Vaiko globa - tai kompleksinė paslauga, valstybės teikiama vaikui ir jo šeimai, kai dėl įvairių sunkumų (moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių) šeima negali užtikrinti tinkamos vaiko globos.
Šis straipsnis skirtas išanalizuoti vaiko globos ir globėjo sąvokas, apibrėžiant jas teisiniu, socialiniu, psichologiniu ir moksliniu aspektais. Taip pat siekiama išsiaiškinti globėjų motyvacijos veiksnius, atskleidžiant, kas skatina žmones imtis šios atsakingos veiklos.
Vaiko globos sistemos formavimasis Lietuvoje
Vaiko globos sistema Lietuvoje formuojasi jau keletą šimtmečių, atsižvelgiant į vaiko globos sistemos kitimą. Pirmą kartą vaiko globos teoriniai pagrindai buvo suformuluoti kuriant Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymą 1998 metais.
Šio įstatymo nuostatose tiksliai apibrėžta vaiko globos sąvokos, tikslai ir uždaviniai, globos steigimo principai, globos rūšys ir formos, globos nustatymo ir pasibaigimo pagrindai.
Įsigaliojus naujam LR Civiliniam kodeksui, šalia globos sąvokos atsirado (tiksliau tariant, sugrįžo) rūpybos sąvoka. Pagal naująjį Civilinį kodeksą, vaiko globa nustatoma neveiksniam asmeniui, šiuo atveju vaikui iki 14 metų, o rūpyba nustatoma ribotai veiksniam asmeniui, t. y. vaikui, sulaukusiam keturiolikos metų. Šiame darbe vartojama tik globos sąvoka, nes globos ir rūpybos sąvokos iš esmės savo tikslais ir uždaviniais nesiskiria. Šios sąvokos vaiko atžvilgiu skiriasi tik teisiniu aspektu, t. y. nuo keturiolikos metų vaikas įgyja dalinį veiksnumą.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Naujajame Civiliniame kodekse išsikristalizavo vaiko laikinosios ir nuolatinės globos nustatymo pagrindai, tačiau iš esmės vaiko globos pagrindai nepakito lyginant su LR Vaiko globos įstatymu.
Vaiko globos tikslai ir uždaviniai
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos tikslas iškelia vieną iš pagrindinių vaiko globos uždavinių - vaiko auklėjimo užtikrinimą, tačiau neaptaria, koks turėtų būti pasirinktas auklėjimo modelis, kad vaikas galėtų augti, vystytis ir visapusiškai tobulėti.
Šiam tikslui pasiekti keliami trys pagrindiniai uždaviniai:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises bei teisėtus interesus. Globėjas pagal įstatymus yra vaiko atstovas, privalantis rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą.
- Užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme 1998 metais. Šiuo metu tiek mokslinėje literatūroje, tiek šnekamojoje kalboje vartojama keletas sąvokų, apibūdinančių vaiką, netekusį tėvų globos, dažniausiai vartojamos yra šios sąvokos: beglobis, bešeimis, našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt.
Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai. L. Jovaiša aiškinamąjame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina - dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinės apsaugos termins žodyne, globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.
Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminės, draugai ar kaimynai teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė.
I. Leliūgienės teigimu, globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos.
Teisiniuose dokumentuose sąvoka globa įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinės struktūros kišimusi į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Vaiko globos organizavimo nuostatuose, vaiko globa apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymais nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasinių ir fizinių augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad šalia globos sąvokos atsiranda rūpybos terminas.
V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šikutės teigimu, vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
R. Pabedinskienė vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių, siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus.
Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai. Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui.
S. Ruxton knygoje “Children in Europe” rašo, kad vaiko globos sąvoka dėl lingvistinių ir konceptualių skirtumų kiekvienoje šalyje gali būti vadinama ir suprantama skirtingai. Pavyzdžiui anglų kalboje žodžiai “care” (rūpinimasis, globa) ir “community” (bendruomenė) turi daug reikšmių priklausomai nuo turinio ir dažnai neturi ekvivalento kitose kalbose.
Vaiko globos principai
Siekiant užtikrinti vaiko globos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, organizuojant vaiko globą yra būtina laikytis vaiko globos nustatymo principų.
- Vaiko interesų pirmumas. Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, turi būti atsižvelgiama į svarbiausią kriterijų - vaiko interesus. Vaiko interesai - tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybė šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje.
- Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Parenkant vaiko globėjus pirmiausia JTO Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtinta principinė nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be globos ir priežiūros. Tačiau vaikui, netekusiam tėvų globos, ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Atsižvelgiant į vaiko interesus yra būtina (jeigu yra galimybė) išsaugoti vaiko giminystės ryšius, tai susiję su vaiko teise išsaugoti savo identiškumą, todėl yra teikiama pirmumo teisė tapti globėjais vaiko artimiesiems giminaičiams.
- Šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Atsižvelgiant į vaiko interesus, tai yra vaiko teisė į identiškumą išsaugant šeimos ryšius.
- Vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus. Pagal JTO Vaiko teisių konvenciją viena iš pagrindinių vaiko teisių yra teisė suformuluoti savo pažiūras ir laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. JTO Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, jog vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu.
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse:
- Vaiko interesų pirmumo principas: parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju, būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
- Prioritetas giminystės ryšiams: esant galimybei, globėju skiriamas asmuo, susijęs giminystės ryšiais su vaiku. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Giminaičiais laikomi seneliai, broliai, seserys.
- Pirmenybė globai šeimoje: siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šeima, kurioje auga vaikas, perima jos narių santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą.
- Brolių ir seserų neišskyrimo principas: nustatant vaiko globą, turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą, yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje).
- Vaiko nuomonės išklausymo principas: vaikui, suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais.
Vaiko globos formos
Vaiko globa gali būti įgyvendinama skirtingomis formomis:
- Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - nedaugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Vaiko globa šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo globojantis šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.
- Vaiko globa institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje.
Išskiriamos dvi pagrindinės vaiko globos formos:
- Laikinoji globa (rūpyba): tai laikina be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Laikinąją globą steigia apskričių administracijos viršininkas, rajono (miesto) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo laikinosios globos įsteigimo, sudaromas vaiko globos ir jo sugrąžinimo į šeimą planas, kurį pasirašo rajono (miesto) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai, vaiko laikinieji globėjai ir nevyriausybinė organizacija (jai pageidaujant).
- Nuolatinė globa (rūpyba): nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaiko globos (rūpybos) institucijai. Nuolatinė globa steigiama teismo sprendimu rajono (miesto) sprendimu Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimu.
Lengvinamos šeimynų steigimo ir veiklos vykdymo sąlygos, tobulinamas veiklos reguliavimas, palaipsniui bus didinamas šeimynos dalyvio išlaikymas, išplėstas asmenų, kurie galės tapti šeimynos dalyviais - Seimas pritarė tai numatantiems Šeimynų įstatymo pakeitimams. Tikimasi, kad nauja tvarka paskatins žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugius namus.
„Vykdydami institucinės vaikų globos pertvarką, turime tikslą, kad visi vaikai augtų saugioje, kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Skiriame daug dėmesio alternatyvioms globos formoms. Viena iš šių formų - globa šeimynoje. Šeimyna yra be tėvų globos likusių vaikų globėja (rūpintoja) užtikrinanti globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiant vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje. Lietuvoje šiuo metu yra 54 šeimynos 28-iose savivaldybėse.
Plečiamas ratas asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Šeimynos dalyviu galės būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis 21 metų ir vyresnis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo. Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, - kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas.
Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t. y. Palaipsniui bus didinamas šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis. Nuo 2023 m. sausio 1 d. jeigu šeimynoje yra 1 šeimynos dalyvis, šis dydis negalės būti mažesnis negu 1680 eurų, t. y. 2 MMA, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai - ne mažesnis negu 1260 eurų, t. y. 1,5 MMA, o jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai - ne mažesnis negu 840 eurų, t. y.
Taip pat nustatoma, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, jeigu šeimynoje yra 1 šeimynos dalyvis, negali būti mažesnis negu 2940 eurų, t. y. 3,5 MMA, jeigu šeimynoje yra 2 šeimynos dalyviai - negali būti mažesnis negu 2016 eurų, t. y. 2,4 MMA, o jeigu šeimynoje yra 3 šeimynos dalyviai - negali būti mažesnis negu 1512 eurų, t. y.
Šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams. Valstybės kontrolė valstybinio audito metu nustatė, kad savivaldybių duomenimis, vieno vaiko globa (rūpyba) šeimoje 2021 m. kainavo 6 kartus mažiau nei įstaigose (vaikų globos ir bendruomeniniuose vaikų globos namuose - 18,6 tūkst. eurų, šeimoje ar šeimynose - apie 3 tūkst. eurų). Pagal savivaldybių duomenis, 2021 m. globai šeimose ir šeimynose panaudota beveik 3 kartus mažiau lėšų, nei vaikų globos įstaigoms (atitinkamai 11,9 ir 34,5 mln.
Šeimynų įstatymo pataisos įsigalioja nuo 2023 m.
Vaiko globa pastaruoju metu tampa viena iš aktualiausių vaiko gerovės klausimų, tokius pasikeitimus įtakoja ekonominės, socialinės, politinės besikeičiančios visuomenės sąlygos. Daugeliui šeimų, auginančių vaikus, reikalinga psichopedagoginė ir socialinė parama bei pagalba.
