Pastarosiomis dienomis plačiai nuskambėjęs psichologinio smurto prieš neįgalią mergaitę įvykis sukrėtė visuomenę. Iki šiol, ypatingai vaikų atveju, psichologinį smurtą įrodyti be galo sunku.
Globos namuose gyvenanti, pas globėją neišleidžiama ir dėl to nusižudyti bandžiusi paauglė, net trejus metus savo paties tėvo prievartautas vaikas, kūdikio lavonas šiukšlių rūšiavimo gamykloje, institucijos personalo koneveikiama neįgali mergina, - štai tokios pastarosios savaitės Lietuvos vaikų realijos, nušviečiamos vietos žiniasklaidos.
Po motinos sugyventinio nužudyto keturmečio tragedijos Lietuva gali tapti 53-iąja pasaulio šalimi, kurioje bus priimtas įstatymas, draudžiantis smurtą prieš vaikus. Tik įvykus tragedijai Seimo nariai pagaliau sujudo ir vasario 14 dieną apsisprendė rinktis į neeilinę sesiją, kurioje bus svarstomos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Jeigu pagaliau jos būtų priimtos, tai padėtų geriau apginti skriaudžiamus vaikus ir priverstų už tai atsakingas institucijas imtis atsakomybės.
Pirmadienį per šimtas organizacijų, tarp kurių ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kreipėsi į Seimo narius, prašydamos nepritarti siūlomiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams. Anot organizacijų, tokie pakeitimai blokštų Lietuvą atgal ir grąžintų fizinį smurtą prieš vaikus.
TĖVAI PAPRASTAI su Kristina Savickyte apie smurtą prieš vaikus
Įstatymo Pataisų Esminiai Aspektai
Įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kuriomis uždraudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pataisas Seimas priėmė praėjusią savaitę per neeilinę sesiją, sušauktą po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose. Vaiko nužudymu įtariami jo motina ir patėvis.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Pataisos apibrėžia visų rūšių smurtą prieš vaiką: fizinį, psichologinį, seksualinį, nepriežiūrą. Nustatyta, kad „draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes“.
Už šiuos parlamentarų Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės inicijuotus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus parlamentas pasisakė vienbalsiai - 116 balsais „už“.
„Šiandien Lietuvos Seimas padėjo tą būtiną pirmą žingsnį, kad mes galėtume savo Lietuvą auginti su drąsiais, oriais, nemušamais vaikais. Mūsų laukia labai ilgas darbas, bet šiandien mes pagaliau atidarėme duris į tą kitą ateitį, į ateitį be smurto“, - apie Seime aštrias diskusijas ilgai kėlusį, bet vienbalsiai priimtą įstatymą sakė D. Šakalienė.
Siūlomos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos aiškiai apibrėžia, kas laikytina fizine ir psichologine bausme, nebepalieka vietos tėvų interpretacijai ir nebeverčia Lietuvos vaiko kęsti auklėjimu pateisinamo smurto iki tol, kol tai pasiekia kankinimo ribą.
Anot jos, labai svarbu, kad įstatymo projektu ne tik draudžiamos kūno bausmės, bet ir bet koks smurtas. Todėl Savižudybių prevencijos komisijos projekto šalininkai teigia, kad alternatyvią pataisą siūlant tiesiog siekiama išlaikyti galimybę tėvams bausti vaikus fizinėmis bausmėmis.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Ministras ketvirtadienį pakartojo, kad iki kovo bus parengta nauja viso Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakcija. Jos teigimu, siūlymas laikyti vaiko nepriežiūrą, t.y. K.Paulikė susilaukė ironiško „Vaikų linijos“ vadovo Roberto Povilaičio atsako: pasak jo, „tiek grėsmių prigalvoti reikia gerokai pasistengti“.
Pasak Seimo vicepirmininkės Rimos Baškienės, sesijos metu būtų svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas visas pataisų paketas, o laikas iki sesijos, kuri preliminariai planuojama vasario 14 dieną, bus skirtas projektų aptarimui bei diskusijoms.
