Užtikrinti saugią ir sveiką aplinką vaikams darželyje yra prioritetinis uždavinys. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su vaiko priežiūra ir globos pažeidimų prevencija ikimokyklinėse įstaigose.
Sveikatos Priežiūra Darželyje
Kasmetinis vaiko sveikatos patikrinimas yra privalomas! Nepasitikrinus sveikatos vaikas įstaigos lankyti negali.
Gydytojai po apžiūros užpildo elektroninį pažymėjimą. Būtinas gydytojo įrašas vaiko sveikatos pažymoje. Esant lėtinėms ligoms būtinai informuokite mokytoją ir visuomenės sveikatos specialistę.
Elektroniniu būdu užpildytas ir pasirašytas „Mokinio sveikatos pažymėjimas“ patenka į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS), iš kurios yra perduodamas į Higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (VSS IS). Ši sistema šiuo metu jau yra įdiegta ne tik mokyklose, tačiau ir darželiuose.
Kiekvienais metais dėl vaikų sveikatos pažymėjimų gausos, stringa vaikų sveikatos duomenų perdavimas iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) į Vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą (VSS IS). Kol duomenys atsiras sistemoje, VS specialistas gali paprašyti tėvelių (globėjų) atspausdinti popierinę pažymą arba atsiųsti jos elektroninę kopiją.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Savo vaiko ,,Mokinio sveikatos pažymėjimą“ peržiūrėti, jei reikia atsispausdinti ir ją atsisiųsti galima prisijungus prie www.esveikata.lt portalo.
Vaikų sveikatos patikrinimo atmintinė
Maitinimo Organizavimas
Maitinimo organizavimas įstaigoje yra griežtai reglamentuotas. Esant alergijoms konkretiems maisto produktams, vaikui sudaromas pritaikyto maitinimo valgiaraštis. Ikimokyklinio amžiaus vaikai privalo laikytis mitybos režimo, valgyti sveikai pagamintą, tinkamai apdorotą, fiziologinius vaiko amžiaus ypatumus bei sveikos mitybos rekomendacijas atitinkantį maistą.
Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego.
Svarbu būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Būkite kantrūs, nes vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Higienos Reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja ir yra išskyrų iš nosies, kosti, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi užkrečiamosioms ligoms būdingų bėrimo elementų ir kt.), taip pat turinčius utėlių ar glindų vaikus.
Nelankytų dienų pateisinimas dėl ligos yra reglamentuotas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
Infekcinių Ligų Prevencija
*Labai prašome būti supratingais ir nepamiršti informuoti ugdymo įstaigą, jei Jūsų vaikui nustatyta ar įtariama užkrečiamoji liga.
Vėjaraupiai
Tai ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupių epideminiai protrūkiai dažniausiai pasitaiko vaikų darželiuose ir pradinėse klasėse mokyklose.
Liga prasideda nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, karščiavimu, trunkančiu 1-2 dienas. Bėrimai - svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis, kurie gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, užsideda šašas. Išbertas vietas labai stipriai niežti.
Perdavimo būdas - oro lašelinis, tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu ar užkrato nešiotoju. Rekomenduojama skiepyti vėjaraupių vakcina: visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 12 mėn.
Pasiskiepijimas po kontakto su sergančiu, gali padėti išvengti ligos arba ją palengvinti: jei tai atliekama per 72 val. po kontakto - skiepų efektyvumas siekia 90 %, jei per 120 val.
Į ugdymo įstaigą ligoniui galima sugrįžti tik visiškai pasveikus, taip pat atsižvelgiant į ligos užkrečiamumo laikotarpį ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju.
Niežai
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad užsikrėsti niežais gali bet kas, tačiau labiausiai pažeidžiamomis grupėmis laikomi vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys. Užsikrečiama kolektyvuose. Gyvenimo būdas ir buitinės sąlygos lemia susirgimą šia odos liga.
Sergantysis platina ligą ir gali užkrėsti kitus nuo pat užsikrėtimo pradžios dar nepasireiškus ligos simptomams. Pacientas tampa nepavojingu aplinkiniams praėjus 24 valandoms po tinkamo gydymo. Dažniausiai pirmą kartą susirgusiems asmenims niežų požymiai pasireiškia praėjus 4-8 savaitėms nuo užsikrėtimo, tačiau simptomų atsiradimo laikas varijuoja nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių.
Pagrindiniu ligos simptomu įvardijamas smulkių erkių, įsiraususių į paviršinius odos sluoksnius ir suformavusių niežinius takus, sukeltas niežulys, stipriau varginantis nakties metu, žmogui atsigulus ir sušilus. Neretai atsiranda bėrimas papulėmis arba pūslelėmis.
Niežų erkių takai dažniausiai randami tarpupirščiuose, pažastyse, juosmens ar pilvo srityse, apatinėje sėdmenų ar užpakalinėje šlaunų dalyje, pėdose. Kas penktas ligonis gali nepatirti niežulio arba šis gali pasireikšti silpnai.
Niežų gydymui skiriami tepalai arba emulsijos odos tepimui. Papildomai dezinfekuojami ligonio drabužiai bei lovos patalynė, išvalomos patalpos. Pajutus sveikatos būklės pablogėjimą ar niežams būdingus simptomus, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Skarlatina
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje šaltuoju metų laiku padidėja sergamumas skarlatina. Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija.
Liga perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju, įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės ar lėkštės.
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1-7 d., dažniausiai 2-3 d., kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39-40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai.
Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, išberiamas beveik visas kūnas nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti.
Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6-9 dienas.
Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. „Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus. Asmenys šia liga gali sirgti daugiau nei vieną kartą, tačiau maždaug 80 proc. vaikų iki 10 m.
Tėveliai ar globėjai namuose, vaikams sugrįžus iš kolektyvo, kuriame yra susirgimų skarlatina, turi matuoti temperatūrą, apžiūrėti gerklę, liežuvį, įvertinti ar vaikas neturi kitų nusiskundimų, ar nėra bėrimų ant kūno.
Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, t. y. brolių, sesių - tėveliai turėtų stebėti savo vaikų sveikatos pokyčius, jeigu tokie atsirastų - laiku kreiptis į gydytoją ir vaiko neleisti į kolektyvą. Pažymėtina, kad specifinės profilaktikos priemonių (skiepų) nuo skarlatinos nėra.
Pagrindinės nespecifinės skarlatinos profilaktikos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo/ čiaudėjimo etiketo laikymasis.
20 sekundžių skalbimas rankomis – moksliniai paaiškinimai ir kodėl tai VEIKIA!
Rankų Higiena
Gegužės 5-ąją minima Pasaulinė rankų higienos diena. Rankų higiena - pagrindinis infekcijų kontrolės elementas.
Dėl didėjančio SARS-CoV-2 koronaviruso infekcijų skaičiaus, sukeliančio COVID-19 ligą, norime priminti, kad vienas efektyviausių kovos su oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis būdų yra rankų higiena.
Rankų higieną sudaro rankų plovimas ir rankų antiseptika. Rankas reikia reguliariai plauti muilu ir vandeniu muiluojant jas 40-60 sekundžių.
Rankų dezinfekavimo priemonės, kurių pagrindą sudaro alkoholis, nėra veiksmingesnės ar naudingesnės nei rankų plovimas. Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose.
Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Tinkamai naudojami jie nužudo daugumą mikroorganizmų ant rankų ir užkerta kelią ligai plisti. Rekomenduojama naudoti 60-85 % spiritinį tirpalą.
Rankų dezinfekavimo priemonės efektyvios ir yra naudojamos, kai rankos vizualiai nesuterštos išskyromis, t. y. švarios.
- taikyti rankų higienos priemones visose bendruomenės vietose (namuose, mokyklose, darbo vietose ir kt.).
- muiluotas rankas nuplaukite po vandens srove.
- jei yra galimybė, rankas šluostykite popieriniu rankšluosčiu ar servetėle.
Rankų plovimo schema
Dantų Priežiūra
Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo kai kurie Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tvarkos aprašo pakeitimai.
Svarbiausia naujiena yra ta, kad nuo šiol dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nebe nuo 6 metų, kaip buvo anksčiau, bet nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo. Kadangi ėduonies pažeisti dantys silantuoti netinkami, jaunesnių nei 6 metų vaikų tėvai, norėdami laiku apsaugoti atžalų nuolatinius krūminius dantis nuo ėduonies, už silantavimą turėdavo mokėti savo lėšomis.
Atsižvelgusi į šią situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija pakeitė Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašą, kuriame nuo šių metų numatytas silantavimo apmokėjimas iš PSDF biudžeto ir jaunesniems nei 6 metų vaikams.
Ligonių kasos atkreipia dėmesį: silantavimo paslaugos teikiamos vaikams iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Jas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė - hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės. Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą.
Tyrimais nustatyta: laiku padengus vaikų dantis silantais, galima išvengti apie 80 proc. Nemokama, iš PSDF lėšų kompensuojama vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslauga Lietuvoje teikiama jau septyniolikti metai.
Pasaulyje silantai naudojami daugiau nei 40 metų. Per šiuos metus buvo atlikta daug klinikinių tyrimų, parodančių, kad silantavimas yra veiksminga procedūra, padedanti užkirsti kelią dantų ėduoniui atsirasti.
Panevėžio TLK primena tėvams: norint nemokamai silantuoti vaikų nuolatinius krūminius dantis, reikia kreiptis į savo polikliniką arba odontologijos kliniką, kuri sudariusi sutartį su TLK. Jei ši paslauga teikiama įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK, teks mokėti patiems.
Pas gydytoją odontologą arba burnos higienistą reikės apsilankyti kelis kartus, kol visi nuolatiniai krūminiai dantys bus padengti apsaugine medžiaga. Iš pradžių silantais padengiami pirmieji išdygę krūminiai dantys, o vėlesnių apsilankymų metu - kiti.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Lietuvoje 2020 m. krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugos suteiktos daugiau kaip 22 tūkst. vaikų. Už jas iš PSDF biudžeto sumokėta daugiau kaip 444 tūkst. Eur (2019 m. šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 34 tūkst. vaikų, sumokėta apie 598 tūkst.
Psichologinis Atsparumas ir Emocijų Valdymas
Pastarieji keli metai ne tik suaugusius, bet ir vaikus/paauglius skatino ieškoti savyje naujų resursų, kurie padėtų išbūti su nerimu, nežinomybe, atlaikyti dėl staigių pokyčių kylančius jausmus.