Žiema ateina! Tokiais žodžiais iš populiaraus serialo galima apibrėžti karo, infliacijos, augančių palūkanų ir recesijos sukeltas nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje Europos dalyje. Tačiau Švedijoje dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, kad šioje Skandinavijos šalyje didelių ekonomikos svyravimų nesitikima, o lietuvių įkurtos įmonės užsakymų turi metams į priekį.
Jau dešimtmetį Švedijoje fasado darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ vadovas Tomas Bažanovas sako, kad skirtingai nei Lietuvoje, Skandinavijoje nei 2008 m. nekilnojamojo turto (NT) krizė, nei pastarojo pusmečio didelis neapibrėžtumas statybų ir NT rinkoje nebuvo reikšmingai jaučiamas. Jis tai aiškina tuo, kad NT vystytojai Švedijoje - milžiniško kapitalo bendrovės, kurios nėra tokios jautrios geopolitinei situacijai bei krizėms. Be to, pastaruoju metu sparčiai augo išduodamų statybos leidimų skaičius.
„Vystytojai, be abejonės, reaguoja į pasikeitusią situaciją, tačiau dažnai ieško būdų, kaip įgyvendinti jau suplanuotus projektus laiku nesužlugdant partnerių ir nenutraukiant veiklos. Švedijoje itin retai sustabdomi pradėti projektai, kas Lietuvoje dar gana įprasta praktika.“
Kaip pavyzdį galima paimti šių didžiųjų vystytojų reakciją į pasikeitusias statybinių medžiagų kainas visoje Europoje prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Kai daugelis užsakovų Lietuvoje prispaudė subrangovus dirbti pagal iš anksto sutartas kainas, dalis jų tiesiog paskelbė bankrotus. Švedijoje buvo pasielgta kiek kitaip. Daugelis kompanijų peržiūrėjo sutartis su subrangovais bei aptarė pasikeitusias kainas rinkoje. Dažnu atveju sutartys buvo persirašytos „open book“ principu, reiškiančiu, kad medžiagos iš tiekėjų yra perkamos tokiomis kainomis, kurios tuo metu yra, ir dengiamos projekto užsakovo, o subrangovų atliekamų darbų kainos dalis yra fiksuota ir atvira. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad darbai bus atlikti laiku, o statybų subrangos verslas išvengs bankrotų“.
Stabilumą šalyje lemia ir pačių gyventojų mentalitetas. NT rinkos dalyviai puikiai supranta, kad neįgyvendinti sutarto projekto galima tik vieną kartą - paskutinį. Rinkoje nedovanojamos tokios rizikos nesuvaldymo klaidos, taigi patys vystytojai geriau jau įgyvendins jį nepelningai, tačiau ištesės įsipareigojimus laukiantiems būsto gyventojams.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Gyvenamojo būsto poreikis Švedijoje stipriai viršija pasiūlą, todėl būsto nuomos rinka yra itin aktyvi, o joje daugiausia dirba pusiau valstybinės kompanijos. „Pati valstybė yra suinteresuota kiek įmanoma daugiau skatinti miestų plėtros planus, kad būtų sukurta kiek įmanoma daugiau galimybių gyventojams būstą įsigyti ar išsinuomoti. Tai yra esminis skirtumas tarp Švedijos ir Lietuvos NT verslo.“
NT vystytojai Švedijoje po keletą metų laukia leidimų vystyti projektus, kurie dažniausiai statomi kvartalinės plėtros principu. Laikas tampa vienu iš esminių resursų, kuris Švedijoje yra nepaprastai vertinamas. Pradėjus gyvenamojo būsto NT vystymo darbus yra sutariamas galutinis būsto perdavimo gyventojams terminas, kuris negali būti keičiamas jokiomis aplinkybėmis. Švedijoje būstą reikia pastatyti laiku ir kokybiškai, o Lietuvoje kartais svarbu kitas aspektas - kuo pigiau. Šie iš esmės skirtingi tikslai daro reikšmingą įtaką visai rinkai bei bendradarbiavimui tarp valstybės, NT vystymo kompanijų bei statybos bendrovių.“
