Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema. Teigiama, kad jauni asmenys, turintys vienokių ar kitokių charakterio savybių, gali būti didesnėje priklausomybės nuo socialinių tinklų išsivystymo rizikos grupėje. Nevaldomas naudojimasis socialiniais tinklais yra siejamas su funkciniais ir anatominiais organizmo pokyčiais, psichikos sveikatos sutrikimais. Siekiant, kad socialiniai tinklai prisidėtų prie jaunų asmenų sveikatos būklės gerinimo, reikalingas atidus tėvų ir gydytojų dėmesys, švietimas.
Įžanga. Lietuvoje kasdien internetu naudojasi 90 proc. 16-29 metų asmenų. Daugelis vaikų internetą naudoja socialiniams tinklams pasiekti. Socialiniai tinklai apibūdinami kaip tinklapiai ar kompiuterinės programos, kurios leidžia bendrauti ir dalytis informacija internete naudojantis kompiuteriu ar mobiliaisiais telefonais. 13-17 metų vaikų iš Lietuvos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, minėto amžiaus žmonių tuo metu mūsų valstybėje gyveno 156,6 tūkst. Ką kasdien tiek paaugliai veikia socialiniuose tinkluose? Ko jie ten ieško ir ką randa?
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nėra atskiro šį įprotį žyminčio kodo, nors buvo svarstoma. Diagnostiniame ir statistiniame psichikos sutrikimų vadove interneto ar minėtų tinklų naudojimo sutrikimai nebuvo įtraukti. Šiuo metu vienintelis ten paminėtas elgesio sutrikimas - patologinis lošimas. Priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimo tiksliai nurodyti negalima: skirtingi tyrimai pateikia skirtingus skaičius, pavyzdžiui, nuo 4,8 proc. iki 47 proc. koledžų studentų. Tyrėjai aiškinasi žalingų įpročių, susijusių su internetu ir socialiniais tinklais, įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
10 dažniausių priežasčių, kodėl lankomasi socialiniuose tinkluose: smalsauja, ką veikia draugai; nori sužinoti naujienas ir dabartinius įvykius; praleidžia laisvą laiką; ieško juokingų ar smagių istorijų; apskritai bendrauja su žmonėmis; dalijasi nuotraukomis ar vaizdo įrašais; dalijasi savo nuomone; nori atlikti tyrimą ar rasti norimus pirkti produktus; susipažįsta su naujais žmonėmis.
Priklausomybės raida gali būti vertinama kaip biopsichosocialinio priklausomybės modelio išraiška: nuotaikos kaita, nuolatinis užimtumas socialiniais tinklais, tolerancija, nutraukimo simptomai, konfliktai ir atkrytis. Paaugliai, studentai, vieniši asmenys ir intravertai yra rizikos grupė. Paaugliai dažnai įpranta pasikliauti tinklais, kad patenkintų pramogų, laiko praleidimo ir informacijos poreikius, ir tai gali sukelti sunkumų ribojant laiką. Tokie bruožai gali būti įspėjamieji ženklai tėvams ir mokytojams.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Lyčių skirtumai ir socialinių tinklų poveikis
Didesnė mergaičių dalis naudoja socialinius tinklus, o berniukai dažniau žaidžia interaktyvius žaidimus ir lankosi suaugusiųjų tinklapiuose. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jaučiasi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis. Priklausomybės išryškėjimas gali būti ir skirtingas: mergaitės dažnai priverčiamos atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams.
Socialinių tinklų nauda
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudų: pagerėja asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai, gali bendrauti su draugais, plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, ugdyti kūrybiškumą ir diskutuoti. Tyrimai rodo, kad mobiliųjų technologijų panaudojimas sveikatai pagerinti gali skatinti geresnį suvokimą apie organizmą. Internetas padeda palaikyti ryšį su sergančiaisiais ir teikti anoniminį palaikymą. Tačiau reikia atskirti naudas nuo galimos žalos, ir intervencijos turėtų būti orientuotos į terapinį bei sveikatos skatinimo kontekstą.
Svarbu skirti dėmesį duomenų saugumui, privatumo apsaugai ir tėvų rolėi. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Reikėtų kalbėti apie duomenų privatumo saugumą bei pradėti švietimą kuo anksčiau, kad išvengti žalingų išlygų.