Smurto Apibrėžimas ir Jo Svarba
Šiuo metu Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo. Apibrėžimai esantys LR Baudžiamajame kodekse atspindi tik kraštutinius atvejus, už kuriuos numatoma baudžiamoji atsakomybė.
Nesant aiškaus smurto apibrėžimo Vaiko teisių pagrindų įstatyme, plačiajai visuomenei ir specialistams nėra aišku, koks elgesys su vaikais neleistinas. Kol smurtas nėra tinkamai įstatymiškai apibrėžtas, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones.
Aiškūs apibrėžimai ir jais besiremiantis situacijos įvertinimas leistų tarnyboms efektyviau organizuoti pagalbą: mokymus tėvams, psichologines ir socialines konsultacijas, savipagalbos grupes, pagalbą namuose ir kt. Priėmus siūlomas pataisas turėtų padaugėti vaikų, galinčių gyventi savo šeimose saugiai.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Psichologijoje, socialiniame darbe žodis „smurtas“ yra daug platesnė sąvoka negu teisėje: ja apibrėžiamas visas spektras netinkamų elgesių: nuo labai mažyčio (pliaukštelėjau, rėkiau ir t. t.) iki labai didelio (sudaužiau ir t. t.).
Teisine prasme nėra didelio ar mažo smurto, nėra pateisinamo ar nepateisinamo smurto. Arba smurtas yra, arba jo nėra.
Skirtingoms mokslinėms disciplinoms priklausančių specialistų nesusišnekėjimo pavyzdys yra ginčas dėl nepriežiūros apibrėžties įstatyme. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas siūlantys nariai siekia nepriežiūrą laikyti smurtu tik tais atvejais, kai nepriežiūra yra tyčinio veikimo ar neveikimo pasekmė.
Tam prieštaraujantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžia, kad susiaurinus nepriežiūros sąvoką įstatyme ji neapims tokių praktikoje pasitaikančių atvejų, kai nepriežiūra bus tėvų ar globėjų proto negalios ar psichinės ligos pasekmė, kitaip tariant, netyčinė.
Painiodami teisėkūroje lingvistinę, psichologinę ir teisinę smurto definicijas, mes rizikuojame įstatymu uždrausti ne tik smurtą, bet „smurtų“ elgesį ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones ten, kur viso labo reikalinga kvalifikuota psichologinė ir socialinė pagalba.
Statistika ir Reformos Veiksmingumas
Pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką.
Plataus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija. Tačiau tais metais mažametis buvo ne vienintelis nuo smurto artimoje aplinkoje žuvęs vaikas. Viso 2017 metais tėvai ar įtėviai nužudė 6 vaikus.
2017 m. Keturmečio Mato istorija padėjo tašką valstybės požiūryje į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Vaiko auklėjimas diržu, vadinama „beržine koše“, tapo draudžiamas įstatymų, o už tokių metodų taikymą tėvams ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė bei vaiko paėmimas iš šeimos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba duomenis apie vaikus kaupia tik nuo 2018 m. Tad iki 2017 metų apie artimoje aplinkoje nužudytus vaikus galima kalbėti tik analizuojant žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas.
2016 metais Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė savo du mažamečius vaikus - 2 metų berniuką ir kelių mėnesių mergaitę. Abu vaikai neišgyveno. Kiek anksčiau Lietuvą sukrėtė ir dar viena kraupi vaikžudystės istorija - 2007 metais Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo 2023 m. ataskaitoje pirmu numeriu įvardijo poreikį „plėsti statistinių duomenų apie vaikus rinkimo apimtis“ bei užtikrinti „šių duomenų prieinamumą bei pakankamumą“.
VVTAĮT 2023 metų ataskaitoje pateikiami bendri smurto prieš vaikus skaičiai. Smurto atvejai artimoje aplinkoje nėra analizuojami atskirai.
Visgi, duomenys rodo, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje ir toliau nemažėja. Iš 2023 m. tarnybos užfiksuotų smurto atvejų, nuo artimųjų ir giminaičių psichologinio smurto nukentėjo 41 proc. vaikų (148 atvejai), 38 proc. patyrė artimųjų fizinį smurtą (1144 atvejai), o 22 proc. - seksualinį smurtą (85 atvejai). Net 98 proc. nepriežiūros atvejų fiksuojama būtent artimoje aplinkoje - 98 proc.
Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365 (2018 m. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.
Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad nuo 2020 metų, kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir, deja, nemažėja.
Panašiai stabiliai atrodo ir pastarųjų metų vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai - nuo 2020 metų kasmet Lietuvoje teismas, remiantis įstatymu, leidžia iš šeimos paimti apie 1200 vaikų. Dalis vaikų vėliau grąžinami į šeimas, o teisės gyventi šeimoje kasmet netenka vidutiniškai apie 50-60 proc.
Apibendrintos statistikos, kiek vaikų buvo paimama iš šeimų iki vadinamos Matuko reformos, nėra. Todėl palyginti statistinius duomenis prieš ir po reformos bei daryti reikšmingus apibendrinimus apie reformos poveikį - neįmanoma.
„Vienas iš reformos metu įgyvendintų pokyčių yra tai, kad kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas. Ne taip kaip anksčiau, kuomet tokį sprendimą priimdavo iš esmės vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Kadangi nebuvo vieningos sistemos, tai vienose savivaldybėse buvo vieni kriterijai, kitose - kiti. Dabar sistema vieninga, kriterijai aiškūs, galutinį sprendimą priima teismas“, - sako I. Skuodienė.
Būna atvejų, kuomet teismas netenkina VVTAĮT prašymo leisti paimti vaiką ar vaikus. 2023 metais, teismo sprendimu, šeimoms grąžinti 48 vaikai, 2022 m. - 49 vaikai.
Smurto prieš vaikus statistika Lietuvoje
| Metai | Ikiteisminių tyrimų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje | Vaikų paėmimų iš šeimų skaičius |
|---|---|---|
| 2013 | 540 | Nėra duomenų |
| 2017 | 1365 | Nėra duomenų |
| 2019 | 982 | Nėra duomenų |
| 2020 | ~686 | ~1200 |
| 2021 | ~686 | ~1200 |
| 2022 | ~686 | ~1200 |
| 2023 | 689 | 1371 |
Visuomenės Nuomonė ir Atsakingų Institucijų Veikla
Šiuo metu, dėl Lietuvos tėvų nepakankamo švietimo ir ypač dėl per dešimtmečius susiformavusių klaidingų įpročių bei auklėjimo suvokimo, apie 50 proc. suaugusių vis dar naudoja fizines bausmes kaip auklėjimo priemonę savo vaikams.
Vertinga pastebėti, jog 2013 m. atliktas lyginamasis tyrimas parodė, kad fizinių bausmių vaikams draudimo įstatymą priėmusiose šalyse pasikeitė ir visuomenės požiūris į šias bausmes, jos pradėtos vertinti neigiamai. Manančių, kad fizinės bausmės neturėtų būti taikomos vaikams Bulgarijoje, kurioje fizinės bausmės uždraustos 2000 m., skaičius išaugo nuo 47 iki 54 proc., Latvijoje, uždraudusioje 1998 m., - nuo 39 iki 51 proc., Moldovoje, uždraudusioje 2008 m., - nuo 37 iki 50 proc., Lenkijoje, uždraudusioje 2010 m., - nuo 35 iki 47 proc.
Pasak VVTAĮT direktorės I. Skuodienės, per ketverius metus nuo jos vadovavimo tarnybai pradžios pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 metais taryba gavo daugiau, kaip 32 tūkst. pranešimų. Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino.
Pasak socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės, per 15 metų jos darbo praktiką situacija visuomenėje smurto atžvilgiu ženkliai pasikeitė. „Pasikeitė tiek žmonių sąmoningumas, tiek tarnybų darbas. Jei iki 2017 m. dažnai girdėdavau „aš taip auklėju ir nieko man nenutiko“, tai dabar žmonės jau susimąsto, kad galbūt buvo galima ir kitaip“, - pastebi A. Balčiūnienė.