Šiame darbe aptariami vaiko globos teoriniai pagrindai lemiantys vaiko globos organizavimo sistemą, nagrinėjama Lietuvos vaiko globos sistemos formavimosi tendencijos, pateikiami užsienio šalių vvaiko globos organizavimo aspektai.
Vaiko laikinoji globos pasibaigimo pagrindai taip pat yra numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad vaiko globėju gali būti skiriamas fizinis arba juridinis asmuo. Juridiniu vaiko globėju gali būti šeimyna, valstybinė vaikų globos institucija, savivaldybės pavaldumo vaikų globos namai (grupė) ir įvairių tipų nevalstybiniai vaikų globos namai.
Apibendrinant vaiko globos teorinius pagrindus būtina pažymėti, kad jų įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo vaiko globos sistemos organizavimo mechanizmo, kuris pastaraisiais metais yra nuolat tobulinamas.
Pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, realus ir potencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis llabiausiai atsisipindi šeimose auginančiose vaikus. Gausėja silpnų ir skurstančių šeimų, kurios savo jėgomis negali įveikti susidariusių sunkumų.
Nuolat didėja nedarnių (asocialių) šeimų skaičius, nuo 1995 m. savaivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybų įskaitoje nedarnių (asocialių) šeimų padaugėjo 1.9 karto, o vaikų jjose 57 procentais (2001 m. Socialiniame pranešime 2000 m. sakoma, kad kasmet apie 3 tūkst. vaikų (2000 m. - apie 2.5) tūkst. vaikų) iš nedarnių (asocialių) šeimų, iš šeimų, kuriose vieno iš tėvų nėra, o kitas vaikais nesirūpina, kai abiems vaiko tėvams ar vieninteliam esamam tėvui yra nrterminuotai apribotos tėvystės teisės, kai tėvai įkalinimo įstaigoje, suteikiama valstybės globa.
Valstybė ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konfenciją įsipareigoje užtikrinti visapusišką paramą vaikui dėl įvairių socialinių, ekonominių, moralinių priežasčių netekusiam tėvų globos (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995).. Ši valstybės teikiama socialinė paslauga įvairiais laikmečiais buvo skirtingai suprantama ir teikiama, tačiau visais laikais globojant beglobį vaiką buvo siekiama ugdyti dorą, išmintingą, veiklų ir atsakingą pilietį.
Minėti vaiko globos formavimosi etapai savo struktūra, ugdymo sistema bei vertybėmis įtakojo šiuo metu veikiančią vaiko globos sistemą. Ypač didelę įtaką vaiko globos sistemai turi tarybiniais metais susiformavusi institucinė vaikų globos sistema. Tarybiniais metais prioritetas buvo teikiamas vaiko globai ir ugdymui institucijoje.
Tačiau pastarąjį dešimtmetį tarybinių laikų vaikų globos sistema negalėjo patenknti ir aprūpinti vis didėjančio beglobių vaikų skaičiaus, todėl šią spragą jau nuo 1985 m. sėkmingai stengiasi užpildyti visuomeninės organizacijos. Šių organizacijų inciatyva buvo įkurti įvairių tipų nevalstybiniai vaikų globos namai, (parapijiniai, laikinos vaikų globos namai) kurių aplinka yra žymiai artimesnė šeimai, nes tai daugumoje vietų skaičiumi nedidelės, kuriose sudarytos šeimai artimos vaiko gyvenimo sąlygos.
Kalbant apie visuomeninių organizacijų iniciatyvą steigiant nevalstybines vaikų globos institucijas ir teikiant socialines vaiko globos paslaugas, svarbią vietą užima šeimynos, kurios šiuo metu yra savivaldybių pavaldume ir turi savo tinklą (2000 m. duomeninis šeimynų viso yra 49). Šeimyna - tai juridinis asmuo (šeimyna) globojantis 6 ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje. Šeimyną pagal savo struktūrą iir juridinį veiklos reglamentavimą galima priskirti tiek šeimai globojančiai vaikus, tiek institucijai. Tai yra tarpinė grandis tarp šeimos ir institucijos vaiko globos sistemoje.
Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo įsigaliojimas iš esmės nepalietė tarybiniais laikais susiformavusios vaiko institucinės globos sistemos. Viena iš pagrindinių akcentų yra tai, kad šiose institucijose yra teikiamos mišrios paslaugos (švietimo, socialinės iir medicininės paslaugos), iš vienos pusės tai yra patogu, nes visas vaikui reikalingas paslaugas gauna vienoje vietoje, ypač jeigu tai yra vaikai su negale.
Tačiau dauguma valstybinių vaikų globos ir ugdymo institucijų savo iniciatyva ...