Jo įkurta „Kovenda“ per metus įgyvendina 20-30 fasadų apdailos darbų projektų, kurių didžioji dalis - gyvenamojo būsto projektai. Lietuviai per 10 metų veiklos Švedijoje įgijo patikimo subrangovo reputaciją. „Prieš pasirašydami sutartį visada teikiame jau įgyvendintų projektų pavyzdžius, nes Švedijoje tai labai svarbu. Tikrai žinome, jog nauji užsakovai fiziškai vyksta apžiūrėti įgyvendintų sunkesnių fasado sistemų arba teiraujasi kitų užsakovų rekomendacijų. Kartą kokybiškai įgyvendinęs projektą - visada būsi kviečiamas kitiems projektams.“
„Kovenda“ šiuo metu ieško patyrusių fasadų apdailos meistrų ir siūlo 2500-3500 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius. Metinė infliacija Švedijoje siekia apie 8,5 proc., o BVP augimas per pirmąjį šių metų pusmetį buvo spartus (2%+). Tačiau prognozės rodo lėtėjimą: kitąmet šalies ekonomika augs apie 0,7 proc., o šiemet - 1,8 proc., kai infliacija išlieka aukšta, palūkanos didėja, o gyventojų skola išlieka sunki problema.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad būsto kainų lūkesčiai yra neadekvatūs fundamentalioms sąlygoms: tik 15 proc. gyventojų tikisi kainų kilimo, o 57 proc. - kritimo. Būsto pasiūla išlieka ribota, todėl statybų rinka išlieka įdomi ilguoju laikotarpiu. Tai susiję su augančios palūkanų normos ir didelio gyventojų įsiskolinimo situacijos.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais apie 30 Lietuvos įmonių investavo tiesiogiai Švedijoje, o tiesioginės investicijos sudarė 182 mln. eurų. Daugiausia įmonių investuoja į prekybos sektorių (75%), kita dalis - į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, apdirbamosios gamybos ir statybos sektorius. Tačiau daug įmonių eksportuoja prekes ar paslaugas į Švediją. Statybos paslaugų eksportas į Švediją praėjusiais metais siekė 182 mln. eurų, ir buvo didžiausias klientas iš užsienio valstybių.
Skandinavijos šalių kapitalo įmonės Lietuvoje sukuria daugiau kaip 43,2 tūkst. darbo vietų. Daugiausia - Švedijos kapitalo įmonės (16 578 darbuotojų), toliau Danijos (12 305), Norvegijos (8 951) ir Suomijos (5 394). 2022 m. didžiausių pajamų gavusių Lietuvos Skandinavijos kapitalo įmonių dešimtuke dominuoja Circle K Lietuva, Rimi Lietuva, SEB bankas, Tele2, IKEA Industry Lietuva ir kt.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigia, kad Lietuvos bankų sektoriuje vyrauja rizika dėl trijų „K“: konkurencija, kapitalo išvežimas ir krizė. Daugiau nei 90 proc. bankų turto valdo Skandinavijos įmonės, o didžioji dalis šio 90 proc. priklauso dviem didiesiems bankams. Tai lemia žemas palūkanas už indėlius ir ribotą paskolų pasiūlą, kas neigiamai veikia verslą, ypač SMEs. Tarptautiniai pavedimai Lietuvoje gali būti brangūs, o kreditavimo politika skatina finansinį augimą riboti. Analitikai įspėja apie galimą nekilnojamojo turto burbulą Švedijoje ir Suomijoje, o Baltijos šalys gali būti mažiau svarbios likvidavimo metu bankams.
D. Arlauskas pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika priklauso nuo sprendimų, priimamų užsienyje, ir kad reikia stiprinti šalies finansų sektorių, kuris yra svarbesnis už kai kurias kitas valstybės šakas. Jei energija tapo prioritetu, finansų sektoriaus stabilumas taip pat neturėtų būti pamirštas.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą