Seimas patvirtino kitų metų valstybės biudžetą. Pagrindiniame finansiniame kitų metų teisės akte didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai.
2026 metų biudžetas: pagrindiniai skaičiai
Valstybės biudžeto pajamos, planuojama, sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų (įskaitant beveik 3 mlrd. 752,7 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). 2026 metų valstybės biudžeto išlaidos - daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų (įskaitant daugiau kaip 3 mlrd. 923,3 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis kitų metų asignavimai viršija 2026 metų valstybės biudžeto pajamas 6 mlrd. 448, 4 mln. tūkst. eurų.
Prioritetai ir asignavimai
2026 metų biudžete žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skirta 1mlrd. 64,3 mln. eurų. Šiai sričiai skirta per milijardas eurų. Lėšos skiriamos darbo užmokesčio didinimui, senatvės pensijų augimui, ir socialiai pažeidžiamiausių gyventojų grupių išmokoms didinti.
2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP): Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 metais sudarys beveik 4,8 mlrd. eurų. Lėšos valstybės gynybos stiprinimui bus skiriamos Lietuvos kariuomenės modernizavimui, naujos ir modernios ginkluotės įsigijimui, karinės infrastruktūros plėtrai (poligonų, kareivinių statybai), nacionalinės divizijos įkūrimui ir Vokietijos brigados įsikūrimui Lietuvoje iki 2027 metų.
2026 metais šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui - 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos - 200,1 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Kalbos ir socialinė raida
Pokyčiai ir augimas
Minimali mėnesio alga 2026 metais didės 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1 153 eurų neatskaičius mokesčių), 12 proc. didės pensijos (vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų - nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu - 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų). Didės ir socialinės išmokos.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. keičiama socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, todėl numatomas spartesnis su baziniais dydžiais susietų išmokų indeksavimas. Didės stipendijos, išmokos vaikams, šalpos išmokos, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos asmenims su negalia ir kitos išmokos.
Vienkartinė išmoka vaikui nuo 2026 m. birželio 1 d. augs 266 eurais (35 proc.). Didės ir vaiko išlaikymo išmoka, be to, plečiamas vaiko priežiūros išmokos gavėjų ratas - ji bus skiriama visiems vaikus auginantiems asmenims (ne tik besimokantiems ar studijuojantiems), neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“. Nuo kitų metų vidurio už kiekvieną gimusį vaiką valstybė mokės daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Vienkartinė išmoka turėtų siekti 1036 eurus. Išmoka didės ir įvaikinantiems vaiką ar paėmusiems jį globoti.
Seimas priėmė perteklinį 2026-ųjų „Sodros“ biudžetą, kuris leis tęsti dviženklį senatvės pensijų augimą. Vyriausybė pabrėžia, kad kitąmet pensijos augs sparčiau nei darbo užmokestis ir infliacija. Senatvės pensijos kitąmet didinamos 12 proc., tam numatant 388,4 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija kitąmet padidės 80 eurų (iki 750 eurų), turintiems būtinąjį stažą - 90 eurų (iki 810 eurų). Šis sprendimas palies 640 tūkst. žmonių.
Biudžeto šaltiniai ir paskirstymas
Kitų metų biudžete įtvirtinta, kad daugiausia lėšų planuojama surinkti iš:
Taip pat skaitykite: Dokumentai socialinei paramai
- pridėtinės vertės mokesčio - 7 mlrd. 542,6 mln. eurų;
- gyventojų pajamų mokesčio - 3 mlrd. 976,2 mln. eurų;
- ES ir kitos finansinės paramos - 3 mlrd. 752,7 mln. eurų;
- akcizų mokesčio - 2 mlrd. 275,6 mln. Eurų;
- pelno mokesčio - 2 mlrd. 240,9 mln. Eurų.
Daugiausia lėšų bus skirta:
- socialinei apsaugai ir užimtumui - 7 mlrd. 267,6 mln. eurų;
- švietimui, mokslui ir sportui - 3 mlrd. 811,1 mln. eurų;
- valstybės saugumui ir gynybai - 4 mlrd. 909,4 mln. eurų;
- viešiesiems finansams ir oficialiajai statistikai - 2 mlrd. 519,5 mln. eurų;
- sveikatos apsaugai - 1 mlrd.734,4 mln. eurų;
- transportui ir ryšiams - 1 mlrd. 372 mln. eurų;
- žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir veterinarijai - 1 mlrd. 111 mln. eurų;
- ekonomikos konkurencingumui ir valstybės informaciniams ištekliams - 1 mlrd. 15,1 mln.
Didžiausia biudžeto išlaidų dalis (be ES lėšų) kitąmet skirta socialinei apsaugai - daugiau nei 12,6 mlrd. eurų (papildomai beveik 1,1 mlrd. eurų, lyginant su 2025 metais). Didėja lėšos Sveikatos apsaugai, švietimui, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, poilsio, kultūros ir religijos sritims, būstui ir komunaliniam ūkiui, aplinkos apsaugai, bendrosioms valstybės paslaugoms, ekonomikai. Taip pat reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos - jos sudarys beveik 7,5 mlrd. eurų (lyginant su 2025 m. auga 807,5 mln. eurų, arba 12,1 proc., iš jų vien tik savarankiškos savivaldybių pajamos augs 480 mln.
Šešėlinė ekonomika ir jos įtaka
Remiantis įvairiais skaičiavimais 2009-2015 m. laikotarpiu Lietuvos šešėlinės ekonomikos lygis varijavo vidutiniškai nuo 16,4 proc. nuo BVP (Putnins, Sauka, 2015) iki 25,5 proc. nuo (Meidina, Shneider, 2018). Iš tikrųjų esant tokiam bendram dydžiui, sudėtinga spręsti apie šalies regionų situaciją šešėlinės ekonomikos klausimais.
Šešėlinės ekonomikos lygio apskaičiavimą visose 60 Lietuvos savivaldybių projekto Gerovės visuomenė „Tarpusavio ryšiai tarp nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos Lietuvos regionuose“ mokslininkų komanda atliko pirmą kartą. Skaičiavimams imtas 2001-2019 m. laikotarpis. Mimic modelio metu gauti rezultatai atskleidė, kad užimtumo lygis, imigracija ir gyventojų tankis teigiamai veikė šešėlinės ekonomikos lygį visose savivaldybėse.
Šio tyrimo kontekste šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvos savivaldybėms per tris nagrinėjamus laikotarpius - ekonomikos pakilimas (2001-2006), ekonomikos krizė (2007-2010) ir ekonomikos atsigavimas (2011- 2019 m.) - įvertintas pirmą kartą. Imigrantų skaičius, užimtumo lygis ir gyventojų tankumas buvo nustatyti kaip pagrindiniai šešėlinės ekonomikos veiksniai Lietuvos savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Kultūros ir sporto finansavimas Lietuvoje
Iki šiol moksliniuose tyrimuose beveik nebuvo atsižvelgta į oficialios imigracijos poveikį; daugiausia dėmesio skirta neoficialios imigracijos neigiamam poveikiui „šešėliui“ darbo rinkoje. Išvada, kad užimtumo lygis taip pat pakelia šešėlinės ekonomikos lygį, skatina gilintis į užimtumo priežastis, pavyzdžiui, mokant darbo užmokestį „vokeliuose“, nedeklaruojant gaunamų pajamų ir kt.
Blogiausia situacija buvo krizės laikotarpiu, kai didžiausias šešėlinės ekonomikos lygis užfiksuotas Širvintų, Šalčininkų, Ukmergės ir Kretingos rajonų savivaldybėse (šešėlinės ekonomikos lygis siekė 32 - 35 proc.
Seimas pritarė ir parlamentaro, socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui sumažinti planuojamas pajamas iš akcizų - kitąmet mažinti 22,72 mln. eurų, 2027 m. - 58,28 mln. eurų ir 2028 m. - 58,29 mln. Dėl to tiesiogiai mažėja ir Valstybės gynybos fondo finansavimas - 2026 m - 1,82 mln. eurų, 2027 m. - 4,89 mln. eurų, 2028 m. - 4,89 mln.
Valstybės biudžeto projekte valdžios sektoriaus deficitas siekia 2,7 proc. Visgi, nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų, korekcijos nuo pirminio projekto didėja nuo 4,7 proc. BVP iki 5 proc. Valstybės skola tuo metu auga nuo 45,1 proc. BVP iki 45,4 proc.
Valstybes biudžeto pajamos ir išlaidos (mlrd. eurų)
| Rodiklis | Suma (mlrd. eurų) |
|---|---|
| Pajamos | 17,337 |
| Išlaidos | 23,577 |
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,337 mlrd. eurų, išlaidos - 23,577 mlrd.
Seimas ketvirtadienį priėmė 2026-2028 m. valstybės biudžetą, kurį socialdemokratai apibūdina kaip „daugeliu atžvilgių rekordinį“.Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė priimtą biudžetą apibūdina kaip tvarų ir atsakingą.
„Saugi valstybė ir saugus žmogus - tai esminė šios Vyriausybės darbų kryptis. Krašto apsauga yra neatsiejama nuo socialinio saugumo. Mūsų didžiausi prioritetai - parama šeimoms, prieinamos kokybiškos viešosios paslaugos, kad ir kur žmogus gyventų, kad ir kokios būtų jo pajamos“, - sako Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė.
Augs minimalioji mėnesinė alga (MMA) - iki 1153 eurų. Šis pakeitimas reikš papildomą pajamų augimą „į rankas“ asmenims, uždirbantiems MMA. Kitąmet didinamas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimą ir kompensuoti infliacijos poveikį. Tam valstybės biudžeto projekte numatyta po beveik 29,1 mln. eurų kasmet. Bazinio dydžio augimas palies virš 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų, valstybės politikų, teisėjų, karių.
Didės pedagoginių darbuotojų, mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų, sporto trenerių, medikų, statutinių pareigūnų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento), kultūros įstaigų ir meno darbuotojų, rezidentų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.