Tačiau moteris pripažįsta, kad smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejais būna ir pilkųjų zonų. „Neseniai turėjome atvejį, kai akivaizdžiai kūdikiui stebėjome sukrėsto vaiko sindromą, tačiau tėvai tai neigė - tad greičiausiai kūdikis grįš su jais namo. Tokiais atvejais ilgai kankina nerimas, ar viską padarėme teisingai, gal tėvams reikėjo pagalbos?“ - pasakojo A.
Visgi A. Balčiūnienė džiaugėsi, kad požiūris į vaikų auginimą, auklėjimą pamažu keičiasi, todėl situacija turėtų gerėti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis irgi ragina skubėti. „Svarbiausia, kad smurtas būtų apibrėžtas, kad apibrėžimas būtų artimas vaiko teisių apsaugos konvencijai ir kad kuo greičiau būtų įteisinamos ir priemonės, kurios stiprintų šeimas ir taip pat kovos su smurtu priemones.
Teisinė Atsakomybė ir Pagalba
Jei taip elgiamasi su artimuoju, giminaičiu ar šeimos nariu, gresianti bausmė yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tačiau kai kurie parlamentarai siūlo neskubėti ir palaukti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomo įstatymo projekto.
„Paramos vaikams centro“ psichologai su smurto aukomis dirba kasdien, kad dvasinės vaikų žaizdos užsitrauktų ir netrukdytų vaikams augti. Kasdien taip pat padedame ir tėvams, ir specialistams efektyviai ir tinkamais būdais auginti vaikus. Pripažinkime pagaliau vaikus lygiaverčiais žmonėmis ir susitarkime ginti juos nuo visų smurto rūšių ir formų - psichologinio, fizinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros.
Pagal apibrėžties vietą ir taikymo lauką, akivaizdu, kad teisinę. Teisė reikalauja specifinės, nuo kitų mokslo disciplinų besiskiriančios smurto apibrėžties dar ir todėl, kad ji, matuodama smurtą, taiko kitokią metodologiją.
Todėl arba draudžiamas koks nors veiksmas, kuris akivaizdžiai gali sukelti neigiamą poveikį, arba baudžiama už realią atsiradusią žalą. Juk NE VISI netinkami žmogaus veiksmai yra nusikaltimas, už kuriuos yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Bet VISIEMS netinkamiems veiksmams reikia korekcijos, ir čia į pagalbą ateina psichologai, vaiko raidos specialistai ir socialinio darbo ekspertai.
Policinė intervencija yra kraštutinė priemonė rimtomis aplinkybėmis. Smurtas pagal teisinį apibrėžimą nusako rimtas aplinkybes, reikalaujančias taikyti ypatingas priemones.
Tarptautinis Kontekstas
Šiuo metu daugiau nei 50 pasaulio valstybių, tarp jų 28 Europos valstybės, įstatymu draudžia fizinių ir kitokių žeminančių bausmių taikymą vaikams. Į šį sąrašą patenka ir Latvija, Lenkija ar Estija. Pirmoji pasaulyje vaikus fizinėmis bausmėmis bausti 1979 m uždraudė Švedija. 2016 m. Rusija žengė priešinga kryptimi ir smurtą šeimoje dekriminalizavo.
Nevyriausybininkai skaičiuoja, kad Lietuva tapo 52-ąja šalimi pasaulyje, įtvirtinusią draudimą vaikams taikyti fizines bausmes. Jų sąrašas rodo, kad Latvija fizines bausmes uždraudė 1998 metais, Lenkija - 2010 metais, Estija - 2014 metais. Tačiau toks draudimas įtvirtintas ne visose Vakarų Europos šalyse, tokius siūlymus kol kas atmetė britų ir prancūzų parlamentarai.
Draudimo šalininkai sako, kad bet kokios fizinės bausmės pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi. Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o dabartinių bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.
Ką Daryti Pastebėjus Smurtą?
Žinau ar įtariu, kad koks nors vaikas patiria smurtą. Kreiptis galima į policiją arba į vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Matai smurtą - netylėk, skambink 112 - galbūt Tu išgelbėsi vaiko gyvybę!
tags: #vaiko #teisiu #apsaugos #istatymo #pataisa #papildymas