Socialinių tinklų žala ir rizikos ženklai
Paaugliai, kurie nesaikingai naudojosi internetu, dažnai patiria nerimo, dėmesio ir funkcinų sutrikimų. Paauglystėje interneto priklausomybė siejama su depresija, savęs žalojimu, miego sutrikimais ir didėjančiu alkoholio bei tabako vartojimu. Tyrimai rodo, kad naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę ir sumažina kokybę. Mikrostruktūriniai smegenų pokyčiai, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio sumažėjimą, taip pat buvo nustatyti paauglių, priklausomų nuo interneto, smegenyse. Internetinės patyčios (cyberbullying) gali paveikti apie 20-40 proc. paauglių. Taip pat moksliniai duomenys rodo, kad socialiniai tinklai ir savęs vertinimas yra tarpusavyje susiję, bet tikrieji jų ilgo laikotarpio teigiami socialiniai ryšiai lieka prieštaringi.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali skatinti stresą, nerimą ir perdegimą, ypač jauniems suaugusiems. FOMO (Fear Of Missing Out) stiprina norą būti nuolat prisijungusiems, kas didina kortizolio kiekį organizme ir gali kelti stresą. Mokslininkai taip pat pripažįsta, kad priklausomybės nuo socialinių tinklų kriterijai nėra vienareikšmiai ir gali būti priskirti prie didžiojo poreikio atsakyti į socialinę stimuliaciją, kurios šiuolaikinė skaitmeninė aplinka Nervinėje padaro įmanoma tik per didelį naudojimą.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Komorbiditetas ir prevencija
Priklausomi nuo socialinių tinklų mokiniai dažnai kuria papildomas priklausomybes (maisto, apsipirkinėjimo) ir patiria afektyvių sutrikimų. Prevencijos tikslas - padėti vaikams sumažinti laiką socialiniuose tinkluose, skatinti realų bendravimą ir veiklas realiame pasaulyje. Tėvų ir gydytojų vaidmuo - stebėti elgesio pokyčius, šviesti apie saugumą ir naudoti šias technologijas tikslingai. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, problemiškas naudojimas gali būti sumažintas ar išnykti. Svarbu anksti įsitraukti į švietimą apie saugų elgesį internete ir nustatyti tinkamas ribas bei laiką praleistą prie ekranų.
HBSC tyrimai Lietuvoje rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o apie 1 iš 8 pasižymi dideliu priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Tyrimai rodo, kad toms problemoms įtakos turi miegas, savivertė ir psichologinė gerovė. Artėjanti prevencija turi būti kompleksinė, apimanti švietimą apie sveiką technologijų naudojimą, realaus gyvenimo skatinimą ir pagalbą pažeidžiamiesiems.
Kaip įveikti priklausomybę
Priklausomybės įveikimo pradžia - pripažinti problemą ir įsiklausyti į savo poreikius. Ekspertai siūlo palaipsnį atsitraukimą nuo tinklų: išjungti programėles vienai dienai, perkelti jas į atskirą aplanką, nustatyti laiką, naudoti programėlių laiką ribojančias funkcijas. Jei šios priemonės netinka, galima laikinojo atsitraukimo laikotarpio pasirinkti ilgiau, su palaikymu iš artimųjų. Taip pat rekomenduojama užsiimti realiomis veiklomis - fizine veikla, laiko leidimu gamtoje, bendravimu gyvai, naujais pomėgiais. Jei nerimą kelia simptomai, verta kreiptis į psichologą. Taip pat svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad tai, ką matome internete, nėra visa tikrovė.
Socialiniai tinklai gali būti galingas įrankis, bet juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo ir būti pasiruošus kreiptis pagalbos laiku. Kritinis mąstymas bei suvokimas, kad matomas turinys dažnai reprezentuoja redaguotą realybę, gali padėti jauniems žmonėms išlaikyti balansą tarp skaitmeninio ir tikrojo pasaulio.
Apibendrinant, socialiniai tinklai naudojasi beveik visų paauglių ir jaunuolių kasdienybėje. Nors paplitimas sunku kontroliuoti, galima skatinti teigiamą naudojimą, suteikiant informaciją apie sveikatą, galimybę gauti pagalbą ir paramą internetu. Nustatyti tvirtas ribas ir skatinti realias veiklas gali padėti sumažinti spaudimą ir rizikas, susijusias su priklausomybe.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #tinklu #priklausomybe #apibrezimas