodytas ilgalaikis neigiamas poveikis vaiko raidai.
Vykdant Lietuvoje deinstitucionalizacijos procesą, poreikis didinti investicijas į VISAS šeimas ir plėtoti laiku ir kuo arčiau šeimos prieinamą pagalbą dar labiau auga. Šio proceso tikslas - ne didinti vaikų skaičių globos ir įvaikinimo sistemoje, o kaip tik kuo daugiau vaikų išlaikyti jų biologinėse šeimose, kuriant veiksmingą vaiko ir šeimos gerovės sistemą, gebančią laiku, lanksčiai ir efektyviai reaguoti į šeimoje atsirandančius pagalbos, paramos ar paslaugų poreikius, ir suteikti atitinkamą pagalbą, paramą ar paslaugas bet kuriai šeimai ir joje augantiems vaikams.
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra apibrėžtos sankcijos, taikomos tais atvejais, kai prieš vaiką yra įvykdomi smurtiniai nusikaltimai. Fizinių bausmių draudimas su tokiais nusikaltimais nėra susijęs - todėl tėvams skiriamos priemonės šiuo atveju turi būti tokios, kurios padės mokytis tinkamai auklėti ir ugdyti vaiką, taikant pozityvios disciplinos priemones.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Viešoje erdvėje diskutuojama, kad 2015 m. užregistruoti „tik“ 1669 smurtavimo prieš vaikus atvejai, kas nesudaro net pusės procento nuo bendro šalies vaikų skaičiaus. Tačiau statistiniai skaičiai atspindi tik atskleistus ir užfiksuotus smurto prieš vaikus atvejus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visi kiti atvejai, kurie nėra užfiksuoti atitinkamų tarnybų, paprasčiausiai „neegzistuoja“.
Iš nevyriausybinių organizacijų praktinio darbo žinomi tokie atvejai, kai pvz., vaikas yra nuolat mušamas šeimos nario, apie tokį elgesį vaikas yra papasakojęs vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistams, tačiau šis atvejis niekur nefiksuotas ir apie jį nėra pranešta jokioms kitoms tarnyboms, kadangi nėra galimybių suteikti vaikui realios pagalbos. Toks ir daugybė panašių atvejų į oficialią statistiką nepatenka.
Daugelis vaikų apie patiriamą smurtą šeimoje apskritai niekam nepasakoja, nes yra įbauginti, bijo prarasti ar įskaudinti artimuosius ar paprasčiausiai netiki, kad kažkas gali jiems padėti.
Viešoje erdvėje kalbama ir apie tai, kad smurtu siūloma laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y., nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių, socialinių poreikių tenkinimą ar netenkinimą, kuris kelia grėsmę vaiko orumui. Nurodoma, kad toks apibrėžimas kelia grėsmę daugiau nei pusei visų Lietuvos šeimų, kurios dėl sudėtingos šalies ekonominės situacijos, prastai sprendžiamų socialinių problemų (tokių kaip skurdas, bedarbystė, nepakankamai išplėtotos paslaugos ir pagalba šeimoms, kt.) neturi galimybių suteikti vaikams to, kas geriausia.
Šiuo atveju svarbu pabrėžti tai, kad tokia nuostata neįtvirtina reikalavimo tėvams vaikus ugdyti prabangoje - nuostatos tikslas yra apsaugoti vaikus nuo tyčinio žalingo elgesio, kai vaiko poreikiai piktybiškai ignoruojami.
Šiandieną tokių šalių jau yra 51, iš kurių 29 yra Europos šalys.
Šaltinis: endcorporalpunishment.org
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimai:
| Nr. | Galioja | Chronologija |
|---|---|---|
| 1 | 2025-12-23 | Pakeista XV-730 |
| 2 | 2023-03-28 | Pakeista XIV-1856 |
| 3 | 2023-03-28 | Pakeista XIV-1857 |
| 4 | 2022-03-15 | Pakeista XIV-934 |
| 5 | 2020-06-25 | Pakeista XIII-3106 |
| 6 | 2018-06-26 | Pakeista XIII-1295 |
| 7 | 2016-10-12 | Pakeista XII-2680 |
| 8 | 2016-05-12 | Pakeista XII-2339 |
| 9 | 2015-05-14 | Pakeista XII-1717 |
| 10 | 2015-05-07 | Pakeista XII-1678 |
| 11 | 2014-04-10 | Pakeista XII-815 |
| 12 | 2013-07-02 | Pakeista XII-474 |
| 13 | 2011-12-15 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) 15 straipsnis įsigalioja 2011 m. |
| 2011-12-15 | Įsigalioja (15 straipsnis įsigalioja 2011 m. birželio 14 d.) |
Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas
Pakeitimų projektai: Ex post vertinimas: Nėra
Paskelbta: Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr.